Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2021-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-645-791/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
A18.-645-791/2021
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00154-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė (pirm.)
Kaltinamasis
L. G.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-645-791/2021Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00154-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.9.10; 21.9.11 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 23 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G., būdamas neblaivus (nustatytas 2,59 promilių girtumas), 2021 m. gegužės 16 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu nevykdė teisėtų tarnybines pareigas einančių ir tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų D. J. ir T. J. reikalavimų nusiraminti, pasišalinti iš buto, aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas, stangrino raumenis, bandė stumti policijos pareigūną, kai pareigūnai, einantys jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, siekė pažeidėją pristatyti į tarnybines patalpas. Tokiais veiksmais L. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, padarytas karantino metu).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. G. apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą pranešta tinkamai – pasirašytinai. L. G. į teismo posėdį neatvyko, surašant administracinio nusižengimo protokolą pareiškė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes negali dalyvauti dėl darbo. Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas L. G. paaiškino, kad su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 1).

Tai, kad L. G. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, įrodo byloje surinkti įrodymai:

administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės bei L. G. sutikimas su nusižengimu (b. l. 1-2).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas T. J. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. gegužės 16 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. J., apie 0 val. 41 min. gavo pranešimą iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) namuose pranešėjos sugyventinis puola muštis ir smurtauti. GMP nereikalinga, vaikų nėra, visi laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja S. D., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis L. G., būdamas neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti, elgtis agresyviai, todėl paskambino į policiją, kadangi nenori, kad jis čia būtų. Pradėjus bendrauti su L., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, šis reiškė jiems pretenzijas, kad nedirbam savo darbo, vėlėsi į konfliktą. Pasiteiravus pas pranešėją, kokios pagalbos reikia, ji atsakė, kad nori, kad L. išprašytų, kadangi jis nėra čia registruotas ir yra nepageidaujamas, kadangi darosi agresyvus. Asmeniui pasakė, kad susirinktų būtiniausius daiktus, apsirengtų ir išeitų. Tik kelis kartus pakartojus, asmuo nuėjo į kambarį ir apsirengė viršutinius drabužius. Išėjęs į koridorių, pastoviai klausinėjo S., ar jis yra pageidaujamas, ar jį išvaro iš čia. Į visus jo užduotus klausimus S. atsakė, kad jis yra nepageidaujamas. Daug kartų L. kartojo, kad apsiautų batus ir išeitų, tačiau jis ir toliau klausinėdavo S., kuri visada atsakydavo, kad nepageidaujamas. Po dar kelių įspėjimų bei reikalavimų, kad asmuo išeitų ir pasišalintų iš buto bei laiptinės, nes yra nepageidaujamas, jis nereaguodavo, pradėdavo konfliktuoti. Kolegai D. J. paėmus asmenį už rankos ir pradėjus naudoti laisvos rankos kontrolę, vedant link išėjimo ir žodžiu reikalaujant išeiti, asmuo staiga pradėjo stangrinti raumenis, staigiai suktis link kolegos ir stumti jį. Atsižvelgdamas į tai, kad kolega ir asmuo įėjo į artimą kontaktą, kylant pavojui gyvybei ir sveikatai, prieš asmenį panaudojo kovinių imtynių veiksmus bei fizinę prievartą, pargriovė ant žemės ir aiškiai bei garsiai duodamas komandą nesipriešinti savo kūno svoriu prispaudė asmenį prie žemės, taip kontroliuojant jo veiksmus, dar kartą įspėdamas apie spec. priemonių panaudojimą, uždėjo antrankius. Uždėjus antrankius ir pakėlus asmenį nuo žemės, jam buvo leidžiama įsispirti į batus bei buvo nuvestas iki tarnybinio automobilio. Vedant vyriškį, šis pastoviai reiškė pretenzijas, klausinėjo už ką, kelis kartus jam atsakė, kad jis yra sulaikytas už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Nuvedus iki tarnybinio automobilio, asmuo staiga pradėjo stangrinti raumenis, kojomis atsispyręs, priešinosi eiti į priekį, todėl prieš asmenį panaudojo fizinę prievartą bei žodžiu nurodė nesipriešinti. Panaudojus fizinę prievartą asmuo nurimo ir teigė, kad sėsis į automobilį, atsisėdęs asmuo dar vis reiškė pretenzijas jų atžvilgiu. Vežant iki policijos komisariato, bei parvežus asmuo vis klausė, už ką yra sulaikytas. Policijos komisariate asmeniui dar kartą pakartojo, už ką jis yra sulaikytas. Nuėmus antrankius nustatytas 2,59 prom. girtumas (b. l. 3-4).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. J. tarnybiniame pranešime nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir pareigūnas T. J. (b. l. 5).

Prie bylos medžiagos pridėtame kompaktiniame diske esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad pareigūnams atvykus pagal iškvietimą, pranešėja S. D. paaiškino, kad jos sugyventinis L. G., būdamas neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti, elgtis agresyviai, todėl paskambino į policiją, kadangi nenori, kad jis čia būtų. L. G. priekaištauja pareigūnams, reiškia jiems pretenzijas. Pranešėja teigia norinti, kad jie L. išprašytų, kadangi jis nėra čia registruotas ir nepageidaujamas, nes darosi agresyvus. Asmeniui pasakė, kad susirinktų būtiniausius daiktus, apsirengtų ir išeitų, jis tai padarė tik kelis kartus pakartojus reikalavimą, pastoviai klausinėjo S., ar jis yra pageidaujamas, ši atsako, kad jis yra nepageidaujamas. Pareigūnui paėmus asmenį už rankos ir vedant link išėjimo, jis staiga pradėjo stangrinti raumenis, staigiai suktis link kolegos ir stumti jį. Pareigūnas prieš asmenį panaudojo kovinių imtynių veiksmus bei fizinę prievartą, pargriovė ant žemės ir, aiškiai bei garsiai duodamas komandą nesipriešinti, savo kūno svoriu prispaudė asmenį prie žemės, uždėjo antrankius, nuvedė iki tarnybinio automobilio. Vedamas L. G. reiškė pretenzijas, klausinėjo už ką, kelis kartus jam atsakė, kad jis yra sulaikytas už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Nuvedus iki tarnybinio automobilio, asmuo kojomis atsispyręs, priešinosi, todėl prieš jį panaudojo fizinę prievartą bei žodžiu nurodė nesipriešinti. Panaudojus fizinę prievartą asmuo nurimo, tačiau vežamas iki policijos komisariato asmuo vis kartojo: ,,už ką yra sulaikytas“. Policijos komisariate asmeniui dar kartą pakartojo, už ką jis yra sulaikytas. Nuėmus antrankius L. G. nustatomas 2,59 prom. girtumas (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti bei šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus įstatymines nuostatas, byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad L. G. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbto karantino metu, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, pasišalinti iš buto, aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas, stangrino raumenis, bandė stumti policijos pareigūną, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje. Protokolą surašęs pareigūnas nurodė, kad nusižengimas padarytas ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, tačiau akivaizdu, kad nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. Lietuvos Respublikoje yra paskelbtas karantino režimas, kuris tebesitęsia iki šiol, todėl kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad nusižengimas padarytas karantino, o ne ekstremalios situacijos metu (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. G. nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino kaltę dėl nusižengimo ir gailėjosi jį padaręs. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusižengimą L. G. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusižengimo padarymui. Anksčiau už tokį patį nusižengimą nebaustas, tačiau nubaustas administracinėmis nuobaudomis už kitokius nusižengimus, kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda, artimesnė minimaliai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

L. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir nubausti 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų bauda.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

Teisėja V. D.Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 21133560538, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.