Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-650-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
1A-650-238/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
E. B., L. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-650-238/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25250-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Kopštalytei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei S. K.,nuteistajam L. O., jo gynėjui advokatui G. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir nuteistojo L. O. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė E. B. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

L. O. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė L. O. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. B. ir L. O. pagal BK 284 straipsnį nuteisti už tai, kad 2018 m. gegužės 28 d. apie 16.57 val. viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato Nr. 2, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stebint pašaliniams asmenims, kartu be jokios priežasties prikibo prie G. A., o būtent jo atžvilgiu šaukė įžeidžiančius ir žeminančius žodžius, taip sukėlė šiam išgąstį, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, vijosi nuo jų agresyvaus elgesio bėgantį G. A., E. B. pasivijęs pargriovė G. A. ant žemės ir rankomis bei kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, o L. O. spyrė tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip du smūgius G. A. į nugarą ir šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. A. fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste ir abiejuose keliuose nežymiai sutrikdė jam sveikatą ir savo įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę.

2.1. Skunde nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina neigiamą savo elgesį. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl bausmės skyrimo nurodytais motyvais ir paskirta bausme, kadangi teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai pritaikė BK 54 straipsnio pagrindus skiriant bausmę ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę. Nurodoma, kad baudžiamojo kodekso taisyklėse yra nurodyta, jog teismui pripažinus lengvinančią atsakomybę aplinkybę – prisipažinimą ir gailėjimąsi, turi būti skiriama mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino kitas aplinkybes, t. y., atsižvelgė į bausmes, kurios buvo paskirtos kitais nuosprendžiais, taip pat nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino faktą, kad jo veiksmais buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris priskiriamas lengvų nusikaltimų kategorijai ir tai, kad nusikaltimas buvo padarytas iš anksto neplanuojant, kilęs staiga ir neapgalvotai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. O. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę.

3.1. Skunde nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina neigiamą savo elgesį. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl bausmės skyrimo nurodytais motyvais ir paskirta bausme, kadangi teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai pilnai pritaikė BK 54 straipsnio pagrindus skiriant bausmę ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę. Nurodoma, kad baudžiamojo kodekso taisyklėse yra nurodyta, jog teismui pripažinus lengvinančią atsakomybę aplinkybę – prisipažinimą ir gailėjimąsi turi būti skiriama mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino kitas aplinkybes, t. y., atsižvelgė į bausmes, kurios buvo paskirtos kitais nuosprendžiais, taip pat nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino faktą, kad jo veiksmais buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris priskiriamas lengvų nusikaltimų kategorijai ir tai, kad nusikaltimas buvo padarytas iš anksto neplanuojant, kilęs staiga ir neapgalvotai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėja advokatė S. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis L. O. ir jo gynėjas advokatas G. Z. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistųjų E. B. ir L. O. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliaciniuose skunduose keliamas bausmės dydžio klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

7. Kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. B., šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, pasikėsindamas į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Taip pat įvertino tai, kad E. B. teisiamas ketvirtą kartą, anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą panaikino ir pasiuntė E. B. atlikti bausmę. Vertino tai, kad 2017 m. birželio 1 d. jis buvo paleistas iš pataisos namų, tačiau ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką, esant teistumui neišnykus ir nepanaikintam. Teismas įvertinęs bylos duomenis darė išvadą, kad E. B. linkęs nusikalsti, savo antivisuomeninio elgesio nekeičia, nepaisant anksčiau jam skirtų nuobaudų ir bausmių. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, jog E. B. baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau paskirtų baudų nemoka, yra bedarbis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, jog Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla E. B. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat teisiamajam posėdžiui Alytaus apylinkės teisme buvo perduota ir dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog apylinkės teismas pagrįstai nuteistąjį E. B. pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), kadangi naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ar nepanaikinus teistumo.

11. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, E. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas pagrįstai darė išvadą, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, neizoliavus E. B. nuo visuomenės, nebus pasiekti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas ir mažesnis sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę L. O., įstatymo nuostatas taikė tinkamai. L. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, skirdamas bausmę L. O., atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, pasikėsindamas į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą, būdamas bedarbiu ir Užimtumo tarnyboje neregistruotu asmeniu. Taip pat įvertino tai, kad L. O. teistas 10 kartų, daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis ir paskirtų baudų nemoka. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog L. O. pripažinus kaltu 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, jis paskirtų įpareigojimų nevykdė bei darė teisės pažeidimus, todėl laisvės apribojimas buvo pakeistas į 90 parų areštą. Jis, neatlikęs bausmės, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, o už ankstesnius nusikaltimus teistumas neišnykęs ir nėra panaikintas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino L. O. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir Marijampolės pataisos namų pateiktą charakteristiką apie nuteistąjį, kurioje jis vertinamas neigiamai, vertino ir tai, kad nagrinėjama Alytaus apylinkės teisme dar viena byla, kurioje L. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje.

13. Apylinkės teismas sprendė, kad paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog yra susiformavusios L. O. antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų ir bausmių jis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė ir toliau. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad L. O. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, dėl to tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, L. O. asmenybę, jam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas ir mažesnis sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

14. Laikytina, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos ir skirti jiems švelnesnes bausmes, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, objektyvaus pagrindo nėra. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kurią padarė įvertinę visas nurodytas aukščiau aplinkybes, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, jog bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, neizoliavus E. B. ir L. O. nuo visuomenės, nebus pasiekti, todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigia, jog iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių nuteistieji išvadų nepadarė, įstatymams priešingo elgesio neatsisakė ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegijai nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistieji ateityje laikysis įstatymų, nenusikals, ir kad šiuo metu turėtų būti taikomos švelnesnės bausmės, negu yra paskirtos, taigi šiuo metu jie privalo būti izoliuoti nuo visuomenės.

15. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tiek E. B., tiek L. O. paskirtos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad jie prisipažino esą kalti, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo sumažintos vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistųjų teisines padėtis vien dėl to, kad jie pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų ir davė parodymus teisme.

16. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas E. B. ir L. O. pritaikyti tinkamai, nuteistiesiems paskirtos bausmės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir BK 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

17. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes, parenkant švelnesnę BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Esant visoms aukščiau išvardintoms aplinkybėms daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistųjų E. B. ir L. O. apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. B. ir L. O. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė