- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- I-3245-402/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00801-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2015-04-28 sprendimą Nr. 15-IL-64-00380e; įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą ir išduoti leidimą įgyti, laikyti, nešiotis ginklus (b.l. 5-8).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis atinka sąvoką nepriekaištingos reputacijos, kadangi yra neteistas - teistumas seniai išnykęs. Taip pat pažymi, kad buvau teistas dėl dviejų apysunkių nusikaltimų, bet ne dėl sunkaus. Skundžiamame sprendime suklysta ar padaryta techninė klaida, nes nebuvo teistas pagal BK181 str. 2 d. Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu buvau nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. už savavaldžiavimą, nusikaltimas apysunkis, nubaustas laivės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 4 d., ši paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 227 str. 2 d. už papirkimą ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms. BK 97 str. 3 d. 1 p. nurodo, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, laikotarpiu kol jiems atidėtas bausmės vykdymas, paskui asmuo laikomas neteistu. Nurodė, jog nuo padarytos nusikalstamos veikos jau praėjo beveik dešimt metų. Per šį ilgą pastarąjį laikotarpį nepadarė nusikalstamų veikų, laikėsi ir tebesilaiko norminių aktų reikalavimų. Tai suponuoja išvadą, kad ji yra nepriekaištingos reputacijos. Tikrai nekeliu grėsmės kitų asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Daugiau nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų sutrukdyti jam leisti įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklus. Paaiškino, jog ketina tapti medžiotoju, rūpintis gamta, tausoti žaliuosius plotus ir gyvūniją. Prašo įvertinti ir teismų praktiką šio pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A - 1233/2012 buvo konstatuota, kad teisės normos taikymui nepakanka sprendime dėl leidimo ginklui įsigyti remtis vien aplinkybe, jog praeityje asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, nenurodant kitų papildomų duomenų ar argumentų, jog asmuo išties kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t.y. asmuo net buvo nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką, bet vis tiek šios aplinkybės nepakako, kad būtų išduodamas leidimas. Panašiai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje A143 - 974/2014, kad nepakanka asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir 15 kartų, iš jų 2 net su pavojumi visuomenei, kad nepakanka fakto, jog asmuo buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą.
Pažymėjo, kad 2003 m. Lazdijų vyriausiasis policijos komisariatas jam buvo išdavęs leidimą įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklą, vėliau jis buvo paimtas. Marijampolės vyriausiasis policijos komisariatas atsisakydamas išduoti leidimą įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklą, šiuo klausimu iš viso nepasisakė. Todėl mano, jog jo atžvilgiu turėtų būti taikomas senasis įstatymas, o ne naujasis, kuris yra daug griežtesnis.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime(b.l. 18-19) nurodė, jog kilusio ginčo sprendimui aktualios Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau Įstatymas) nuostatos. Kadangi T. G. , iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2011-03-01 neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl jam yra taikytini Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo 18 str. 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys neesantys nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjas 2007-02-01 įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01468-05, nuteistas už tyčinį, smurtinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (Turto prievartavimas, tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų). T. G. paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 metai ir 6 mėnesiai, pritaikius LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Šiuo teismo nuosprendžiu, T. G. buvo pripažintas kaltu padarius tyčinį, sunkų nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, kas atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjui, sprendimu Nr.l5-IL-64-00380e, atsisakyta išduoti leidimą įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus, kadangi jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau tekste - GŠKĮ) 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. GŠKĮ paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.). GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. GŠKĮ nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) pakeitus GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje nustatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Bylos ir Liteko duomenimis nustatyta, kad 2006-11-02 (2007-02-01 įsiteisėjęs) Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. I-164-383/2006, pareiškėjas T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 4 d., paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatomis, T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms.
Atsižvelgiant į GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose apibrėžtos aplinkybės (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą arba nusikaltimą), kurių taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo nuostatomis, teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi savo praktikoje ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), taip pat konstatuodamas, jog sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (LVAT 2014 m. birželio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-1254/2014, 2013 m. vasario 14 d. sprendimas adm. byloje Nr. A492-233/2013, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-1233/2012). Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas parinko formuluotę „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“, neminėdamas šio pripažinimo momento laike, neminėdamas teistumo ar jo išnykimo, tokiu būdu siekdamas įtvirtinti atsižvelgimą į prašančio išduoti leidimą asmens elgesį praeityje, kad būtų įvertinta tokio asmens galima grėsmė visuomenei, įsigijus ginklą. Be to, ta aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą, kaip savarankiškas pagrindas numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad 2003 m. Lazdijų vyriausiasis policijos komisariatas jam buvo išdavęs leidimą įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklą, vėliau jis buvo paimtas. Marijampolės vyriausiasis policijos komisariatas atsisakydamas išduoti leidimą įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklą, šiuo klausimu iš viso nepasisakė.
Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą įsigyti, laikyti, nešiotis ginklą buvo pateiktas Marijampolės apskr. VPK 2015-04-09. Pareiškėjas neatitiko antrosios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) numatytos sąlygos, nes byloje nėra duomenų, kad jis prieš įsigaliojant Pakeitimo įstatymui buvo įsigijęs ginklą. Šiuo atveju pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymo sąlygose nurodant ginklo įsigijimą turimas omenyje teisėtas įsigijimas, t. y. ne ginklo faktinis turėjimas, o leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus turėjimas. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog pareiškėjui tinkamai taikytos griežtesnės GŠKĮ nuostatos.
Pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teismo vertinimu, Marijampolės apskr. VPK, vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui įsigyti ginklą. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą ir išduoti leidimą įgyti, laikyti, nešiotis ginklus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.