Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. K. (I. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 171 str. 1 d., už tai, kad jis neįregistravęs LR įmonės ir neturėdamas licencijos prekybos naftos produktais 2014-04-22 apie 12.40 val., Zarasų m., Kauno g., esančiame miškelyje iš vilkiko „Volvo“ v. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako išpildamas į atskiras kilnojamos talpos dyzelinį kurą, jį pardavinėjo tyrimo nustatytiems asmenims ir tokiais savo veiksmais I. K. pažeidė 2000-07-13 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 11 str. 1 d., ir LR energetikos ministro 2012-02-02 įsakymo Nr. 1-19 „Dėl leidimų vertis prekybos naftos produktais veiklos išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 1 d., 4 p, t.y. padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 171 str. 1 d.

Liudytojas B. J. parodė, kad įvykio dieną, apie 12.10 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino neprisistatęs asmuo. Jis pranešė, kad Kauno gatvės pabaigoje esančiame miškelyje matosi vilkikas ir prie jo trys lengvieji automobiliai, į kuriuos pilamas kuras, t.y. kuru galimai prekiaujama. Išvyko patikrinti informaciją su tyrėju O. G.. Tiksli vieta nebuvo žinoma, todėl nuvyko į Kauno gatvės pabaigą ir pastatė automobilį šalikelėje. Kauno gatvės pabaigoje įėjo į mišką. Einant pamatė laukymę, kur buvo vilkikas ir šalia jo trys automobiliai - du lengvieji ir vienas vyšninės spalvos mikroautobusiukas. Buvo matyti, kad į mikroautobusą buvo nešamos talpos ir dedamos į vidų. Po ko vairuotojas sėdo į mikroautobusą ir pajudėjo į pagrindinį kelią, į Kauno gatvę. Išvažiavęs į pagrindinį kelią mikroautobusas pasuko link miesto. Jis paskambino tyrėjui V. V. ir paprašė sustabdyti vyšninės spalvos mikroautobusą ir jį patikrinti. Tuo metu dar matė kaip kažkuris vairuotojas nešė bakus ir kurą pylė į lengvosios mašinos baką. Supylęs kurą, vairuotojas atsisėdo į automobilį ir važiavo link pagrindinio kelio. Privažiavęs prie pagrindinio kelio sustojo, kalbėjo su kažkuo telefonu. Netrukus pajudėjo ir kitas automobilis ir , privažiavęs prie pirmojo automobilio, sustojo, abu kažką tarpusavyje kalbėjo. Pastebėjo, kad prie pagrindinio kelio stovėjo dar vienas mikroautobusas. Jis priėjo prie antro automobilio ir kadangi vairuotojai buvo kartu, jų paklausė ką jie čia veikia. Iš pradžių jie neigė, sakė, kad užvažiavo šiaip, bet jiems pasakė, kad žmogus juos galimai nufilmavo pilant kurą. Tada P. ir R. prisipažino, kad pirko kurą. Tuo metu iš laukymės pajudėjo vilkikas. Privažiavęs prie lengvųjų automobilių vilkikas sustojo. Priėjo prie vilkiko vairuotojo, jo paprašė parodyti dokumentus ir paklausė, ką darė tokioje atokioje vietoje. Jis atsakė, kad užsuko pailsėti ir papietauti. Paaiškino jam, kad yra duomenų, kad jis nupylinėjo dyzelinį kurą. Vairuotojas pasakė, kad nieko apie tai nežino, dyzelinio kuro nepardavinėjo. Jis buvo paprašytas vykti į PK. Kartu vyko P. ir R., kurie vėliau parašė paaiškinimus. P. neneigė kad pirko kurą, R. taip pat, tačiau R. sakė, kad pinigų nemokėjo. Vėliau sužinojo, kad pirmame mikroautobuse buvo rastas kuras. Mikroautobuso vairuotojo pavardės nepamena, bet vairuotojas teisinosi, kad kurą įsigijo degalinėje. Liudytojai iš viso atsisakė rašyti paaiškinimus, todėl buvo pasiūlyta surašyti nors trumpai. Dalyvavo vertėja Gurskaja. Jis automobilio neapžiūrėjo. Jis stabdė lengvuosius automobilius, o V. V. mikroautobuso vairuotoją S. N..

Liudytojas O. G. parodė, kad dirba Zarasų PK. Buvo pranešta kolegai B. J., kad miške iš vilkiko prekiaujama kuru. Jis su Jakučiu nuvažiavo ir sustojo pamiškėje. Matė tris automobilius, žmonės ėjo su kuro talpomis, vienas furgonas su kuro talpomis išvažiavo, tada išvažiavo dar du automobiliai. Kai jis pradėjo judėti vilkiko link, jį pamatęs vilkiko vairuotojas vilkiku irgi pradėjo judėti. Jie norėjo užfiksuoti patį pirkimo momentą, tačiau įvykio nefilmavo, nefiksavo, tik buvo paimti paaiškinimai. P. paaiškino, kad pirko kurą, kitas žmogus sakė, kad jis nenupirko kuro, bet jam davė. S. N. nubaudė VMI, kad pirko be akcizų, be reikiamų dokumentų. Su vilkiko vairuotoju jis nekalbėjo.

Liudytojas S. N. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, jo nematęs ir jokių reikalų su juo neturėjo. Jis nubaustas už tai, kad vežė kurą. Kurą jis pirko degalinėje, vežėsi vyšninės spalvos Vokswagen Transporter automobiliu. Tai galėjo būti 2014 m. balandžio 22 d. apie pietus. Po to nuvažiavo į PK ir parašė paaiškinimą. Jis kuro pirkimo čekius prisistatė į VMI ir jam buvo paskirta bauda, kurią sumokėjo. Kai jį sustabdė policijos pareigūnas, kuro pirkimo čekių su savimi neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla I. K. atžvilgiu nutrauktina.

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006) bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Tai reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia ir tai, kad traukiamo administracinės atsakomybėn asmens kaltumą įrodinėja bylą iškėlusi institucija (pareigūnas), o traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neįpareigotas įrodinėti savo nekaltumo. Taip pat tai reiškia ir tai, kad visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – visi prieštaravimai, abejonės bei neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

LR ATPK 171 str. 1 d. dispozicija nustato administracinę atsakomybę už naftos produktų pardavimą neturint licencijos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. tiek jam surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdyje savo kaltės nepripažino visiškai, paaiškindamas, kad 2014-04-22, apie 12.40 val., jis niekam dyzelinio kuro nepardavė, o sustojęs su vilkiku miesto pakraštyje, tik pietavo ir ilsėjosi. Teismo manymu, tokie jo paaiškinimai nėra paneigti ir nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog I. K. padarė LR ATPK 171 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė, kokiems konkrečiai asmenims I. K. pardavė dyzelinį kurą, jo kiekio, ar už jį buvo sutarta atsilyginti, ar atsilyginta. Pats teisės pažeidimas nebuvo užfiksuotas jokiomis fiksavimo priemonėmis, tariamo pažeidimo padarymo vietoje nei kuru prekiavęs asmuo, nei jį pirkusieji asmenys sulaikyti nebuvo. A. R. ir E. P. paaiškinimuose nors ir nurodyta, jog jie 2014-04-22 pirko iš vilkiko vairuotojo dyzelinį kurą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jie dyzelinį kurą pirko būtent iš I. K., įvykio vietoje sulaikyti nebuvo, taip pat pas juos nebuvo rasta jokio dyzelinio kuro. Nors liudytojas S. N. 2014-04-22 panašiu laiku Zarasų mieste buvo sustabdytas policijos pareigūno vežantis 150 l dyzelinio kuro, neturint įsigijimo ar gabenimo dokumentų, tačiau šis faktas nepatvirtina, jog S. N. šį kurą įsigijo iš I. K.. Be to, faktą, kad jis nepirko iš I. K. dyzelinio kuro ir jo nepažįsta, S. N. tvirtino nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios, savo parodymų nekeitė ir teisme. Jokių papildomų tyrimų, nustatyti kuro rasto pas S. N. lyginamajai analizei su I. K. vairuojamame vilkike esančiu kuru, byloje atlikta nebuvo, vilkikas apžiūrėtas nebuvo. Nors teismas ėmėsi visų priemonių tiesai nustatytai, tačiau liudytojų E. P. ir A. R. į teismo posėdį atvesdinti nepavyko, nes jie išvykę dirbti į užsienį. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad I. K. prekiavo dyzeliniu kuru, byloje nėra ir teismo manymu, nėra papildomų įrodymų gavimo šaltinių.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra galimybės nustatyti, ar įvyko dyzelinio kuro pardavimas bei į viešosios teisės šakose taikomą principą, jog visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, sprendžia, kad šioje byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti I. K. kaltę padarius LR ATPK 171 str. 1 d., numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą I. K. (I. K.) atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 171 str. 1 d. sudėties.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė