- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- I-2391-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00630-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Violeta Balčytienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)) 2019 m. sausio 2 d. raštą Nr. 96-4 ,,Dėl galimybės pasinaudoti dušu“ (toliau – ir Raštas Nr. 1); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 25 d. raštą Nr. 2S-420 ,,Dėl nuteistojo R. R. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 2); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus PN), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–8).
Nurodė, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai ir neteisėtai suvaržė pareiškėjo teisę pasinaudoti dušu bei gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius vieną kartą per savaitę. Paaiškino, jog Lukiškių TI-K netinkamai skaičiuoja savaitės laikotarpį. Pasinaudoti dušu buvo pasiūlyta vieną kartą laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. Šios aplinkybės nei Lukiškių TI-K, nei Departamentas neginčija, su ja sutinka ir pripažįsta. Laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. trunka 10 dienų, todėl negali būti laikytinas savaitės laikotarpiu. Dėl nurodytos situacijos kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių raštu, kuris Rašte Nr. 1 nurodė, kad savaitės dienos skaičiuojamos nuo pirmadienio iki sekmadienio, todėl teisė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę pažeista nebuvo. Pažymėjo, jog toks Lukiškių TI-K savaitės skaičiavimo laikotarpis yra subjektyvus, neparemtas jokiais teisės aktais. Nesutikdamas su Raštu Nr. 1, 2019 m. sausio 19 d. kreipėsi į Departamentą, kuris Raštu Nr. 2 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Departamentas taip pat nenurodė, kokiais teisės aktais remiantis yra skaičiuojamas savaitės terminas. Akcentavo, jog teisės aktai įpareigoja išvesti į dušą ne rečiau kaip kartą per septynias dienas. Be to, Departamentas sutinka su tuo, kad pasinaudoti dušu buvo pasiūlyta 2018 m. gruodžio 17 d., o po to tik 2018 m. gruodžio 27 d. Savaitės skaičiavimo laikotarpis yra neapibrėžtas jokiuose teisės aktuose. Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomų nuteistųjų išvedimo į dušą grafikas šventiniu laikotarpiu buvo pakoreguotas, todėl įstaigoje laikomiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę bei apatinius drabužius ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pažymėjo, jog minėtas grafikas gali būti koreguojamas, tačiau tai neturėtų pažeisti asmens higienos. Lukiškių TI-K administracija galėjo leisti pasinaudoti dušu 2018 m. gruodžio 20 d. arba 2018 m. gruodžio 21 d., o po to 2018 m. gruodžio 27 d. Paaiškino, kad taip pat į Lukiškių TI-K kreipėsi 2018 m. gruodžio 27 d. raštu, o Lukiškių TI-K 2019 m. sausio 17 d. pateikė atsakymą, tačiau dėl šio atsakymo pareiškėjas į Departamentą nesikreipė. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. jam buvo pasiūlyta pasinaudoti dušu tuo metu, kai dienotvarkėje buvo nustatytas laikas naudotis kompiuteriu, todėl pareiškėjas neatisakė naudotis dušu, o tik sutiko pasinaudoti dušu tą pačią dieną tik kitu laiku, tačiau Lukiškių TI-K administracija vertino kaip atsisakymą pasinaudoti dušu, tačiau pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Pabrėžė, kad dušu buvo leista pasinaudoti 2018 m. gruodžio 17 d., o po to tik 2018 m. gruodžio 31 d. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė fizinį, moralinį bei psichologinį diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, ir Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–24).
Nurodė, kad ginčijamu Raštu Nr. 1 pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnėsį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Rašte Nr. 1 taip pat buvo akcentuota, kad savaitės dienos yra skaičiuojamops nuo pirmadienio iki sekmadienio, asižvelgiant į tai, pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, pažeista nebuvo. Akcentavo, kad Raštas Nr. 1 parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Ginčijami raštai nesukelia pareiškėjui asmeninių teisinių pasekmių, juose pateikiamas pareiškėjo atitinkamame prašyme nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie įtakotų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nėra nustatyti, raštai yra informacinio pobūdžio.
Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Taip pat pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuojama, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala, nepateikiamos jokios faktinės aplinkybės, kitaip neįrodomas skunde nurodomas sumos dydis. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Departamentas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K Rašto Nr. 1, Departamento Rašto Nr. 2, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pažymėjo, kad pareiškėjui nusiprausti duše buvo pasiūlyta 2018 m. gruodžio 17 d., o po to tik 2018 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas prašė suteikti informaciją, kai nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę (b. l. 13–14).
Lukiškių TI-K Raštu Nr. 1 informavo pareiškėją, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Paaiškino, kad pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Galimybė pasinaudoti dušu pareiškėjui buvo suteikta 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. Pažymėjo, kad savaitės dienos skaičiuojamos nuo pirmadienio iki sekmadienio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pažeista nebuvo (b. l. 15).
Departamentas Raštu Nr. 2 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K Rašto Nr. 1. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 9 d. laikomas kameroje Nr. 24, kurioje išvedimo į dušą diena yra pirmadienis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K esant šventiniam laikotarpiui buvo laikinai pakoreguotas grafikas ir pagal jį nusiprausti pareiškėjas buvo išvestas ketvirtadienį. Informavo, kad Lukiškių TI-K nuteistieji vedami praustis kartą per savaitę, skaičiuojant dienas nuo pirmadienio iki sekmadienio. Pareiškėjas praustis buvo išvestas 2018 m. gruodžio 17 d., t. y. 51 savaitę, vėliau 2018 m. gruodžio 27 d., t. y. 52 savaitę, tačiau eiti į dušą atsisakė, tai užfiksuota tarnybinėje dokumentacijoje bei vaizdo registratoriumi. Akcentavo, kad teisės aktai neįpareigoja prautis išvesti ne rečiau kaip kas septynias dienas, todėl pareiškėjo teisė nusiprausti po dušu pažeista nebuvo. Nurodė, kad Lukiškių TI-K tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Raštas Nr. 1 priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pagrįstas teisės aktų normomis bei pateiktas nepažeidžiant VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų (b. l. 16).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. jam nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu kartą per savaitę.
Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.44558/98)).
Žemesnės instancijos teismas
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tavrkos taisyklės) 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.
Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad suimtieji ir nuteistieji turi teisę kartą per savaitę nusiprausti duše. Pagal Departamento Raštą Nr. 2 pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 24 (b. l. 16–17). Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintu Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punktu, Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pagal šio Aprašo 5 punktą, gyvenamuosiuose korpusuose esančiomis dušo patalpomis suimtieji ir nuteistieji gali naudotis iki 15 minučių. Pagal šio Aprašo 6 punktą, Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos pareigūnai organizuoja ir vykdo suimtųjų ir nuteistųjų išvedimą nusiprausti į dušą pagal Apraše nustatytą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimą nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką (toliau – ir Grafikas) (b. l. 26–28). Iš Grafiko matyti, jog kameroje Nr. 24 laikomiems asmenims išvedimas į dušą buvo organizuojamas pirmadieniais (b. l. 30). Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-249 buvo pakeistas Aprašo 1 priedas (Grafikas) bei pripažintas netekusiu galios Aprašo 1.6 papunktis, tačiau Lukiškių TI-K kameroje Nr. 24 laikomi asmenys taip pat buvo vedami nusiprausti į dušą pirmadieniais (b. l. 36, 37).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše, tačiau pareiškėjas ginčija aplinkybę, kad daugiau nei savaitę, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d., iš viso 10 dienų, jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti dušu. Kaip pats pareiškėjas skunde nurodo ir kaip matyti iš Departamento Rašto Nr. 2, pareiškėjas buvo išvestas į dušą 2018 m. gruodžio 17 d. (b. l. 1–8, 16–17). Pažymėtina, kad pareiškėjui 2018 m. gruodžio 27 d. buvo pasiūlyta pasinaudoti dušu, tačiau jis eiti į dušą atsisakė (b. l. 16–17). Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 17 d. buvo pirmadienis, o 2018 m. gruodžio 27 d. – ketvirtadienis. Taigi, vadovaujantis Grafiku, kitas išvedimas į dušą turėjo būti organizuojamas 2018 m. gruodžio 24 d., t. y. kitą pirmadienį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tuo metu buvo šventinis laikotarpis ir dėl to buvo laikinai pakoreguotas Grafikas bei pareiškėjui buvo suteikta teisė pasinaudoti dušu 2018 m. gruodžio 27 d., t. y. ketvirtadienį. Teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos higienos norma 134:2015 ir Vidaus tvarkos taisyklėmis, Lukiškių TI-K turėjo suteikti pareiškėjui teisę kartą per savaitę nusiprausti duše. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinama pirmadieniais. Pažymėtina, jog galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo suteikti teisę nusiprausti duše kas septynias dienas, tai buvo išaiškinta ir pareiškėjui ginčijamais Raštais. Šiuo atveju pareiškėjui buvo suteikta teisė kartą per savaitę nusiprausti duše, t. y. 2018 m. gruodžio 17 d., o kitos savaitės, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui buvo suteikta teisė nusiprausti duše 2018 m. gruodžio 27 d., todėl šiuo aspektu nėra pagrindo tenkinti skundą pareiškėjo nurodytais motyvais. Akcentuotina, jog tai yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga, todėl pareiškėjui atsisakius pasinaudoti dušu 2018 m. gruodžio 27 d., Lukiškių TI-K administracija neteisėtų veiksmų neatliko.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami Raštai turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011 ir kt.).
Įvertinus Lukiškių TI-K Rašto Nr. 1 ir Departamento Rašto Nr. 2 turinį, teismas pažymi, kad ginčijamais Raštais pareiškėjui buvo suteikta informacija dėl išvedimo į dušą organizavimo tvarkos. Šiuose Raštuose nėra sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjui, taip pat juose nėra sukuriamos teisės ir / ar pareigos. Pažymėtina, jog net ir panaikinus ginčijamus Raštus, pareiškėjo teisių apimtis nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami Raštai laikytini informacinio pobūdžio, nesukuriantys jokių teisių ir / ar pareigų pareiškėjui.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus PN) Raštas Nr. 1 ir Departamento Raštas Nr.2 yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju taip pat atmetamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus PN), kadangi nebuvo nustatyta Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus PN) neteisėtų veiksmų, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.