Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Šiaulių miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-6574-810/2011 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei I. T. dėl žalos (nuostolių) priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme 2011-10-11 gauta Šiaulių miesto apylinkės teismo žinioje esanti civilinė byla Nr. 2-6574-810/2011 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei I. T. dėl žalos (nuostolių) priteisimo.

Byla teismų informacinės sistemos LITEKO bylų paskirstymo protokolu paskirta teisėjai Editai Dambrauskienei, kuri 2011 m. spalio 7 d. nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino CPK 65-66 straipsnių pagrindu, konstatavusi, kad ieškovas V. K. yra išreiškęs aiškią nepagarbą teismui viešai televizijos laidoje, apkaltindamas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjus nepadoriu elgesiu ir dėl jo veiksmų Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė yra kreipusis į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti pareiškėjui ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį (dėl nepagarbos teismui) ir pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo įžeidimo). Todėl, teisėjos požiūriu, šios bylos nagrinėjimas teisme, dėl kuriam viešai rodomos nepagarbos, yra kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo, būtų neetiškas, neatitiktų bylos šalies teisės į nepriklausomą teismą.

Šiuo pagrindu teisėjai Editai Dambrauskienei nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė, nurodžiusi analogiškus argumentus, prašo bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios grandies teismui, veikiančiam Šiaulių apygardos teismų veiklos teritorijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Prašymo dėl bylos perdavimo faktiniai ir teisiniai argumentai.

Šioje byloje šalys ar jų atstovai dar nėra pareiškę nušalinimo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams, tačiau bylos aplinkybės, teisėjos Editos Dambrauskienės nusišalinimo motyvai ir teismo pirmininkės argumentai, kuriais prašoma bylą perduoti kitam teismui, sudaro pakankamas prielaidas, kad teismo nešališkumo klausimas realiai iškils bet kuriam šio teismo teisėjui priėmus bylą savo žinion. Ieškovas V. K. ir Šiaulių miesto apylinkės teismas, kaip valstybės institucija su specialiais, tik jai Konstitucijos suteiktais įgaliojimais vykdyti teisingumą, yra aiškiame teisiniame konflikte, todėl bet koks šio teismo sprendimas gali sukelti ir sukels bet kuriai šio teisinio santykio šaliai neigiamą nuostatą, priešiškumą ir nepasitikėjimą. Šioje situacijoje, kol vyksta teisinis konfliktas tarp šalių, kur teismas, gindamas teismo orumą kreipėsi į prokuratūrą dėl ieškovo konkrečių veiksmų, nėra svarbu kiek gali kilti abejonių dėl teismo nešališkumo konkrečioje byloje, svarbu tik pats faktas, kuris leidžia tokiai prielaidai kilti. Todėl byla, siekiant jos išnagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo perduotina nagrinėti kitam teismui.

Kartu, sprendžiant dėl teismo (in corpore) visų teisėjų galimo ar tariamo bešališkumo primintina, kad bet koks teismo šališkumas turi turėti ir objektyvųjį ir subjektyvųjį aspektus, t.y. turi būti nustatyta, ar yra kokių nors objektyviai egzistuojančių faktų ar aplinkybių, kurie, vis dėlto, kelia abejonių teismo bešališkumu ir ar gali kilti kuriai nors šaliai pagrįstų abejonių, jog vienas ar visi šio teismo teisėjai yra asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. ar yra šališki. Vertinant nurodytas aukščiau aplinkybes šiuo požiūriu, tokių iš esmės nėra. Teismas yra teisingumą vykdanti valstybės institucija. Teisingumo vykdymas plačiąja prasme apima įvairius teismų kompetencijai priskiriamus veiksmus, kurių atlikimą reglamentuoja procesiniai įstatymai. Taigi teismai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, nustatę tam pagrindus gali kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, siekdami apginti viešąjį interesą ar subjektines teises. Tačiau gindami tokias teises ir saugodami viešąjį interesą teismai veikia valstybės vardu, pagal jiems Konstitucijos priskirtą pareigą vykdyti teisingumą. Todėl bet kokie tokio pobūdžio teisėti ir įstatymo reglamentuoti veiksmai negali būti pagrindu po to nusišalinti nuo vienos ar kitos konkrečios bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju nėra svarbu aplinkybė, kad bylos nagrinėjimas esant nurodytai situacijai gali sukelti tam tikrą rezonansą visuomenėje ar abejones. Taigi ir objektyviuoju ir subjektyviuoju požiūriais negalima daryti išvados, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjai gali būti šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi, ar jų dalyvavimas nagrinėjant aptariamą bylą gali kelti nepasitikėjimą tesimu apskritai.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų nušalinti Šiaulių miesto apylinkės teismo visus teisėjus nuo civilinės bylos nagrinėjimo, pagrindo nėra. Nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, svarstytinas klausimas tik dėl bylos perdavimo kitam teismui nenušalinus šio teismo teisėjų.

Teismas pažymi, kad Civilinio proceso įstatymas reikalauja, kad bylos būtų išnagrinėjamos teismuose be bereikalingo vilkinimo, operatyviai per protingą terminą. Todėl siekiant proceso ekonomiškumo, operatyvumo, tikslu išvengti galimų nušalinimo pareiškimų ateityje šio teismo atskirus teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo kitais pagrindais, taip pat siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo galimo šališkumo ir siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir teismų sistema apskritai, yra pagrindas nenušalinant Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nuo šios bylos nagrinėjimo, bylą perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui – šiuo atveju – Kelmės rajono apylinkės teismui (CPK 3 str.1 d., 3 str. 6 d., 7 str., ir 35 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsniu Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Bylą perduoti nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui.