Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-752-759/2019

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-15
Bylos Nr.: e2-752-759/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00946-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Snieguolė Bielskienė
Ieškovas: V. Š.
Atsakovas: AB „Litgrid“
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas

Civilinė byla Nr. e2-752-759/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00946-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 2.6.10.9.; 3.1.7.4.; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.2.9.12 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 15 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Stalionienei,dalyvaujant ieškovui V. Š.,ieškovo V. Š. atstovei advokatei R. Š.,atsakovo AB „Litgrid“ atstovei V. G.,

trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus atstovei M. V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui AB „Litgrid“ dėl 2917,15 Eur sumoje nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – J. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pagal teismui pateiktą projektą nustatyti elektros įrenginių apsaugos zonoje 0,5846 ha įstatymu nustatytą servitutą žemės sklypo „A“ dalyje, priteisti iš atsakovo 2917,15 Eur nuostolių atlyginimą, periodinę 500,00 Eur kompensaciją už naudojamą elektros įrenginių apsaugos zonoje servitutą, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog pagal 2009 m. rugpjūčio 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Jam priklausančiame žemės sklype nutiestos aukštos įtampos linijos, kurios riboja jo teisę disponuoti nurodytu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Ieškovui priklausantį sklypą kerta 110 kV įtampos linija Ukmergė - Vidiškiai, kuri buvo nutiesta 1961 m. Žemės sklype yra nustatyta elektros linijų apsaugos zona. Žemės sklypo (bendras plotas - 8,5472 ha) „A" dalies, kurios plotas l,5472 ha, vertė yra 4990,00 Eur. Remiantis žemės planu, 0,5846 ha „A" sklypo dalies užima 110 kV aukštos įtampos elektros linijos zona. Žemės sklypo „A" dalies, kurioje yra 110 kV aukštos įtampos linijos apsaugos zona, vertė prilyginama nuostoliui, kuris susidarė dėl 2015 m. gruodžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 47SK-839-(14.47.110) dėl elektros linijų apsaugos zonos. Nuostolio dydis – 2917,00 Eur. Pasak ieškovo, jam priklausančioje žemės sklypo dalyje dėl elektros linijos apsaugos zonos yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Ieškovas teigia, kad servitutas nėra nurodytas, elektros įrenginių apsaugos zona yra 0, 5846 ha, todėl, jo nuomone, turėtų būti nustatytas servitutas tam plotui. Esant tokios apimties servitutui, ieškovo vertinimu, varžoma jo nuosavybės teisė, patiriami nuostoliai, kurie galėtų būti kompensuojami viešpataujančiojo daikto savininko prievole mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Ieškovo žemės sklypo daliai, kurioje yra elektros įrenginių apsaugos zona, atitinkami sklypo apribojimai ir reikalavimai buvo taikomi dar iki to momento, kai jį įsigijo ieškovas, todėl, įstatymu nustačius servitutą, ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teisių bei pareigų (ribojimų) apimtis, lyginant ją su sklypo įsigijimo metu galiojusiais teisės aktais nustatytais ribojimais elektros apsaugos zonoje, iš esmės nepasikeitė. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir teisės aktuose nustačius atlygintinį servitutą po 2004 m. liepos 10 d. įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti naujiems objektams, iki 2004 m. liepos 10 d. žemės sklypą įsigijusio asmens teisės tampa labiau suvaržytos lyginant su naujai įgyto žemės sklypo savininko teisėmis, o tokiu būdu būtų pažeistas civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnio l dalis), nes žemės sklypų savininkai, iki Energetikos įstatymo nuostatų pakeitimo įsigiję žemės sklypus, apsunkintus servitutu, prarastų teisę reikalauti už jų naudojimą atlyginimo, o kitoks teisės aktų aiškinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2013). Įvertinusi ginčo servituto metu ir ieškinio pareiškimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, susijusį su servituto nustatymu, aplinkybė, jog ieškovas įgijo servitutu apsunkintą žemės sklypą iki kitokio (naujo) servituto atlygintinumo teisinio reglamentavimo, nereiškia, kad toks servitutas yra neatlygintinis ir žemės sklypui netaikomas naujas servituto teisinis reglamentavimas. Naujos normos taikomos ir jau galiojantiems servituto teisiniams santykiams (nutarties 28 punktas), (civilinė byla Nr. 3K-3-59- 219/2017). Ieškovas pažymėjo, jog turi teisę į nuostolių atlyginimą ir kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Ieškovas mano, jog turi teisę į nuostolių atlyginimą 2917,15 Eur sumoje ir nustačius 0,5846 ha servitutą, atsakovas turėtų mokėti 500 Eur kompensaciją kiekvienais metais iki lapkričio 28 d.

Ieškovas V. Š. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog namą su priklausiniais ir žemės sklypu paveldėjo. Šiuo metu gyvena Rokiškyje, atvažiuoja į sodybą vasaros savaitgaliais, todėl ketino jį parduoti. Sodybos nepavyko parduoti dėl einančios per sklypą 110 kV įtampos linijos. Jo paveldėtame žemės sklype stovi du elektros stulpai. Pasak ieškovo, elektros linijos apsaugos zonoje jis negali nieko sodinti ar užsiimti verslu. Ieškovas teigia, jog jis neturi galimybės sodinti daržo, vaiskrūmių dėl elektros linijos apsaugos zonai taikomų apribojimų. Tačiau vėliau paaiškino, jog daržo nesodina, nes neapsimoka nuolat važinėti iš Rokiškio. Į atsakovą su prašymu leisti statyti, remontuoti, sodinti, kirsti ir pan. nesikreipė. Taip pat nurodė, jog negali pasistatyti mašinos kieme po laidais, turi ją laikyti ant žolės. Dėl esančios elektros linijos apsaugos zonos, ieškovas negalėjo įrengti senelių globos namų, siekė gauti paramą iš Europos Sąjungos. Dokumentų, jog ruošėsi ar teikė tokį projektą, neturi. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog prieš du metus kreipėsi dėl stulpų nuėmimo į atsakovą. Gavo atsakymą, jog išsikelti stulpus gali savo lėšomis. Ieškovas paaiškino, jog elektros linijos laidai eina per patį kiemą, jie skleidžia ūžesį. Žemės sklype buvo pasodintas sodas, senas obelis ieškovas nupjovė, kriaušių viršūnes, esančias po laidais, nupjauna elektrikai. Visą tai jam kelia nepatogumą. Teismo posėdyje ieškovas patikslino, jog nėra ūkininkas, servitutas nevaržo jo darbinės ar ūkinės veiklos, pats jokių kultūrų neaugina. Ieškovas, atsakydamas į klausimą, kaip apskaičiavo 2917,15 Eur nuostolius, nurodė, kad rėmėsi specialisto pateikta išvada. Pasisakydamas dėl prašomo priteisti 500 Eur periodinės kompensacijos dydžio apskaičiavimo, nurodė, jog dėl aukštos įtampos elektros linijos negali gyventi jam priklausančiame name, nuolat genda šaldytuvai, televizoriai. Prašomą priteisti 500 Eur periodinę kompensaciją grindžia tuo, jog reikės duoti pinigų iš gaunamos kompensacijos brolio dukroms remti. Gaunamos kompensacijos turi užtekti ir ieškovui, ir jo brolio dukroms.

Ieškovo atstovė advokatė R. Š. teismo posėdyje patikslino, jog nuostolis dėl aukštos įtampos elektros linijos buvo apskaičiuotas lyginamuoju būdu, t.y. išskaičiuotas plotas, kurį užima elektros linijos zona, ir padaugintas iš vieno hektaro kainos.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Litgrid“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo V. Š. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog 110 kV elektros perdavimo linijos „Ukmergė - Vidiškiai“, kuri pastatyta dar 1961 m., elektros apsaugos zona apima dalį Ieškovui priklausančio žemės sklypo. Ieškovo žemės sklypui nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „VI. Elektros linijų apsaugos zona“ (pagal Ieškovo pateiktą žemės sklypo planą, Ieškovui priklausančios žemės sklypo „A" dalies 110 kV aukštos įtampos elektros linijos apsaugos zona sudaro 0,5846 ha). Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą. 110 kV įtampos oro linijoms apsaugos zona sudaro po 20 metrų. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. Teisės aktų nustatyta tvarka Atsakovui elektros linijų apsaugos zonoje yra suteikta teisė vykdyti elektros linijų eksploatavimo darbus - laidų remontą, atramų keitimą, trasos valymą nuo krūmų ir medžių ir kitus. Šiuos darbus atlikti būtina, siekiant užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos perdavimą. Galimybę atlikti eksploatavimo darbus elektros linijų apsaugos zonoje Atsakovui užtikrina jo naudai nustatomi servitutai. Žemės servitutai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gali būti nustatomi sutartimi, įstatymu, teismo sprendimu arba administraciniu aktu. Ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje servitutas yra nustatytas įstatymu (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str.). Atsakovas pažymėjo, jog įstatymu nustatyti servitutai nėra registruojami (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Atsakovas reaguodamas į Ieškovo teiginį dėl varžomos ieškovo nuosavybės teisės, nurodė, jog Ieškovui priklausanti Žemės sklypo dalis yra žemės ūkio paskirties. Elektros linijos apsaugos zonose žemės ūkio veikla nėra draudžiama. Antra, teisės aktuose numatyti elektros linijų apsaugos zonose ribojimai skirti apsaugoti žmogų ir už tuos nepatogumus Ieškovui bus kompensuota Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus atlyginimo už nustatytus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu nustatytus servitutus apskaičiavimo metodiką. Trečia, teisės aktuose numatyti apribojimai taikomi tik elektros linijos apsaugos zonų ribose, tad toje sklypo dalyje, kurioje ši specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga nenustatyta, Ieškovo teisės disponuoti ir valdyti žemės sklypą nėra apribotos ar varžomos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 4 d. nuostatomis, perdavimo sistemos operatorius turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jam priklausančio ar jo eksploatuojamo elektros energetikos objekto, esančio kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Atsakovas akcentavo, kad jis naudojasi žeme, esančia po elektros oro linijomis tik tiek, kiek tai reikalinga Atsakovui nuosavybės teise priklausančių elektros oro linijų priežiūrai atlikti. Ribotas Atsakovo naudai nustatyto servituto naudojimas rodo, kad Ieškovas nepatiria jokių ypatingų ir neproporcingų suvaržymų naudoti žemės sklypą pagal paskirtį (žemės ūkio veiklai vykdyti), o Ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai, prilyginti žemės sklypo „A" dalies, kurioje yra 110 kV aukštos įtampos linijos apsaugos zona, vertei (2917,15 Eur) yra nepagrįsti ir neteisėti. Pasisakydamas dėl ieškovo prašomų priteisti nuostolių, atsakovas išreiškė poziciją, jog jis nėra žemės sklypo savininkas, nesinaudoja ja nuolat ir nevykdo joje veiklos (išskyrus periodinį elektros linijos eksploatavimą), todėl nėra jokio teisinio pagrindo atlyginti neva Ieškovo patiriamus nuostolius, lygius apsaugos zonos dydžio sklypo vertei. Tokių Ieškovo pateiktų nuostolių atlyginimas reikštų, kad Atsakovas įgyja nuosavybės teisę į žemės plotą, kuriame yra elektros apsaugos zona. Priteistini nuostoliai suteiktų galimybę Ieškovui nepagrįstai praturtėti Atsakovo, o kartu ir visos visuomenės, sąskaita, kadangi Ieškovas ir toliau liktų žemės sklypo savininku. Remiantis atliktu masinis žemės vertinimu ir jo metu nustatyta žemės sklypų vidutine rinkos verte, skaičiuojami žemės mokesčiai. Pastebėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, ar Ieškovas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatomis, pateikė prašymą žemės mokestine verte laikyti rinkos vertę, nustatytą pagal specialisto atliktą individualų žemės sklypo vertinimą, bei ar pateiktas prašymas buvo nagrinėtas ir tenkintas. Jeigu toks prašymas nebuvo teiktas ir įvertintas atsakingų specialistų, ieškovo pateiktoje išvadoje nurodyti duomenys negali būti laikomi pagrįstais ir patikimais. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ atlikto masinio žemės vertinimo duomenimis, viso žemės sklypo rinkos vertė 2018-01-01 dienai yra 9930 Eur. Pažymėtina, kad ši žemės sklypo vertė apskaičiuota jau pritaikius elektros oro linijų apsaugos zonos žemės vertės pataisą. Pagal Nekilnojamojo turto registre užfiksuotą žemės sklypo pasidalinimą, Ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies vertė būtų 1797,50 Eur. Ši vertė daugiau nei 20 proc. skiriasi nuo specialisto išvadoje nustatytos žemės sklypo dalies vertės. Turto vertinimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, turinčių teisę tai atlikti asmenų. Ieškovo pateiktas dokumentas yra specialisto išvada, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad „ši išvada neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų turinio ir formos ir yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, pateikiamas klientui“. Vien konsultaciniais tikslais rengtas dokumentas negali būti laikomas pagrįstu įrodymu, pagrindžiančiu nuostolius. Tuo labiau, kad parengtas dokumentas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti laikomas ir vertinamas kaip patikimas įrodymas. Nėra aišku, kokiu pagrindu Ieškovas prašo priteisti periodinę 500 Eur kompensaciją. Kadangi ieškinyje nėra pateikta jokių nurodytos kompensacijos dydį pagrindžiančių skaičiavimų, todėl atsakovo nuomone, toks Ieškovo reikalavimas yra iš esmės neįrodytas, dėl to nepagrįstas. Ieškovo reikalavimai iš esmės grindžiami apribojimais, tokiais kaip ribojama statyba, negalėjimas auginti medžių ir pan., tačiau pažymėtina, kad visi nurodyti ribojimai yra susiję su specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis („VI. Elektros linijų apsaugos zona"), o ne su sklypui galiojančiu įstatyminiu servitutu. Šiuo metu formuojama teismų praktika įtvirtina servituto atlygintinumą, tačiau ne specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Siekiant gauti kompensaciją dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų sukeliamų apribojimų, turi būti įvardinami patiriami nuostoliai ir vadovaujantis civiliniame procese galiojančiomis taisyklėmis, šiuos konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nepateikė jokių realius nuostolius įrodančių dokumentų, todėl reikalavimas yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovo AB „Litgrid“ atstovė V. G. teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, jog servitutas yra nustatytas įstatymu, jo nustatinėti nereikia ir jis nėra registruojamas. Atsakovo atstovė pabrėžė, kad servitutu elektros linijos apsaugos zonose naudojasi ribotai, darbai atliekami dėl keliamų saugumo reikalavimų ir siekiant apsaugoti žmones. Atstovė atkreipė dėmesį, kad nuostoliai yra prilyginami žemės sklypo ploto, kurį užima elektros linijos apsaugos zona, rinkos kainai, tačiau žemės sklypo dalis ir toliau lieka ieškovo nuosavybe. Sodybos aplinka nėra pavyzdinė, kitapus sodybos yra du apleisti angarai, apaugęs upelis, todėl, atsakovo atstovės V. G. nuomone, tai taip pat gali turėti įtakos, kodėl žmonės nėra suinteresuoti pirkti šią sodybą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo dėl ieškovo keliamų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagal J. Š. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus nustatyta, kad J. Š. nuosavybės teisės atkurtos 2004 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.6-81-19994, kuriuo J. Š. (mirusiam 1996 m. sausio 22 d.) grąžintas nuosavybėn 8,57 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) VI (elektros linijų apsaugos zonos) ir XXI (žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai) punktų reikalavimai. Servitutas administraciniu aktu nustatytas nebuvo. Sprendimas Nr. 2.6-81-19994 buvo įteiktas J. Š. turto paveldėtojai - žmonai K. Š., kuri sprendimo neskundė. Vadovaujantis minėtu nutarimu, vykdant bet kokią kitą ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių, o Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus - važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Visais atvejais žemės ir miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti padaryti nuostoliai. Pasak trečiojo asmens, už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1541 „dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo [infolex - apskaičiavimo] metodikos patvirtinimo“ pakeitimo, patvirtintą 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 531, ieškovo prašomoje žemės sklypo dalyje „A“ 0,5846 ha servitutą (pagal ieškovo pateiktą servituto nustatymo projektą), būtų paskaičiuota vienkartinė 339,59 Eur kompensacija.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus atstovė M. V. T. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog specialisto pateikta išvada neatitinka turiniui ir formai Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo įstatyme keliamų reikalavimų, yra tik konsultacinio pobūdžio. Pasisakydama dėl servituto nustatymo, nurodė, jog nagrinėjamu atveju servitutas yra nustatytas įstatymu.

Trečiasis asmuo J. S. pateikė raštą dėl pretenzijų atsisakymo. Šiuo raštu pareiškė, jog jokių asmeninių interesų nagrinėjamos bylos atžvilgiu bei dėl prašomų priteisti nuostolių atlyginimo ir kompensacijos neturi. Pretenzijų bylos atsakovui taip pat neketina reikšti nei dėl apribojimo naudotis jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalimi, nei dėl nuostolių atlyginimo ar piniginės kompensacijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiasis asmuo J. S. paaiškino, jog žemės sklypo dalį iš ieškovo pirko 2015 metais pagal Pirkimo – pardavimo sutartį. Už 7 ha ariamos žemės ieškovui sumokėjo 14000 Eur. Prie pirkimo – pardavimo sutarties yra pridėtas naudojimosi žemės sklypu planas, kuriame nurodytos ieškovui ir trečiajam asmeniui J. S. tenkančios dalys. Teismo posėdyje J. S. pažymėjo, jog žemės ūkio veiklai aukštos įtampos laidai ir nustatyta elektros linijos apsaugos zona netrukdo. Pasak trečiojo asmens, auginamiems pasėliams tvarkyti naudoja traktorių, kombainą, įvairius padargus, kurių aukštingumas netrukdo vykdyti veiklą. Iki šiol nebuvo nustatyti jokie pažeidimai. Žemės ūkio veiklos absoliutūs ar santykiniai draudimai neriboja jos veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl servituto nustatymo

Ieškovas teigia, kad servitutas nėra nustatytas. Ieškovui priklausančiame žemės sklype yra elektros linijų apsaugos zona, kuri sudaro 0,5846 ha. Dėl šios priežasties turėtų būti nustatytas servitutas tam plotui. Su tokiais ieškovo argumentais teismas nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2307, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 10 d., 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. 2012 m. pakeitus Elektros energetikos įstatymą (toliau - EEĮ), ši nuostata buvo perkelta į Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalį (2012 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XI-1919 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. vasario 7 d.).

2017 m. liepos 4 d. Elektros energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo pakeista EEĮ 75 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą.

Pagal Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, inžineriniai tinklai – elektros oro linija Ukmergė – Vidiškiai, unikalus Nr. 8196-1013-7015, esanti Ukmergės r. sav. teritorijoje, įrengta 1961 metais. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas 2009 m. rugpjūčio 14 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl fakto, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo metu per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ėjo aukštos įtampos elektros linija, tarp ieškovo ir atsakovės ginčo nėra.

Remiantis Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, ieškovui nuosavybės teise priklausė 8.5472 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarydamas Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė trečiajam asmeniui J. S. jam priklausančio sklypo dalį, t.y. 700/857, kas sudarė 7 ha žemės sklypo ploto. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieškovui nuosavybės teise liko 157/857 žemės sklypo, kurio plotas - 1,5658 ha.

Ieškovui ir trečiajam asmeniui J. S. priklausančio 8,5472 ha bendro ploto žemės sklype yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios 110 kV elektros oro linijos su atramomis, kuriomis tiekiama (perduodama) elektros energija. 2016 m. sausio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui įregistruota 1,5658 ha elektros linijos apsaugos zona. Remiantis ieškovo pateiktu 2015 m. rugpjūčio 19 d. Servituto nustatymo projektu, parengtu UAB „AASE“, ieškovui priklausančioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje 110 kV aukštos įtampos elektros linijos apsaugos zona sudaro 0,5846 ha. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą. Remiantis 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2019-01-01) VI skyriaus nuostatomis, elektros oro linijos apsaugos zonos plotis 110 kV įtampos elektros oro linijoms – 20 metrų. Pažymėtina, kad elektros oro linijos apsaugos zona – tai žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje aukštos įtampos elektros linijos apsaugos zona sudaro 0,5846 ha. Ginčo dėl apskaičiuotos aukštos įtampos elektros linijos apsaugos zonos pločio tarp ieškovo ir atsakovės nėra.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas nustatytas įstatymu. Taigi, prašydamas teismo priteisti nuostolius ir kompensaciją, sutinka, jog servitutas yra nustatytas įstatymu ir tuo pagrindu jis turi teisę į nuostolių atlyginimą, tačiau vis tiek prašo nustatyti žemės servitutą pagal jo pateiktą projektą. 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovo atsakovei pateiktas prašymas dėl vienkartinės kompensacijos už įstatymu nustatytą žemės servitutą taip pat įrodo, jog ieškovas pripažįsta, jog žemės servitutas jau yra nustatytas įstatymu ir tuo pagrindu kreipiasi į atsakovę dėl kompensacijos dydžio apskaičiavimo ir išmokėjimo.

Remiantis EEĮ 75 straipsnio 3 dalimi, inžinerinių tinklų – elektros oro linijos Ukmergė – Vidiškiai, priklausančių atsakovei ir esančių ieškovui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti Elektros energetikos įstatymo pagrindu yra nustatytas žemės servitutas inžinerinių tinklų – elektros oro linijos Ukmergė – Vidiškiai nustatytoje elektros linijų apsaugos zonos ribose, kuri ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje sudaro 0,5846 ha.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo žemės sklype elektros įrenginių apsaugos zonoje servitutas jau yra nustatytas Elektros energetikos įstatymo pagrindu. Ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis įstatymu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovės energetikos objekto (viešpataujančiojo daikto), skirto elektros energijai perduoti (CK 4.111, 4.124 straipsniai). Dėl šios priežasties, ieškinys dalyje dėl servituto nustatymo paliktinas nenagrinėtu, byloje toliau bus sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas yra nustatytas įstatymu.

Dėl mokėtinos kompensacijos ir nuostolių atlyginimo žemės sklypo savininkui už įstatymo pagrindu nustatytą servitutą

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2917,15 Eur nuostolius, susidariusius dėl 110 kV aukštos įtampos elektros linijos apsaugos zonos. Savo prašymą grindžia tuo, jog ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje dėl aukštos įtampos elektros linijos apsaugos zonos yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taip pat prašo priteisti 500 Eur dydžio periodinę kompensaciją už naudojamą 0,5846 ha elektros įrenginių apsaugos zonoje žemės servitutą, nuo servituto nustatymo dienos iki servituto pabaigos.

Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).

CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta. Vykdydamas nurodytą pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti arba vienkartinę, arba periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismo teisė parinkti kompensacijos rūšį įtvirtinta CK 4.129 straipsnio nuostatose. Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją (šiuo atveju – ieškovo prašomą 500 eurų periodinę kompensaciją) negali riboti aptariamos teismo teisės.

Inžinerinių tinklų – elektros oro linijos Ukmergė – Vidiškiai, priklausančių atsakovei ir esančių ieškovui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo naudojimui įstatymo pagrindu yra nustatytas žemės servitutas inžinerinių tinklų – elektros oro linijos Ukmergė – Vidiškiai nustatytoje elektros linijų apsaugos zonos ribose, kuri ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje sudaro 0,5846 ha. Įstatymo pagrindu nustatytas servitutas tam, kad viešpataujančio daikto savininkas galėtų tenkinti visuomenės interesus. Servitutas sudaro 37 procentus, t.y. trečdalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, yra nustatytas neterminuotai, servituto turinį sudarančios teisės nevaržo ieškovo galimybės naudotis sklypu pagal žemės ūkio paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo nurodomas periodinės kasmetinės kompensacijos dydis 500 EUR yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog prašo 500 Eur periodinės kompensacijos todėl, jog mano, kad šis dydis yra teisingas ir 500 Eur sumos užtektų jam bei jo brolio dukroms pasidalinti. Toks ieškovo argumentas duoda pagrindą manyti, kad ieškovas siekia gauti pinigų vien tam, kad galėtų paremti pinigais giminaites. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad periodinės kompensacijos dydis negali būti nustatytas dar ir dėl to, kad įstatymai reglamentuoja, jog yra mokama vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu nustatytu žemės servitutu žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui už nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tačiau tokių aplinkybių ieškovas neįrodė.

Elektros energetikos įstatyme nustatyta, jog nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). 2017 m. liepos 4 d. Elektros energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl vienkartinių kompensacijų dydžio apskaičiavimo už servitutus, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriams tiesiant perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, taikomos ir atlyginant nuostolius dėl servitutų, nustatytų šiuo įstatymu iki šio įstatymo įsigaliojimo, skirtų elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 2004 m. liepos 1 d. Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-2307 buvo nustatyta nekilnojamojo daikto savininkui taikomų suvaržymų energetikos objektus ir įrenginius valdančios elektros energetikos įmonės naudai teisinė prigimtis ir nustatytas šių suvaržymų teisinis pagrindas. 2017 m. liepos 4 d. EEĮPPĮ Nr. XIII-604 įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatė, kad servitutai, nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, savo prigimtimi yra atlygintiniai ir už juos turi būti atlyginta, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas atlyginamų nuostolių – už sunaikinamus sodinius ir pasėlius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą. Įgyvendindama nurodytas Elektros energetikos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinių kompensacijų, mokamų už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – Metodika). Šioje Metodikoje pateikiama kompensacijos už naudojimąsi žemės servitutu nustatymo tvarka. Metodikos I skyriaus 2 punkte nurodyta, jog vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypų savininkai ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniai, kuriems priklausančioje žemėje (tarnaujančiuose žemės sklypuose) tinklų operatorių naudai elektros energetikos objektų ir (ar) įrenginių (viešpataujančio daikto) įrengimui, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) kitokiam naudojimui nustatytas ir (ar) nustatomas žemės servitutas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 157/857 dalies savininkas, kuriam priklausančioje žemėje (tarnaujančiame žemės sklype) atsakovės naudai elektros energetikos objektų ir (ar) įrenginių (viešpataujančio daikto) įrengimui, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) kitokiam naudojimui Elektros energetikos įstatymo pagrindu yra nustatytas žemės servitutas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovas turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją, mokamą už įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytą žemės servitutą.

Vadovaujantis Metodikos 15 punktu, vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu nustatytu žemės servitutu žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui mokama už nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti. Metodikos 16 punktas numato tokią vienkartinės kompensacijos dydžio (Nk) apskaičiavimo formulę:

Nk = Sp x Vk x Kn,čia:

Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais);

Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo ploto rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius 2017 m. lapkričio 1 d. duomenimis, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka;

Kn – lygus 0,1.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas sudaro 0,5846 ha. Ieškovo faktiškai naudojama sklypo dalis patenka į atsakovės ir elektros skirstomojo tinklo operatoriaus, t.y. ESO, valdomų elektros tinklų apsaugos zonas. Pagal atsakovo ir ESO turimus skaitmeninius duomenis, kurie pateikti 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovės papildomuose paaiškinimuose, sutampančių tinklų operatorių elektros apsaugos zonos plotą sudaro 0,0148 ha. Metodikos II skyriaus 12 punktu, jeigu perdavimo sistemos operatoriaus naudai įstatymu nustatytas žemės servitutas sutampa su skirstomųjų tinklų operatoriaus naudai įstatymu nustatytu žemės servitutu, vienkartinę kompensaciją už sutampančią dalį išmoka perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė kompensaciją turi mokėti už 0,5772 ha plotą (0,5846 ha – (0,5 x 0,0148 ha) = 0,5772 ha), todėl Sp = 0,5772 ha. Remiantis 2017 m. lapkričio 1 d. duomenimis, pateiktais teismo posėdžio metu, žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0355-0452, vertė yra 8850 Eur. Visą minėto žemės sklypo plotą sudaro 8,5472 ha. Vidutinė 1 ha žemės sklypo ploto rinkos vertė – 1035,43 Eur (8850 Eur / 8,5472 ha = 1035,43 Eur). Nagrinėjamu atveju vienkartinė kompensacija, mokėtina už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, yra 59,77 Eur (0,5772 ha x 1035,43 Eur x 0,1 = 59,77 Eur).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, jog ieškovo atstovė advokatė R. Š. 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą atsakovei dėl vienkartinės kompensacijos už įstatymu nustatytą žemės servitutą. Minėtu dokumentu prašoma apskaičiuoti ir išmokėti vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi atsakovės naudai ieškovo nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai įstatymu nustatytu žemės servitutu. Metodikos II skyriaus 11 punkte nustatyta, jog patenkinus prašymą, žemės sklypo savininkas ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtinis per 20 darbo dienų raštu arba elektroniniu paštu informuojamas apie apskaičiuotos vienkartinės kompensacijos dydį ir numatomą jos išmokėjimo datą. Atsakovė ieškovui 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė informacinio pobūdžio raštą Nr. SD – 5046 „Dėl vienkartinės kompensacijos už įstatymu nustatytą servitutą“, kuriame nurodė, jog pagal ieškovo atstovės pateiktą prašymą yra apskaičiuota 59,77 Eur vienkartinė kompensacija, ieškovo naudai suapvalinta iki 60 Eur, kurios išmokėjimo terminas bus atidedamas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino, jog vienkartinė išmoka dar nėra išmokėta ir bus išmokėta po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Taigi, teismas daro išvadą, jog šios bylos nagrinėjimo dalyku gal būti tik nuostoliai, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, todėl pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas turi būti sprendžiamas administracinio proceso tvarka. Ieškovas turi teisę gauti vienkartinę, o ne periodinę kompensaciją už naudojimąsi įstatymu nustatytu žemės servitutu. Pagal pateiktą prašymą iš atsakovės gavęs sprendimą dėl vienkartinės kompensacijos dydžio bei numatomą jos išmokėjimo datą, galės su juo sutikti arba skųsti įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad vienkartinė kompensacija nebūtinai kompensuoja ieškovui dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius, todėl vienkartinės kompensacijos apskaičiavimas neužkerta kelio ieškovui reikalauti atlyginti dėl servituto realiai jo patirtus nuostolius. Tačiau konkrečius nuostolius turi įrodyti tarnaujančiojo daikto savininkas (CPK 178 straipsnis).

Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (sąnaudos). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).

Visų pirma, sprendžiant nuostolių už servitutą dydžio klausimą atsižvelgiama į tarnaujančio daikto rinkos kainą. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą dėl 2917,15 Eur nuostolių atlyginimo, rėmėsi žemės rinkos kainos nustatymo principu ir nuostolių dydį apskaičiavo lyginamuoju būdu, t.y. išskaičiuotą plotą, kurį užima elektros linijos apsaugos zona, padaugino iš vieno hektaro kainos, tačiau žemės sklypo nuvertėjimo dėl nustatyto servituto jis neįrodinėjo. Ieškovas žemės sklypo rinkos vertę grindė specialisto išvada (duomenys neskelbtini). Joje nurodyta, jog ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, kurios plotas yra 1,5472 ha, rinkos kaina 2017 m. birželio 5 d. duomenimis yra 4990,00 Eur. Remiantis šia specialisto išvada, vidutinė 1 ha rinkos kaina yra 3225,18 Eur. Tuo tarpu vadovaujantis atsakovo pateiktu išrašu iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ 1 ha minėto žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 1161,78 Eur, t.y. daugiau negu du kartus mažesnė nei ieškovo pateikta rinkos vertė. Atsakovė ginčija nustatytą žemės sklypo rinkos vertę, motyvuodama tuo, jog joks turto vertinimas žemės sklypui nebuvo atliktas. Turto vertinimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Ieškovo pateiktas dokumentas yra specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad minėta išvada neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto vertinimo ataskaitai nustatytu reikalavimų turinio ir formos, yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas. Teismas pažymi, jog tokios rūšies įrodymo kaip specialisto išvada civilinio proceso normos nenumato (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Tokio pobūdžio įrodymas negali būti vertinamas kaip eksperto išvada (CPK 212 straipsnis), todėl ji galėtų būti vertinama tik kaip paprastas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Visgi, faktiniai duomenys, esantys šios išvados sudėtine dalimi, kurie gali turėti reikšmės byloje, ir kurie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, gali ir yra vertinami teismo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, individualus turto vertinimas nėra atliktas pagal galiojančius teisės aktus, todėl yra pagrindas vadovautis oficialiu Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateikiamu masiniu vertinimu, nustatant nuostolių dydį.

Visų antra, servitutas yra nustatytas neterminuotai, atsakovei priklausanti 110 kV aukštos įtampos elektros linija su atramomis bei elektros linijų apsaugos zona sudaro 0,5846 ha žemės sklypo ploto. Ši žemės sklypo dalis užima beveik 1/3 viso sklypo ploto ir ieškovas iš dalies negali naudotis šio žemės sklypo ploto vertingomis savybėmis. Tačiau likusia žemės sklypo dalimi ieškovas gali naudotis be apribojimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog nuomoja apie 1 ha iš turimų 1,5472 ha jam priklausančios žemės ir už tai gauna 100 Eur per metus. Tai įrodo, jog ieškovas gali laisvai disponuoti ir valdyti likusia žemės sklypo dalimi, suteikiant galimybę kitiems asmenims toje vietoje vykdyti žemės ūkio veiklą ir už tai gauti naudos. Trečiasis asmuo J. S. taip pat patvirtino, jog nustatytas servitutas netrukdo jos žemės ūkio veiklai ir nesukelia jokių nepatogumų. Visgi, atsakovei priklausančiais inžineriniais tinklais – elektros oro linija Ukmergė – Vidiškiai, tiekiama (perduodama) energija visiems vartotojams ir ieškovas gauna tokią pačią naudą kaip ir kiti vartotojai, tačiau nuosavybės teisės suvaržymai šiuo atveju tenka tik ieškovui. Vertintina, kad toks tarnaujančiojo daikto savininko (ieškovo) suvaržymas turi minimalios reikšmės nustatant nuostolių dydį.

Vertinant ieškovui tenkančius dėl servituto patiriamus suvaržymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (esant žemės savininko sutikimui; dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Be tinklų operatoriaus rašytinio sutikimo elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, atlikti įvairius kasybos, krovos, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus.

Nagrinėjant nuostolių pagrįstumo klausimą ir ieškovui tenkančius suvaržymus bei nepatogumus dėl nustatyto servituto, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes servituto nustatymo metu žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio, todėl nuostoliai nustatytini atsižvelgiant į šią paskirtį. Ginčo žemės sklypui nustatyta žemės ūkio paskirtis lėmė jos naudojimą tam tikromis sąlygomis, todėl yra vertintina, kiek servituto nustatymas lėmė naudojimo sąlygų pasikeitimą. Šiuo atveju svarbu, kokius konkrečiai žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko naudojimo veiksmus ir kiek jų apribojo tam tikroje sklypo dalyje nustatytas servitutas. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog į atsakovę dėl leidimo statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti statinius, atlikti įvairius kasybos, krovos, žemės kasimo darbus nesikreipė. Taip pat neteikė prašymo leisti sodinti ar kirsti medžius, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras. Ieškovas nėra ūkininkas, jokių kultūrų neaugina, žemės sklypo dalį yra išnuomojęs kitam asmeniui, nustatytas servitutas nevaržo jo darbinės ar ūkinės veiklos. Priešingai, ieškovas ir liudytoja L. Š. parodė, jog žemės sklype ir jame esančiame name ketino įrengti senelių globos namus. Tai įrodo, jog žemės sklypo pagal tikslinę žemės ūkio paskirtį ieškovas neketino naudoti. Remiantis ieškovo ir liudytojos pateiktais paaiškinimais, darytina išvada, jog nustatytas servitutas yra tik asmeninio pobūdžio suvaržymas ieškovui, kuris nėra susijęs su žemės ūkio paskirties žeme, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ketino keisti žemės ūkio paskirties žemę senelių globos namų įsteigimui. Ieškovas paaiškino, kad skambino kažkam dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo senelių globos namams, informavo juos, kad virš žemės sklypo yra elektros stulpai ir jam buvo atsakyta, kad po elektros stulpais nebus galima įrengti senelių globos namų.

Turtiniai nuostoliai dėl servituto nustatymo taip pat yra vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl priteistinų nuostolių. Ieškovas, grįsdamas savo prašymą dėl nuostolių atlyginimo, nurodė, jog dėl jo žemėje esančio servituto jis patiria nepatogumų. Virš žemės sklypo einantys laidai skleidžia ūžesį, gyvenamajame name nuolat genda televizoriai, šaldytuvai, išmuša saugiklius, lietui lyjant, krečia elektra. Dėl esamų apribojimų elektros linijos apsaugos zonoje, ieškovas negali laikyti automobilio po laidais, todėl jį stato ant žolės. Ieškovas teigia, jog su sutuoktine L. Š., norėjo įsteigti senelių globos namus, pasinaudodami Europos Sąjungos teikiama parama. Šiuos ieškovo teiginius patvirtino ir liudytoja L. Š.. Visus šiuos suvaržymus ieškovas įvertino 2917,15 Eur suma, kuria gavo išskaičiuodamas žemės sklypo plotą, kurį užima elektros linijos apsaugos zona, ir padauginus iš vieno hektaro kainos. Taigi, patiriamus nuostolius ieškovas prilygino žemės sklypo dalies, kuriai yra nustatytas servitutas, rinkos kainai, tačiau kitų įrodymų dėl patirtų turtinių praradimų jis nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas kreipėsi į AB „Lietuvos energija“ su pretenzija. Jos pagrindu 2010 m. lapkričio 25 d. išmatuotas elektros lauko stiprio dydis tiek po pačia linija, tiek šalia ieškovui priklausančio namo, ir nustatyta, kad jis neviršijo 0,3 kv/m. Buvo konstatuota, jog elektros linijos sukuriamas elektros laukas neviršija teisės norminiuose aktuose leistinų ribų ir nedaro neigiamo poveikio ieškovui. Pažymėtina, kad konkrečius nuostolius tarnaujančio daikto savininkas turi įrodyti. Pastaruoju atveju, ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginius dėl patiriamų turtinio pobūdžio netekimų.

Ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti ieškovas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Ieškovas neįrodė, jog dėl elektros linijos apsaugos zonai taikomų apribojimų ir nustatyto servituto jo žemės sklypas nuvertėjo, jis dėl to patyrė išlaidų, papildomų nuosavybės teisės suvaržymų ar nepatogumų, nepateikė motyvuotų argumentų ar rašytinių įrodymų dėl patirtų nuostolių egzistavimo. Atsižvelgdamas į servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, tarnaujančio daikto rinkos vertę, ieškovui tenkančius netekimus ir suvaržymus, atsakovės gaunamą naudą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išdavą, jog nėra pagrindo kompensuoti ieškovo prašomus nuostolius ir priteisti periodinę kompensaciją. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovo prašymas priteisti 2917,15 Eur nuostolius ir 500 Eur periodinę kompensaciją atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo V. Š. ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės atstovė V. G. byloje pateikė duomenis, jog atsakovė patyrė 88,80 Eur transporto išlaidų, vykstant į teismo posėdžius, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 174,38 Eur žyminį mokestį. Remiantis CPK 80 straipsniu, už ieškinį mokėtinas 152,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio buvo sumokėta 22,38 Eur per daug, yra pagrindas grąžinti ieškovui nepanaudotą žyminį mokestį ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 12,60 eurų, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 87-88 straipsniais, 92-93 straipsniais, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo V. Š. ieškinį dalyje dėl servituto nustatymo palikti nenagrinėtu.

Ieškovo V. Š. ieškinį dėl 2917,15 Eur sumoje nuostolių atlyginimo ir 500 eurų periodinės kompensacijos priteisimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovei AB „Litgrid“, įmonės kodas 302449655, esančios adresu: Vilnius, A. Juozapavičiaus g. 13, 88,80 eurų (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų už transporto išlaidas.

Priteisti iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 12,60 Eur (dvylika eurų 60 centų) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant ieškovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5660.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 22,38 Eur (dvidešimt dviejų eurų 38 centų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2018 m. birželio 5 d., atlikto iš AB „Lietuvos paštas“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė