- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-267-350-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- N. S.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Egivela“
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas
- Kategorijos
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-350/2009
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.6.8., 1.2.4.5., 1.2.26.2., 2.4.6., 2.4.
2009 m. gegužės 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „Egivela“, įm.k. 147248651, ir nuteistojo N. S. gynėjo advokato apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 284 str. 1 d. keturiasdešimt parų arešto bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 Lt) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Priteista iš N. S. Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai 912,20 Lt.
Pripažinta S. G. teisė į civilinį ieškinį dėl 1357 Lt turtinės žalos atlyginimo, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka.
Priteista iš N. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai S. G. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Priteista iš N. S. nukentėjusiajam S. G. 700 Lt už advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 2 d. apie 8 val., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), esančiame UAB (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam S. G. į veidą, sulaužė akinius, o nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant grindų, vieną kartą koja spyrė į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. G. lengvą smegenų sukrėtimą, minkštųjų audinių sumušimus veide, kairiojo skruostikaulio lūžį ir kraujo išsiliejimą viršutinio žandikaulio kairiajame sinuse, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo N. S. gynėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendį ir N. S. išteisinti bei nurodo, kad priimdamas nuosprendį teismas padarė klaidų, vertindamas įrodymus, spręsdamas apie jų leistinumą ir liečiamumą, taip pat neteisingai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Pirmiausia, teismas N. S. parodymus vertina kaip išsisukinėjimą, t.y. teismo akyse N. S. jau duodamas parodymus teisme yra kaltas. Tai akivaizdžiai matyti iš teismo išvados: "tokie kaltinamojo parodymai vertinami su abejone, nes iš esmės nesutampa tarpusavyje (prieštaravimų nepavyko pašalinti ir teisminio nagrinėjimo metu) ir su aukščiau paminėtų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie visumoje nesukelia jokių abejonių" (5 nuosprendžio lapas). "Aukščiau paminėtais" ir "nesukeliančiais jokių abejonių parodymais" teismas įvardija nukentėjusiojo S. G. ir jo draugo S. B. bei policijos pareigūnų Ž. ir R. bei teisme neapklausto G.V parodymus. Teismas pripažino, kad A. Ž., A. G., H. D., A. D., J. M., E. Ž. parodymai yra palankūs N. S., tačiau teismas palankių parodymų klausimu nusprendė šitaip: "Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai A. Ž., H. D., A. D., E. Ž. ir J. M. dirba dabar arba dirbo kartu anksčiau su kaltinamuoju N. S., todėl visiškai tikslių, objektyvių ir nesikertančių tarpusavyje šių asmenų parodymų teismui nepavyko užfiksuoti". Tokia teismo teisė vienų liudytojų parodymais remtis, o kitų ne, pažeidžia BPK 78 str., kuris nustato liudytojui tik vieną kvalifikaciją: tai turi būti asmuo, kuris "žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių". Todėl teismo teiginys, kad šių liudytojų parodymai yra neobjektyvūs, neparemtas jokia BPK norma, nes prisiekęs žmogus kalba tiesą, kaip jis ją matė ir kaip ji jam atsiskleidė, ir žmogaus parodymus galima nuginčyti tik kitais įrodymais, o ne išankstine įstatymu neparemta „donelaitiška“ liudytojų klasifikacija. Reikalauti iš liudytojų absoliučiai sutampančių parodymų galima tik tuo atveju, jei jie visi susitarę. Nedideli parodymų skirtumai reiškia tik liudytojų sąmokslo nebuvimą. Todėl teismas, nutaręs, kad blaivūs/dirbantys/įvairūs asmenys meluoja, o girti/nedirbantys, be aiškaus užsiėmimo/azartinių lošimų mylėtojai sako tik tiesą ir nieko daugiau, yra neteisus, nes toks nustatymas turi remtis kokiais nors objektyviais duomenimis, tačiau teismui tokių duomenų, kuria liudytojų grupe galima tikėti, nustatyti nepavyko.
Skunde teigiama, kad nukentėjęs S. G. nurodė, kad jis tik paprašęs N. S. pasitraukti; B. aiškina, kad jie su S.G. tyliai ir ramiai žaidė; teismas S. G. ir B. parodymus vertina kaip "nesukeliančius jokių abejonių", tačiau nuosprendyje nurodo, jog "pakanka duomenų nustatyti faktui, jog nukentėjusysis S. G., būdamas neblaivus, elgėsi iššaukiančiai, užgauliojo krupjė, paskui parodė iniciatyvą pradedant konfliktą". Iš kokių duomenų teismas tai nustatė, lieka neaišku, nes S.G. ir B. šių dalykų nepatvirtina, visų tuo metu kazino buvusių negirtų liudytojų parodymai teismo atmesti kaip nepatvirtinantys šių aplinkybių. Teismas vieną kartą pripažįsta, kad "liudytojai teisme apklausinėjami praėjus metams po įvykio, todėl savaime suprantama, kad parodymai teisme dažniausiai būna mažiau informatyvūs, negu ikiteisminio tyrimo metu". Iš duotos teisme parodymų visumos yra visiškai akivaizdu, kad lieka labai didelių abejonių paties nusikalstamo įvykio buvimu. Todėl nepavykus nustatyti byloje nei formaliosios, nei objektyviosios tiesos, N. S. turi būti išteisintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertindamas N. S. veiksmus pagal BK 284 str. 1d., netinkamai atsižvelgė į visas įvykio aplinkybes, kadangi naudoto/nenaudoto smurto apimtis ir paskirtis - išvaryti besikoliojantį ir chuliganiškus veiksmus atliekantį nukentėjusįjį iš kazino salės - nebuvo tikslų sutrikdyti tvarką, atvirkščiai, tokiais veiksmais siekta tvarką atkurti, nors nuosprendyje buvo pasisakoma, jog N. S. buvo išprovokuotas chuliganiškų nukentėjusiojo veiksmų. Todėl asmeniui, kuris savo veiksmais išprovokavo neadekvačią kito žmogaus reakciją, negali būti priteisiamas tokio dydžio - 10 000 lt - neturtinės žalos ieškinys, nes savo veiksmais nukentėjęs aktyviai prisidėjo, kad tokia žala atsirastų. LR CK 6.248 str. nustato, kad jeigu dėl "žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės". Nenustatyta taip pat, koks reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas buvo padarytas nukentėjusiajam, nes jis niekur nedirbo, o po nelaimės jo įpročiai nepasikeitė, prie sveikatos pablogėjimo jis pats ženkliai prisidėjo vartodamas alkoholį, chuliganiškai elgdamasis ir išprovokuodamas konfliktą, todėl nuo civilinės atsakomybės N. S. bei UAB (duomenys neskelbtini)atleistini.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-26 priimtą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo dėl neturtinės žalos, kadangi teismo nuosprendis dalyje dėl solidariai iš N. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteisto neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų teismo posėdyje, kaip pagrindinį neturtinės žalos atsiradimo faktą jis nurodo pasirodžiusius straipsnius spaudoje, tačiau neturtinės žalos reikalauja ne iš visuomenės informavimo priemonių, paskleidusių informaciją, o iš N. S. bei UAB (duomenys neskelbtini), kurie nėra atsakingi už žiniasklaidos veiksmus. Visų pirma reikalavimas atlyginti dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo patirtą neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Bylos medžiagoje nėra pateikta minėtų straipsnių visuomenės informavimo priemonėse, kuriais nukentėjusysis grindžia savo neturtinės žalos atsiradimą, taigi nesant šių straipsnių, negalima buvo įvertinti, kokio pobūdžio buvo paskleista informacija, ar ji tikrai buvo tikrovės neatitinkanti informacija, t.y. negalima buvo įvertinti, ar neturtinė žala iš tikrųjų buvo padaryta ir kokio dydžio tai buvo žala. Taigi priimdamas tam tikrą sprendimą teismas taip pat turi įvertinti ir pareikšto reikalavimo pagrindą, motyvus ir įrodymus, kuriais yra grindžiamas reikalavimas. Nuosprendyje spręsdamas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio, teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo motyvus, t.y. nebuvo vertinami reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, nes tokių įrodymų byloje nebuvo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos. LR CK 2.24 str. 2 d. nustato specialią ikiteisminę tvarką, kuomet asmuo gali pareikalauti visuomenės informavimo priemonės paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Tik visuomenės informavimo priemonei atsisakius informaciją paneigti, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą (LR CK 2.24 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje duomenys, paskelbti apie nukentėjusįjį, kurie, jo teigimu, žemina jo reputaciją, buvo paskleisti visuomenės informavimo priemonės darbuotojų, todėl dėl to atsiradusią neturtinę žalą taip pat turi atlyginti visuomenės informavimo priemonė, o ne N. S. ir UAB (duomenys neskelbtini).
Be to, skunde nurodoma, kad nuosprendžiu teismas priteisė iš N. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai 10 000 Lt S. G. naudai neturtinės žalos atlyginimui už nukentėjusiojo dėl sumušimo patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad savo veiksmais nukentėjusįjį sumušė N. S., kuris teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu. Tačiau teismas nepasisakė dėl taikytos atsakomybės solidarumo klausimo. LR CK 6.279 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju N. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) bendrai žalos nukentėjusiajam nepadarė, teismo nuosprendžiu pripažinta, kad nusikalstamus veiksmus atliko N. S.. Nors priimtame nuosprendyje teismas to nekonstatavo, tačiau priteisdamas neturtinę žalą iš UAB (duomenys neskelbtini) jis vadovavosi LR CK įtvirtintomis samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, nuostatomis. LR CK 6.264 str. 1 d. numato samdančio darbuotojus asmens pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Solidarios atsakomybės įstatymo nuostatos nenumato. Nors N. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pagrindu už atlyginimą ir buvo laikomas darbuotoju, tačiau teismas nesiaiškino, ar N. S. savo neteisėtais kaltais veiksmais žalą nukentėjusiajam padarė eidamas darbines (tarnybines) pareigas. Kaip ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė nukentėjusysis, N. S. atliko lošimo namų (kazino) apsaugos darbuotojo funkcijas. Tačiau iš tikrųjų N. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) lošimo namų (kazino) administratoriumi, kurio pareiginiuose nuostatuose pagrindinės administratoriaus pareigos yra prižiūrėti lošimo namų salę bei automatus, aptarnauti klientus, tenkinant jų prašymus bei išklausant nusiskundimus, ir teikti jiems informaciją taip pat prižiūrėti, kad darbas lošimo namų (kazino) salėje vyktų sklandžiai. Taigi nusikalstamus veiksmus N. S. atliko nebūdamas asmeniu, atliekančiu viešosios tvarkos palaikymo funkcijas, tai nustatyta ir teismo nuosprendžiu. Administratoriaus pareiginiuose nuostatuose nėra pareigos atlikti apsaugos darbuotojams priskirtinų funkcijų taip pat administratoriaus pareiginiuose nuostatuose jam nėra suteikta teisė panaudoti fizinę jėgą prieš rimtį ir lošimo namų (kazino) darbą trikdančius klientus. Numatyta tik galimybė, esant reikalui, padėti apsaugos darbuotojui spręsti konfliktinę situaciją, tačiau iš pateiktos nuostatos matyti, kad tai turi būti atliekama tik kartu su apsaugos darbuotoju, jo prašymu, o ne savo iniciatyva imantis smurtinių veiksmų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, veiksmus, kuriais padarė žalos nukentėjusiajam, N. S. atliko ne vykdydamas savo kaip administratoriaus pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas, o savavališkai, dėl chuliganiškų paskatų. Tokiu atveju samdantis darbuotoją asmuo neturi pareigos atsakyti už darbuotojo padarytą žalą, nes darbuotojas veikė ne darbdavio nurodymu ar jo kontroliuojamas. Iš to seka, kad teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš N. S. ir UAB (duomenys neskelbtini), nes UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo įstatyme numatytos pareigos atlyginti darbuotojo, atliekančio ne darbines (tarnybines) funkcijas, kaltais veiksmais padarytą žalą.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundus atmesti, o civilinio atsakovo atstovas, nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
Sutinkamai su BPK 20 str. 5 d. įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Šioje byloje įrodymai, t.y. įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be kitų faktinių duomenų, yra nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kurie tarpusavyje nesutampa, todėl tik išanalizavus ir įvertinus kiekvienus iš šių parodymų atskirai, o po to visų byloje esančių įrodymų visetą, galima teisingai nustatyti faktines įvykio aplinkybes.
Nukentėjusiojo S. G. parodymus, jog jį sumušė būtent N. S., patvirtino liudytojai S. B. bei, pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas G. V.. Pastarieji liudytojai nurodė, jog jie tiesiogiai matė įvykį ir patvirtino, kad S. G. buvo sumuštas patalpoje.
Pažymėtina, kad liudytojas G. V. nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme apklaustas nebuvo. Iš byloje esančių šaukimų bei teismo nutarties ir tarnybinio pranešimo (t.1 b.l. 161, 174, 185, t.2 b.l. 17) matyti, jog teismas ėmėsi visų priemonių, kad šis asmuo būtų apklaustas teisiamajame posėdyje, tačiau jo buvimo vieta nebuvo nustatyta. G. V. 2008-05-22 buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos (t.1 b.l. 73-74). Apie šios apklausos laiką ir vietą iš anksto buvo pranešta tuo metu įtariamajam N. S. bei jo gynėjui (t.1 b.l. 70,71) ir jie turėjo realią galimybę dalyvauti apklausiant G. V. bei užduoti liudytojui klausimus, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Kadangi G. V. pakeitė gyvenamąją vietą ir jo naujoji gyvenamoji vieta teismui nebuvo ir nėra žinoma, o apklausos metu jis nurodė, kad išvyksta dirbti į užsienį, pastarasis liudytojas apie teisiamąjį posėdį nežinojo ir jame nedalyvavo dėl akivaizdžiai svarbių priežasčių, todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje liudytojo G. V. parodymais rėmėsi visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 1 p. nuostata ir šiuo atveju kaltinamojo teisė užduoti klausimus apklausiamam asmeniui pažeista nebuvo.
Nuteistasis N. S. parodė priešingai nei S. G., S. B. ir G. V., kad jis S. G. tik išvedė iš kazino patalpų ir jo nemušė. Kad S. G. nukrito nuo laiptų parodė liudytoja A. G.. Kad N. S. išvestas į lauką S. G. susistumdė ir susimušė su ten buvusiais kitais kazino apsaugos darbuotojais parodė liudytojas H. D.. Kad S. G. sužalotas grįžo iš lauko į kazino po to, kai jį iki lauko durų palydėjo N. S., parodė liudytojas A. D.. Liudytojos E. Ž. ir J. M. parodė, kad matė, kaip N. S. iš kazino patalpų išvedė S. G.. Liudytoja A. Ž. parodė, kad ji incidento tarp S. G. ir N. S. nematė.
Taigi, S. G. sužalojimo aplinkybes tiesiogiai teigia matę liudytojai S. B., G. V., A. G. ir H. D..
S. B. ir G. V. davė visą laiką vienodus ir analogiškus parodymus, jog N. S. atsistojusiam nuo stalo S. G. sudavė smūgį į veidą, nuo kurio pastarasis parkrito ir dar gulinčiam keletą kartų įspyrė. Atsikėlęs S. G. nuėjo į tualetą, kuriame užsirakino.
Šių liudytojų parodymai visiškai atitinka ir nukentėjusiojo S. G., taip pat liudytojų E. R. bei A. Ž. parodymus, užfiksuotą telefoninio pokalbio tarp S. G. ir policijos pareigūnų turinį (t.1 b.l. 15-16).
Liudytoja A. G. parodė, kad S. G. buvo išėjęs į lauką ir jai stovint nuo S. G. nusisukus, pastarasis nugriuvo nuo laiptų. Šie A. G. parodymai nepaneigia S. G., S. B. ir G. V. nurodytų S. G. sužalojimo aplinkybių, kadangi A. G. nenurodė, jog S. G. kazino patalpose nebuvo sumuštas N. S.. Be to, A. G. parodymai, kuriais norima įtikinti teismą, kad S. G. galėjo susižaloti griūdamas nuo laiptų, visiškai paneigti teismo medicinos specialisto išvada, jog griuviminių sužalojimų S. G. nenustatyta (t.1 b.l. 42). Pastaroji išvada visiškai sutampa su S. G., S. B. ir G. V. parodymais.
H. D. parodė, kad S. G., išvestas N. S. į lauką, susikoliojo bei susistumdė ir susimušė su kitais ten buvusiais kazino apsauginiais. S. G. iki atvykstant policijai į kazino patalpas sugrįžęs nebebuvo. Policija į įvykio vietą atvyko konflikto dalyviams būnant lauke. Šie H. D. parodymai prieštarauja absoliučiai visiems kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl atmestini. Kita vertus, H. D. nepaneigė S. G., S. B. ir G. V. nurodytų S. G. sužalojimo aplinkybių, kadangi jis nenurodė, kad kazino salėje konflikto tarp S. G. ir N. S. nebuvo.
Liudytojos E. Ž. bei J. M. duodamos parodymus, jog N. S. vedė iš salės S. G., taip pat nepaneigė S. G., S. B. ir G. V. nurodytų S. G. sužalojimo aplinkybių, kadangi jos neigia mačiusios iki tol vykusius įvykius.
Liudytojas A. D. parodė, jog jis matė, kaip S. G. pradėjus konfliktuoti su krupje, prie S. G. pribėgo N. S., paėmė pastarąjį už rankos ir išvedė iš salės į lauką, iš kur S. G. grįžo sužalotas. Šie A. D. parodymai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui, tame tarpe ir paties nuteistojo parodymams apie konflikto priežastį, todėl atmestini.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti jokiais kitais įrodymais, nepaneigtais nukentėjusiojo S. G. ir liudytojų S. B. bei G. V. parodymais, apie S. G. sužalojimo aplinkybes. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis ir minėti liudytojai įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio tiek, kad negalėtų prisiminti įvykio aplinkybių ir dėl to duoti apie jas teisingų parodymų.
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės
Skundžiamu nuosprendžiu N. S. nuteistas už tai, kad jis S. G. sumušė viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tuo pačiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų yra tada, kai asmuo sužalojamas be jokios priežasties, ar pasinaudojant menku, mažareikšmiu pretekstu naudoti kito asmens atžvilgiu fizinę jėgą.
Šiuo atveju, kaip matyti iš nukentėjusiojo S. G. bei liudytojų S. B. ir G. V. parodymų, prieš N. S. suduodant smūgius S. G., pastarieji konfliktavo žodžiu, S. G. neneigia, kad jis N. S. galėjo pasakyti ir necenzūrinius žodžius. Beje, šią aplinkybę visiškai pagrįstai nuosprendyje pripažino įrodyta ir apylinkės teismas, provokuojantį nukentėjusiojo elgesį pripažindamas N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, tokiu būdu apylinkės teismas nustatydamas, jog S. G. savo neteisėtais veiksmais išprovokavo N. S. jį sužaloti, padarė visiškai nelogišką išvadą, kad N. S. S. G. sumušė iš chuliganiškų paskatų. Akivaizdu, kad N. S. smurtą S. G. atžvilgiu panaudojo iš asmeninių paskatų, būdamas ant S. G. supykęs.
Kolegija neabejoja, jog S. G. savo veiksmais - necenzūrinių žodžių vartojimu viešoje vietoje savo pareigas atliekančio N. S. atžvilgiu, pažeidė viešąją tvarką, t.y. viešoji tvarka jau buvo pažeista iki N. S. suduodant smūgius S. G.. N. S. akivaizdžiai neturėjo tyčios savo veiksmais pažeisti viešąją tvarką, o atvirkščiai - užkirsti kelią S. G. daromam viešosios tvarkos pažeidimui, todėl N. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėties.
Taigi, remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad N. S. 2008 m. vasario 2 d. apie 8 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), esančiame UAB (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų - pykčio dėl neteisėto nukentėjusiojo elgesio, suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam S. G. į veidą, sulaužė akinius, o nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant grindų, vieną kartą koja spyrė į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. G. lengvą smegenų sukrėtimą, minkštųjų audinių sumušimus veide, kairiojo skruostikaulio lūžį ir kraujo išsiliejimą viršutinio žandikaulio kairiajame sinuse, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Ši N. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. sudėtį.
Skiriant N. S. bausmę pagal BK 138 str. 1 d., atsižvelgiama į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jis buvo išprovokuotas nukentėjusiojo netinkamu elgesiu, N. S. BK 97 str. prasme anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, todėl vadovaujantis BK 55 str. nuostata, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nėra N. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatant mažesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Draudimai ir įpareigojimai, numatyti BK 48 str. 5 ir 6 dalyse, atsižvelgiant į to paties straipsnio 4 d. nuostatą bei į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam neskirtini, kadangi nėra pagrindo N. S. uždrausti lankytis kokiose nors vietose, bendrauti su kokiais nors asmenimis ar įgyti ar turėti kokius nors daiktus, taip pat atsižvelgiant į N. S. darbo specifiką (darbas bet kuriuo paros metu), nėra galimybės įpareigoti jį būti namuose tam tikru laiku, ar įpareigoti jį dirbti ar mokytis, kadangi jis dirba ir turi vidurinį išsilavinimą, o atsižvelgiant į tai, kad N. S. dirba dviejuose darbovietėse, nemokamų darbų jis taip pat neturi galimybės atlikti, be to, byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, todėl nėra pagrindo įpareigoti N. S. atlyginti padarytą turtinę žalą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajam S. G. solidariai iš N. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) 10000 litų neturtinės žalos atlyginimą.
Nusikalstama veika padarytą žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, arba už nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmus materialiai atsakingas asmuo. Atvejai, kada už padarytą žalą atsako ne ją padaręs, bet kitas asmuo, numatyti Civilinio kodekso (toliau-CK) XXII skyriuje. CK 6.264 str. 1 d. nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Civilinis atsakovas savo apeliaciniame skunde ginčija savo civilinę atsakomybę motyvuodamas tuo, kad nors N. S. nusikalstamą veiką padarė darbo vietoje ir darbo metu, tačiau neidamas darbinių pareigų. Ši nuostata grindžiama tuo, kad N. S. nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) lošimo namų (kazino) administratoriumi, į kurio pareigas neįėjo viešosios tvarkos palaikymo funkcijos, administratoriaus pareiginiuose nuostatuose nėra pareigos atlikti apsaugos darbuotojams priskirtų funkcijų bei nėra suteikta teisė naudoti fizinę jėgą prieš netinkamai besielgiančius klientus.
Šie motyvai visiškai nepagrįsti. Neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis S. G. buvo sužalotas UAB (duomenys neskelbtini) kazino patalpose tuo metu ten administratoriumi dirbusio N. S.. Akivaizdu, kad asmeninis konfliktas kilo tarp S. G. ir N. S. kaip kazino darbuotojo, o ne kaip privataus asmens, todėl sutinkamai su CK 6.264 str. 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) privalo atlyginti dėl sužalojimo S. G. padarytą neturtinę žalą.
Pagal CK 2.264 str. 3 d. nuostatą, samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas kartu už žalą atsako tik įstatymo nustatytais atvejais. Apylinkės teismas, neturtinę žalą priteisdamas solidariai iš nuteistojo ir jo darbdavio, tokio sprendimo visiškai nemotyvavo. Įstatyme nėra numatyta, kad šiuo atveju, t.y. darbuotojui padarius žalą trečiam asmeniui nusikaltimu, jis atsako su darbdaviu solidariai, todėl visą neturtinę žalą S. G. privalo atlyginti UAB (duomenys neskelbtini).
Teismas konstatavo, kad neturtinė žala S. G. padaryta N. S. panaudoto fizinio smurto pasekoje, dėl ko buvo sutrikdyta S. G. sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą dėl jo atžvilgiu įvykdytų veiksmų liudytojų akivaizdoje ir atmetė nukentėjusiojo motyvus, kad jam neturtinė žala buvo padaryta ir tuo, jog dėl įvykio pablogėjo jo reputacija. Taigi, apylinkės teismas S. G. padarytos neturtinės žalos visiškai nesiejo su įvykio nušvietimu žiniasklaidos priemonėse, todėl visiškai nepagrįstas civilinio atsakovo apeliacinio skundo vienas iš pagrindinių motyvų, kad iš jo priteista nukentėjusiajam neva dėl žiniasklaidos priemonių paskleistos informacijos atsiradusi žala.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 2.250 str. 2 d. Šiame įstatyme, be kita ko nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens kaltę.
Kaip nurodyta aukščiau, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad N. S. S. G. sužalojo ir tokiu būdu nukentėjusiajam neturtinę žalą padarė veikdamas iš chuliganiškų paskatų, dėl to N. S. veika iš apysunkio nusikaltimo perkvalifikuojama į nesunkų, taip pat, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo veiksmų iki jo sužalojimo pobūdį ir apimtį, N. S. nepadarius viešosios tvarkos pažeidimo, iš tikrųjų N. S. kaltės laipsnis yra žymiai mažesnis nei nustatyta apylinkės teismo nuosprendžiu. Dėl šios priežasties yra mažinamas ir S. G. priteistos neturtinės žalos dydis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d.,-
nusprendė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti.
Nuosprendžio dalį, kuria N. S. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: N. S. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
N. S. veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d. ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių.
Priteistą solidariai iš N. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) S. G. naudai neturtinę žalą sumažinti iki 5000 litų ir priteisti ją iš UAB (duomenys neskelbtini).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.