Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Giedrei Vėberytei, išnagrinėjusi G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, išsituokusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) , į.k. (duomenys neskelbtini) buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) Klaipėda, direktoriumi, bendrovės darbuotojams laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2012-12-28 išmokėjo 2524,30 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinę apskaitą. G. K. išmokėjo 2012-11-13 G. R. atlyginimą už spalio mėnesį 547,97 Lt, nepasirašant apskaitos dokumentuose ir E. Š. 737,50 Lt, G. R. 2012-11-23 išmokėjo 192,50 Lt, E. Š. iki 2012-11-23 dalimis -1000 Lt, už darbą bendrovėje 2012 m, lapkričio mėnesį, nepasirašant apskaitos dokumentuose G. R. 2012-12-21 išmokėjo 285 Lt, E. Š. iki 2012-12-21 dalimis -762 Lt, G. R. išmokėjo už 2012 gruodžio mėn. 2012-12-28 nepasirašant apskaitos dokumentuose 285 Lt.

Neužtikrino, kad bendrovė visiškai atsiskaitytų su darbuotojais jų atleidimo iš darbo dieną, išmokant visas jiems priklausančias pinigų sumas. G. R. 2012-01-11 nutraukus darbo sutartį su darbdaviu už 2013 m. sausio mėn. priskaičiuotas darbo užmokestis 523,25 Lt buvo išmokėtas 2013-02-15, pervedant į asmens sąskaitą. E. Š. 2013-01-23 nutraukus darbo sutartį su darbdaviu už 2013 m. sausio mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis 594,24 Lt išmokėti 2013-02-08, pervedant į asmens sąskaitą.

Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) direktorius G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos DK 141 str. 1 d. ir 2 d. Už šiuos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41⁴ str. 3 d. ir 1 d.

G. K. pažeidimą pripažino iš dalies ir paaiškino, jog jo įmonė gamina langus ir turėjo sutartis su įvairiomis statybinėmis organizacijos, 98 procentai užsakovų juridiniai asmenys. Po 2013-03-27 patikrinimo VMI apribojo atsiskaitymus grynaisiais. Tas apribojimas jokių apsunkinimų bendrovei nesukėlė. Pripažįsta, kad sutarus su darbuotoju, buvo vėluota su juo atsiskaityti, nutraukus darbo sutartį, nes įmonėje nebuvo pinigų ir nebuvo iš ko mokėti priedų, todėl ir prašė darbuotojų, kad palauktų atsiskaitymo. Metų gale gavo didelį užsakymą ir tik vasario mėnesį pradėjo gauti pajamas bei galėjo mokėti priedus darbuotojams. Nekompetentingiems darbuotojams, priedų nemokėjo. Dėl to kilo kai kurių darbuotojų nepasitenkinimas. Darbuotojai, kurie dėl to buvo nepatenkinti, išėjo iš darbo savo noru. E. Š. buvo naujas darbuotojas ir pasitaikydavo, kad padarydavo broko. Kadangi bendrovei yra apribotas atsiskaitymas grynaisiais, su darbuotojais atsiskaitydavo kortele. Tačiau E. Š. prašė atlyginimą jam mokėti grynais, nes jam reikėjo dengti paskolą kredito unijai ir pinigus iš sąskaitos nuskaičiuodavo antstolis. Todėl teko dėl E. Š. eiti į banką paimti grynųjų, kad jam pagal žiniaraštį išmokėti atlyginimą. Bendrovę tikrino VMI ir viskas apskaitoje buvo tvarkinga. Nuo 2012 m. spalio iki 2013 m. sausio dirbo keturi cecho darbuotojai ir vadybininkai. Sausio mėnesį įmonėje dirbo 10 žmonių. Nuo 2013 metų sausio šešiems darbuotojams padidino darbo užmokestį. Su kiekvienu individualiai tarėsi, kiek jam padidinti darbo užmokestį. Darbo sutartyse buvo numatytos priemokos už gerus darbo rezultatus, tačiau priemokos nebuvo mokamos G. R. ir E. Š.. Tiek G. R., tiek E. Š. darbas nebuvo teigiamai vertinamas, todėl jiems atlyginimas nebuvo didinamas. Dėl to jie labai triukšmavo, G. R. ir E. Š. grasinosi išeiti iš darbo, patys savo valia parašė pareiškimus. Jis pats, kaip kasininkas, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams ir darbuotojai pasirašydavo žiniaraštyje už gaunamus atlyginimus. Nemokėjo darbuotojams jokio kito užmokesčio, išskyrus tą, kuris nurodytas žiniaraštyje, nes nebuvo iš ko mokėti. Su darbuotojais, kurie nutraukė su bendrove darbo sutartis, t.y. su G. R. ir E. Š. atsiskaitė vėliau, ne per tris darbo dienas, nes tuo metu bendrovė neturėjo pinigų, tačiau atsiskaitymo sąlygas derino su pačiais darbuotojais.

Liudytoja G. R. parodė, kad dirbo UAB „Uostamiesčio langai“ nuo 2012 m. spalio 8 d. iki sausio vidurio, jai mokėjo 1000 Lt į rankas, o ne į kortelę. Jos išsilavinimas aukštasis ir ji dirbo administratorė – vadybininke, darbo sutartyje buvo nurodytas darbo užmokestis, mokėti priedus nebuvo numatyta. Sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis. Mokant atlyginimą žiniaraštyje, būdavo nurodyta suma, už ją ir pasirašydavo. Pasirašydavo žiniaraštyje už minimumą, tačiau gaudavo 1000 Lt į rankas. Už spalį gavo 740 Lt, ir kažkiek centų, nes dirbo nepilną mėnesį. Išėjo iš darbo, nes darbas jai nepatiko. Darbo užmokestis nebuvo ta priežastis dėl ko išėjo iš darbo, ji norėjo dirbti pagal specialybę. Nežinojo apie mokamus priedus kitiems darbuotojams, jai buvo pareikštos pretenzijos dėl darbo, gal tai ne jos darbas buvo, gal ir jai pačiai darbas nepatiko. Parašius pareiškimą, dar reikėjo atidirbti. Tarėsi su direktorium dėl darbo užmokesčio, nes direktorius pats mokėjo atlyginimus. Neatsimena, kokia suma buvo nurodyta spalio mėnesio žiniaraštyje, tačiau gaudavo į rankas daugiau nei pasirašydavo, kiek daugiau reikia iš 1000 Lt atimti 740 Lt ir gaunasi tas skirtumas. Už lapkričio mėnesį buvo mokamas 1000 Lt, žiniaraštyje pasirašė už 715 Lt. Mokesčių inspekcijoje tiksliai viską nurodė, dabar tiksliai nepamena. Mokesčių inspekcijoje rašė paaiškinimą pati viena, tačiau kabinete nebuvo viena. Jai mokesčių inspektorė rodė tik tą sumą, kuri turėjo būti pagal dokumentus. Darbo sutartį nutraukė sausio mėnesį, kada tikslai nepamena. Buvo kalba su direktoriumi dėl galutinio atsiskaitymo. Jai pasakė kad atsiskaitys kitą savaitę, bet atsiskaitymas vėlavo mėnesį, jei ne daugiau. Direktorius aiškino, kad neturi pinigų, kai ji pati skambino ir prašė savo uždirbtų pinigų. Tuo metu neturėjo darbo ir pinigai jai buvo labai reikalingi, nemano, kad įmonė neturėjo 500 Lt jai sumokėti. Nežino, ar kiti darbuotojai išėjo iš darbo, nes su niekuo nebendrauja. Ji nematė, kaip kitiems darbuotojams buvo mokami atlyginimai ir kiti nematė, kaip jai mokėjo atlyginimą. Apie juodą buhalteriją nieko nežino. Šiuo metu dirba ir nuo kovo 25 d. gauna didesnį darbo užmokestį nei minimalus. Kovo 5 d. jos rašytas paaiškinimas yra teisingas.

Liudytoja J. J. paaiškino, kad buvo gauta informacija pasitikėjimo telefonu, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Buvo apklausti darbo vietoje esantys darbuotojai ir iškviesti buvę darbuotojai. Buvę darbuotojai E. Š. ir G. R. patvirtino faktą, kad įmonėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis ir parašė paaiškinimus. G. R. nurodė, kad jai susitarus su direktoriumi, buvo mokamas atlyginimas, kurio dalį gaus pasirašydama žiniaraštyje, o kitą dalį gaus grynais nepasirašydama žiniaraštyje, visą sumą gaudavo tą pačią dieną. E. Š., nurodė, kad jo mėnesinis atlyginimas buvo 1500 Lt, iš kurių už dalį pasirašydavo žiniaraštyje, kitą dalį gaudavo grynais, atlyginimą išmokėdavo dalimis. Pagal minėtas aplinkybes buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (duomenys neskelbtini) direktoriui G. K.. Tačiau bendrovėje dirbantys darbuotojai nepatvirtino, kad mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, be to, iškviesti apklausai ir buvę darbuotojai nerodė nepasitenkinimo buvusiam darbdaviui. Buvę darbuotojai apklausai buvo pasirinkti atsitiktinai. Apklausė ne tik darbuotojus, bet ir atliko bendrovėje operatyvų patikrinimą. Įmonėje nebuvo nustatyta pažeidimų apie pajamų slėpimą ir panašiai. Tačiau nebuvo nurodyta pasikeitusi įmonės buveinės vieta. Nuvykus į vietą, - (duomenys neskelbtini) , įmonės nerado. Kai įmonė pakeičia veiklos vykdymo vietą, ji turi apie tai pranešti, dėl to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tai ne vienetinis atvejis, kai įmonės nepraneša savo duomenų apie veiklos vykdymo vietą. Nesvarbu, kad nebūna nurodyta tikroji įmonės veiklos vieta skambinant anoniminiu telefonu, bet pagal nurodytą įmonės pavadinimą, susiranda įmonės direktorių. Paskambinus (duomenys neskelbtini) direktoriui G. K. išsiaiškinti jo įmonės buveinę, nebebuvo galima atlikti operatyvaus patikrinimo, kokio tikėtasi, nes jau yra pranešama, kad atvyks Mokesčių ir Darbo inspekcijos. Ji dirba operatyvios veiklos skyriuje, todėl inspektoriai paprastai atvyksta nepranešę. Atvykę į įmonę, apklausė 4 darbuotojus, kadangi jie nesusiję su pažeidimu, tai tų asmenų paaiškinimų byloje nėra. Su G. R. buvo kalbėta, jai buvo parodyti atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai. G. R. pati skaičiavo jai išmokėtą atlyginimą, jai buvo duota skaičiavimo mašinėlė. Jos neklausė, dėl ko buvo atleista. Darbo užmokestis buvo didinamas, kai minėti du darbuotojai jau buvo išėję. Nebuvo keliamas bazinis atlyginimas, bet buvo rašomi priedai, o tai nėra darbo užmokesčio kėlimas, tai darbuotojų skatinimas. Tiek E. Š., tiek G. R. nebuvo skirti priedai. Neatkreipė dėmesio, ar buvo numatyta minėtiems darbuotojams mokėti priedus. Sveikintina, kad direktorius rado galimybę mokėti atlyginimus darbuotojams, nekeliant pagrindinio atlyginimo. Teisės aktai leidžia tokią skatinimo galimybę. Tačiau įstatymas leidžia galimybę darbuotojams, bet kada nuimti priedus ir jie neturės galimybių dėl to reikšti pretenzijų. E. Š. sužinojo iš jos, kad su juo yra atsikaityta, tai iš karto nubėgo į banką. Teisės aktai numato, kad reikia atsikaityti su darbuotoju paskutinę jo darbo dieną. Tačiau teisės aktai leidžia ir susitarti su darbuotoju dėl vėlesnio atsiskaitymo. Mano, kad įmonėje visada buvo pakankamai lėšų darbo užmokesčiui ir kad su E. Š. net nebuvo svarstytas vėlesnio atsiskaitymo klausimas. Rašant paaiškinimus, asmenims buvo užduodami standartiniai klausimai, į kuriuos prašyta atsakyti, nebuvo diktuojama ką rašyti, buvo rodomi dokumentai, kad jie galėtų pasižiūrėti į išmokėtas sumas. Buvę darbuotojai paaiškinimus rašė savarankiškai ir laisva valia.

Liudytojas E. Š. paaiškino, jog dirbo UAB „Uostamiesčio langai“ ir išėjo iš darbo, nes susipyko su direktoriumi, dėl to, kad jis žadėjo mokėti priedus ir jų nemokėjo. Bendrovėje pradėjo dirbti 2012-04-12 cecho darbininku ir buvo sutarta, kad palaipsniui kils atlyginimas. Sutarta, kad pradžioje gaus minimalų 850 Lt atlyginimą, o po to atlyginimą pakels. Tiksliai nebuvo sutarta, po kiek laiko atlyginimas padidės, realiai tada, kai išmoks dirbti. Vėliau atlyginimas buvo pakeltas 100, gal 150 Lt, dabar tiksliai nepamena, su visais darbuotojais buvo sutarta skirtingai. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir viskas surašyta kaip priklauso. Nebuvo tokio susitarimo, kad dalį atlyginimo gaus „vokelyje“ pasirašydamas. Išdirbęs devynis mėnesius savo noru išėjo iš darbo sausio 23 d., dėl to, kad žadėjo pakleti atlyginimą ir nepakėlė. Jam išeinant iš darbo, su juo pilnai atsiskaitė, vasario 9 dieną buvo pervesti pinigai. Jautėsi dėl atlyginimo nuskriaustas, todėl kreipėsi į mokesčių inspekciją. Tačiau savo paaiškinime mokesčių inspekcijai teigė, jog jis dirbo cecho darbininku ir montavo plastikinius langus, atlyginimo dalį direktorius jam mokėjo „juodai“, taip buvo sutarta priimant jį į darbą ( b.l. 15). Teismo posėdžio metu teigė, jog paaiškinime mokesčių inspekcijai parašė taip, kaip liepė rašyti inspektorė, ką ji diktavo - tą ir rašė, inspektorės pavardės jis nežino. Davė tokius parodymus, kad jie nesiskirtų nuo kitų asmenų duotų parodymų. Paaiškinimą rašė savo ranka, tačiau rašė taip, kaip liepė, tačiau dabar sako tiesą. Bandė pinigus nusiimti iš sąskaitos, tačiau dėl „Ūkio“ banko griūties tų pinigų negavo. Buvo supykęs ant direktoriaus, kad nekėlė atlyginimo, todėl darė taip, kaip pasiūlė daryti mokesčių inspektorė, kad atsiimtų tuos pinigus. Su direktoriumi kalbėjo dėl atsiskaitymo išeinant iš darbo ir susitarė, kad jie bus išmokėti vėliau, nes bendrovėje buvo sunki padėtis. Vėliau tie pinigai užsilaikė „Ūkio“ banke dėl bako griūties.

Savo paaiškinimuose (b.l. 9, 15) G. R. ir E. Š. teigė, jog dalį atlyginimo direktorius G. K. jiems mokėjo pagal žiniaraštį, o dalį atlyginimo mokėdavo neapskaitytą. G. R. paaiškinime nurodė, jog jos atlyginimas į rankas buvo 1000 Lt, dalį jo 715 Lt sumokėdavo pagal žiniaraštį, o kitą dalį primokėdavo neapskaitytą. E. Š. paaiškinime nurodė, jog gruodžio mėnesį jam buvo sumokėta 762 Lt, o žiniaraštyje pasirašė už 732 Lt. Tačiau teismo posėdžio metu E. Š. teigė, jog „vokeliuose“ atlyginimas nebuvo mokamas, o paaiškinime parašė taip, kaip liepė parašyti mokesčių inspektorė. G. R. teismo posėdžio metu savo parodymų nekeitė, tačiau teigė, jog apie taip vadinamą „juodą“ buhalteriją nieko nežino. Tačiau abu liudytojai pripažino, jog iš darbo išėjo savo noru, G. R. todėl, kad jai darbas nepatiko, be to konfliktavo su darbdaviu, o E. Š. dėl to, kad buvo nepatenkintas atlyginimu ir abu neneigė, jog su direktoriumi tarėsi, kad nutraukus darbo sutartį su jais bus pilnai atsikaityta vėliau, ne atleidimo iš darbo dieną.

Mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog operatyvaus patikrinimo metu UAB „Uostamiesčio langai“ nebuvo rasta neapskaitytų pinigų, apklausti bendrovėje dirbantys asmenys neigė, jog atlyginimai jiems yra mokami „vokeliuose“, pasirinktinai apklausti jau nedirbantys bendrovėje asmenys, nepasitenkinimo direktoriumi G. K. nerodė. Tačiau teigė, jog bendrovę tikrino gavę informaciją apie UAB „Uostamiesčio langai“ mokamus atlyginimus „vokeliuose“ pasitikėjimo telefonu ir apklausė pasirinktinai, anksčiau dirbusius bendrovėje asmenis. Beje teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. teigė, jog jis, būdamas nepatenkintas atlyginimu, pats kreipėsi į mokesčių inspekciją.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog G. R. ir E. Š. su UAB „Uostamiesčio langai“ sudarė darbo sutartis, kuriose nurodyta, jog bus mokamas minimalus darbo užmokestis, apie privalomus mokėti priedus sutartyje nėra aptarta, darbo sutartys su darbdaviu nutrauktos pagal Lietuvos Respublikos DK 127 str. 1 d., t.y. savo noru. G. R. darbo sutartį su darbdaviu UAB „Uostamiesčio langai“ sudarė 2012-10-08, ją nutraukė 2013-01-01, E. Š. darbo sutartį sudarė 2012-04-12 ir nutraukė 2013-01-23 ( b.l. 17-20, 11-14). Iš teismui pateiktų apskaitos dokumentų matyti, jog atlyginimai darbuotojams mokami pagal žiniaraščius pasirašytinai, išmokamas darbo sutartyje aptarto dydžio darbo užmokestis, tvarkingai pildomos atlyginimų priskaitymo suvestinės, pinigus darbuotojų atlyginimams iš kasos paima direktorius G. K. pagal kasos išlaidų orderį ( b.l. 21-23, 28-38). Atleidžiant iš darbo G. R. ir E. Š., jiems buvo paskaičiuota ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (b.l. 25, 27), tačiau pilnai atsiskaityta banko pavedimu su G. R. 2013-05-15, o su E. Š. 2013-02-08, t.y. ne atleidimo iš darbo dieną ( b.l. 26, 24). Pažymėtina, jog su G. R. buvo uždelsta pilnai atsiskaityti 34 dienas, t.y. daugiau nei mėnesį, su E. Š. 15 dienų.

Lietuvos Respublikos DK 141 str. 1 d., ir 2 d. aiškiai nurodo, jog darbdavys privalo su darbuotoju pilnai atsiskaityti darbuotojo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais arba darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog G. R. ir E. Š. tarėsi su direktoriumi G. K., jog su jais nutraukus darbo sutartį bus atsiskaityta vėliau, darbuotojams buvo paaiškinta, jog šiuo metu bendrovės finansinė padėtis sudėtinga ir bendrovė neturi pinigų atsikaitymui. Taigi darytina išvada, jog buvo susitarimas tarp darbuotojų ir darbdavio dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, šių aplinkybių nepaneigė ir liudytojai G. R. ir E. Š.. Pažymėtina, jog įstatymai nenumato jokių priežasčių, dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, tačiau vertinant tai, jog šalims susitarus gali būti ir kitokia atsiskaitymo tvarka, o kaip teigė liudytojai dėl atsiskaitymo ne atleidimo iš darbo dieną, o vėliau, buvo su jais tartasi, motyvuojant sunkia bendrovės finansine padėtimi, todėl laikytina, jog šiuo atveju darbdavys nepažeidė Lietuvos Respublikos DK 141 str. 1 d., ir 2 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo skyriaus inspektoriai, gavę pasitikėjimo telefonu informaciją apie UAB „Uostamiesčio langai“ mokamus atlyginimus „vokeliuose“ ir apklausę pasirinktinai buvusius bendrovės darbuotojus G. R. bei E. Š., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bendrovės direktoriui G. K., gautų paaiškinimų pagrindu. Paaiškinimuose buvę bendrovės darbuotojai nurodė, jog faktiškai buvo mokamas atlyginimas didesnis nei nurodytas žiniaraščiuose (b.l. 9, 15). Liudytojas E. Š. savo raštiško paaiškinimo teisme atsisakė, motyvuodamas tuo, jog taip liepė rašyti inspektorė, kurios įvardinti jis negalėjo, o pasiskundė VMI, nes buvo piktas ant bedrovės direktoriaus G. K. dėl mokamo mažo atlyginimo, nors buvo žadėta atlyginimą padidinti. Liudytoja G. R. teismo posėdžio metu neneigė, jog atlyginimas buvo mokamas didesnis nei nurodytas žiniaraštyje, tačiau teigė nieko nežinanti apie „juodą“ buhalteriją. Akivaizdu, jog liudytojų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, be to, abu konfliktavo su darbdaviu G. K.. Liudytoja apklausta VMI inspektorė J. J. teigė, jog patikrinimas buvo atliekamas gavus informaciją pasitikėjimo telefonu, kai tuo tarpu liudytojas E. Š. teigė, jog pats skundėsi VMI, nes buvo nepatenkintas darbdavio mokamu atlyginimu. Pažymėtina, jog operatyvaus patikrinimo metu nebuvo rasta pažeidimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, nebuvo rasta bendrovėje neapskaitytų pajamų, inspektoriams pateikti visi darbo užmokesčio mokėjimo tvarką patvirtinantys apskaitos dokumentai. Šių aplinkybių neneigė ir liudytoja apklausta VMI inspektorė J. J.. Be to, VMI inspektorių operatyvaus patikrinimo metu apklausti darbuotojai neigė gaunantys atlyginimą „vokeliuose“. Duomenų, patvirtinančių atlyginimo mokėjimą neapskaitytais pinigais byloje nėra.

Teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų dėl bendrovės darbuotojams mokamo neapskaityto darbo užmokesčio. Vadovaujantis administracinių teismų praktika, darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, mokėjimo faktą turėtų patvirtinti ne tik liudytojų parodymai, bet ir kiti objektyvūs įrodymai (adm. byla N 575-680/2009). Vertinant byloje aptartas aplinkybes darytina išvada, jog G. K. nepažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies.

Teismas įvertinęs aplinkybių visumą mano, jog nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad G. K. darbuotojams mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį bei nesusitaręs su darbuotojais atleidimo iš darbo dieną su jais pilnai neatsiskaitė, todėl jo atžvilgiu administracinė byla nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str.1 d. 2 p.,

nutaria:

G. K. administracinę byla dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 1 d., ir 3 d., nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo įvykio bei sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.