Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo l. e. pirmininko pareigas Rimvida Zubernienė, išnagrinėjusi atsakovo G. J. pareiškimą dėl Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-371-83/2013 pagal ieškovo Kultūros departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams V. J., V. J., G. E. J., Ž. J., V. J., G. J. dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn ir dėl nekilnojamosios kultūros vertybės daliai padarytos žalos atlyginimo, nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teisme 2013-06-13 prieš teismo posėdį gautas atsakovo G. J. pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos L. P. ir kitų Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo nagrinėjamos bylos. Teigia, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Savo argumentus pareiškėjas grindžia tuo, kad ieškinio patenkinimo atveju, naudą gaus Palangos miesto savivaldybė, kuri yra renkamas organas, todėl, pareiškėjo nuomone, jo rinkėjai, tame tarpe ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėjos, yra šio viešojo juridinio asmens dalyviai. Nurodo, kad teisėja nepagrįstai į bylą neįtraukia Lietuvos Respublikos, kurios vardu ieškovė pareiškė ieškinį. Be to, pareiškėjo manymu, ieškinys turėtų būti teismingas Klaipėdos apygardos teismui, nes ieškovė klaidingai nurodė ieškinio sumą, todėl teismas bylą turėjo perduoti pagal teismingumą. Nurodo, kad ginčai dėl Kurhauzo pastato turi didžiulį visuomenės susidomėjimą. Pareiškėjo nuomone, dėl didelio visuomenės ir žiniasklaidos spaudimo byla Palangos teisme negali būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurios veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Visais atvejais teisėjas gali būti nušalinamas ne dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimu, o tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu.

Pareiškėjas vienu iš bylą nagrinėjančios teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi argumentų nurodo, tai, kad rinkėjai, taip pat ir bylą nagrinėjanti teisėja, laikytini savivaldybės, kaip viešojo juridinio asmens, dalyviais. Savivaldybėms, kaip specifiniams teisės subjektams, Civilinio kodekso Antrosios knygos II dalies „Juridiniai asmenys“ nuostatos, tame tarpe ir reglamentuojančios juridinių asmenų dalyvius, netaikomos, išskyrus atvejus, susijusius su pačios savivaldybės dalyvavimu civiliniuose santykiuose bei su jos teisių ribojimu kitų subjektų atžvilgiu civiliniuose santykiuose (CK 2.35 str. 3 d.). Civilinio kodekso 2.45 straipsnis, reglamentuojantis juridinio asmens dalyvius, kuriuo pareiškėjas ir remiasi, savivaldybėms netaikomas (CK 2.35 str. 3 d.). CPK 29 straipsnyje numatyta, kad, kai atsakovu byloje yra savivaldybė, nors šios bylos nagrinėjimo atveju ji tėra tik trečiasis asmuo, byla nagrinėjama pagal savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Civilinio proceso kodekso nėra įtvirtintų nuostatų, įpareigojančių ir leidžiančių perduoti bylą nagrinėti kitam teismui tik todėl, kad viena iš šalių yra savivaldybė. Atsižvelgiant į minėtas Civilinio kodekso nuostatas, taip pat į tai, kad Civilinio proceso kodekse nenumatytos teismingumo taisyklių išimtys, kai viena iš šalių yra bylą nagrinėjančio teismo buvimo vietos savivaldybė, todėl pareiškėjo nušalinimo pareiškime išdėstyti argumentai neturi teisinio pagrindo ir atmestini.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ginčas dėl Kurhauzo pastato turi didelį suinteresuotumą visuomenėje ir žiniasklaidoje, nuolat eskaluojamas neigiamas požiūris į pareiškėją bei jo šeimos narius. Pareiškėjo nuomonė, kad žiniasklaidos pateikiama informacija gali daryti neigiamą įtaka teismui, yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ar teisiniais argumentais.

Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai, klauso tik įstatymų ir yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 str. 2 ir 3 d.). Vien ta aplinkybė, kad byla turi didelį atgarsį visuomenėje ir yra aktuali, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančio teismo teisėjų nešališkumu. Bylos teismuose yra nagrinėjamos pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles. Bylos teismingumas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris turi ją nagrinėti, o tam teismui ar teisėjui, kurį pasirinko dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.

Pažymėtina, kad minėti pareiškėjo teisėjų nušalinimo argumentai jau ne kartą buvo keliami bei nagrinėjami kitose su ginčijamu turtu – Kurhauzu – susijusiose Palangos miesto apylinkės teismo bylose (Nr. 2-23-83/2013; Nr. 2-40-890/2013) ir dėl jų jau buvo išsamiai pasisakyta.

Pareiškėjo taip pat netenkina, kad į bylą neįtraukiama Lietuvos Respublika bei byla neperduodama pagal teismingumą. Asmenų įtraukimo į bylą bei bylos teismingumo klausimai yra procesiniai, jie gali būti keliami bei sprendžiami tik Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismo veikla, susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina teismo atlikti procesiniai veiksmai ar priimti sprendimai, nesudaro pagrindo abejoti šio teismo teisėjų nešališkumu ir juos nušalinti.

Visais atvejais, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine, o vėliau kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka (Teismų įst. 1 str. 3 d.), bet ne teismo pirmininkas, spręsdamas nušalinimo klausimą (CPK 69 str.) ar atlikdamas administravimo funkcijas.

Daugiau pareiškime nenurodytas nė vienas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 64–66 straipsniuose įtvirtintas teisėjų nušalinimo pagrindas ar aplinkybės, kurios kliudytų šią civilinę bylą nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme. Nenustatyta jokių duomenų, kad šio teismo teisėjai būtų pareiškę išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, pasisakę dėl nagrinėjamo ginčo ar būtų kitaip suinteresuoti bylos baigtimi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra įstatymų numatyto pagrindo nušalinti Palangos miesto apylinkės teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-371-83/2013 nagrinėjimo (CPK 64–66 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu bei 290-291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo l. e. teismo pirmininko pareigas

nutaria:

atsakovo G. J. pareiškimo dėl Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-371-83/2013 nagrinėjimo netenkinti.