Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-444-211-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-10
Bylos Nr.
1A-444-211-2011
Teisminio proceso Nr.
1-57-2-00149-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Jūratė Damanskienė, Stasys Punys
Nukentėjusysis
V. U.
Advokatai
Vitalijus Vasilionokas
Nuorašas

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr.1A-444/2011 m.

Teisėja V. V. Teisminio proceso Nr.1-57-2-00149-2009-0Bylos kategorija : 20.13
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. birželio10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Jūratės Damanskienės, Stasio Punio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Danui Prankai, Ievai Kvedaraitei,gynėjui advokatui Vitalijui Vasilionokui,nukentėjusiajam V. U.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 nuosprendžio, kuriuo V.K neišteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str. jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė:

V. K. buvo kaltinamas tuo, kad kad jis nuo 2008-12-30 iki 2009-12-30, vengė atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę-per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai - 2528, 36 Lt ir V. U. - 1000 Lt, ir neatlygino Valstybinei ligonių kasai 2106,96 Lt, V. U. 1000 Lt.

Apeliaciniu skundu Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 243 str. ir paskirti 5 MGL dydžio baudą, pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. l d. ir paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. l, 3 d. subendrinti paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę uždraudžiant elgesio apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val, jei tai nesusiję su darbu per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per l m. 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, per vienerius metus laiko neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 5 (650 Lt) MGL dydžio baudą.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - LR BK 243 str., ir įvertino, kad nenustatytas objektyvusis šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 243 str. objektyvus požymis - veika yra vengimas, kuris pasireiškia neveikimu, todėl būtina įvertinti, ar yra baudžiamajai atsakomybei už neveikimą kilti reikiamos sąlygos. Pirmoji sąlyga yra asmens pareiga veikti. K. V. rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. l d. jam ir nukentėjusiajam V. U. susitaikius LR BK 38 str. ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė -per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. U. ir Valstybinei ligonių kasai padarytą visą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ligonių kasos patirta turtinė žala yra 2528,36 Lt (tiek kainavo nukentėjusiojo gydymas) , o V. U. patirta turtinė žala - 1000 Lt. Nuosprendis įsiteisėjo 2008-12-30. Iš šio nuosprendžio V. K. kyla pareiga veikti - vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - atlyginti žalą. Kita baudžiamajai atsakomybei už neveikimu padarytą veiką kilti sąlyga yra galimybė veikti, V. K. turėjo galimybę registruotis darbo biržoje, siekdamas surasti oficialų darbą, ten praėjus tam tikram laikui, būtų gavęs pašalpas. V. K. teiginys, kad jis darbo biržoje neužsiregistravo, nes galvojo, kad jam reikia registruotis pagal gyvenamąją vietą, yra paneigtas jo paties parodymais: jis parodė, kad neprašė, kad sugyventinės tėvas, kuriam priklausančiame name V. K. gyvena, leistų jam gyvenamąją vietą registruoti (duomenys neskelbtini), mano, kad jei būtų paprašęs, šis būtų leidęs, taip pat ir ta aplinkybė, kad V. K., sužinojęs, kad gali registruotis darbo biržoje ne pagal gyvenamąją vietą - į darbo biržą vis tiek nenuvyko. V. K. yra jauno amžiaus, sveikas, vidurinio išsilavinimo, kas suteikia galimybes dirbti gerai apmokamą darbą, tačiau jis dirbo neoficialiai, neieškojo oficialaus, geriau apmokamo darbo.

V. K. veika - vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, pasireiškia tuo, kad jis pats savarankiškai neatlygina V. U. ir Valstybinei ligonių kasai padarytos, žalos, o dirba neoficialiai. V. K. nepateikė aiškių duomenų apie gaunamas pajamas, jis nurodo tik žodžiu kokias pajamas gauna, o dėl V. K. veiksmų (dirbo neoficialiai) yra atimta galimybė nustatyti realias aplinkybes t.y. nustatyti kokias jis turi pajamas iš tikrųjų. V. K., dirbdamas neoficialiai, slepia duomenis apie savo gaunamas pajamas ir tuo vengia atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - atlyginti žalą.

V. K., būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, vidurinio išsilavinimo, žinodamas apie priimtą teismo sprendimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad šis teismo sprendimas būtų aktyviai tinkamai ir laiku vykdomas, darbo biržoje nesiregistravo, o atvirkščiai - dirbo neoficialiai, oficialaus, gerai apmokamo darbo, kuris užtikrintų didesnes pajamas ir leistų vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, neieškojo, o iš neoficialaus darbo gaudamas pajamas, žalos nesistengė atlyginti netgi mažomis dalimis. V. K. dirba neoficialiai, dėl ko įstatymų nustatyta tvarka nei Valstybinė ligonių kasa, nei V. U. realiai negali įgyvendinti savo teisės t.y. įstatymų nustatyta tvarka iš V. K. darbo užmokesčio neišskaitomos lėšos žalos atlyginimui. V. K. darbo biržoje nesiregistruoja t.y. oficialaus darbo neieško. Laikotarpiu, kai jam buvo pareiga atlyginti žalą, administracine tvarka buvo nubaustas pagal LR ATPK 178 str. - už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam, dėl ko darytina išvada, kad V. K. turi lėšų netgi ne būtiniausių, gyvybiškai svarbių produktų pirkimui - alkoholinių gėrimų. Tikrų pajamų neatskleidimas ir realios savo padėties slėpimas vertintinas kaip vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą. Pažymi, kad V. K. visą pareigos laikotarpiu netgi turi ir naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, papildo išankstinio apmokėjimo kortelėmis savo sąskaitą t.y. skiria lėšas ne pačioms būtiniausioms prekėms, tuo tarpu neskiria pinigų žalos atlyginimui. Neturėdamas galimybei visiškai įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonės - t.y. galimybės atlyginti visos žalos, kurią privalo atlyginti, jis turėtų vis tiek vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Būdamas sąžiningas jis tiek V. U., tiek Valstybinei ligonių kasai sistemingai mokėtų nors po mažesnę pinigų sumą nei privalo, tačiau V. K. pastangų atlyginti žalą nedėjo visiškai, nors pajamas turėjo (iš neoficialaus darbo), tačiau jas visas skirdavo tik savo poreikių tenkinimui.

Subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – kaltė pasireiškia tuo, kad V. K. žinojo apie teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą, apie šio teismo sprendimo privalomumą ir, kad būtent jis yra atsakingas už šio teismo sprendimo vykdymą. Tai matyti ir iš to, kad V. K. vaikščiojo į pataisos inspekciją, pataisos inspekcijoje pildytuose dokumentuose užfiksuota, kad V. K. buvo išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygos, atsakomybė, o jis nuolat žadėdavo atlyginti žalą.

Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - LR BK 243 str. ir LR BK 15 str. nurodydamas, kad kaltininko kaltės valinis momentas turi pasireikšti tuo, kad kaltininkas siekia, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų neįvykdyta. LR BK 243 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali - veikos padariniai dispozicijoje neaprašyti, todėl ir kaltė - tai psichinis santykis su pačia veika. Nebūtina, kad kaltininkas siektų, kad baudžiamojo poveikio priemonė būtų neįvykdyta, pakanka, kad jis suvokia, kad vengia atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir nori taip veikti. Šiuo atveju V. K. žino apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - atlyginti valstybinei ligonių kasai ir V. U. žalą, turėdamas galimybes ją atlyginti, nesiima jokių priemonių, kad įvykdytų šią savo pareigą (o atvirkščiai- slepia savo realią situaciją ) ir nori taip veikti.

Taip pat teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas nurodė, kad pateisinama priežastis kodėl V. K. nevykdo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - mažos pajamos ir jis neturi iš ko sumokėti visą sumą iš karto, be to pagal teismo įsakymą yra daromi išskaitymai. Šios nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių – V. K. buvo nustatytas grafikas, kuriuo remiantis žalą jis turėjo atlyginti dalimis, tačiau jis tik pradėjęs atlikti baudžiamojo poveikio priemonę atlygino tik du kartus po 210, 70 Lt Valstybinei ligonių kasai, o paskutinius devynis mėnesius neatlygino nė lito priteistos žalos, išskaitymai iš jo nėra vykdomi, nes jis dirba neoficialiai, savo vardu registruoto turto neturi.Taip pat nuosprendyje išdėstyta išvada, kad su V. U. sudarytoje sutartyje nurodyta, kad V. K. įsipareigojo esant palankioms sąlygoms sumokėti žalą, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes byloje esančioje sutartyje yra nurodyta, kad V. K. įsipareigoja V. U. atlyginti žalą iki nustatytos datos, o esant palankiomis sąlygomis įsipareigoja žalą atlyginti iki sutarto termino.

Taip pat nuosprendyje netinkamai išspręsti kiti klausimai. Nuosprendyje visiškai nieko nepasisakyta dėl V. K. atsakomybės pagal LR BK 138 str. l d., neišnagrinėtas Vilniaus rajono apylinkės prokuroro 2010-10-07 prašymas.

LR BK 38 str. 3d. nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio l d. be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės. Todėl baudžiamojo byla, kurioje V. K. buvo atleistas nuo atsakomybės pagal LR BK 138 str. l d., turi būti išreikalauta, prijungta prie šios bylos ir turi būti išspręstas V. K. atsakomybės pagal LR BK 138 str. 1 d. klausimas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė patenkinti apeliacinį skundą, nuteistojo V. K. gynėjas prašė skundą atmesti .

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė išsamų ir motyvuotą nuosprendį, kurį pagrindė byloje surinktais duomenimis. Apylinkės teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad V. K. veiksmuose nenustatytas nusikalstamos veikos dispozicijos objektyvioji pusė - vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę- atlyginti neturtinę žalą. , neįrodyti nusikalstamos veikos subjektyvūs požymiai. Kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje teisingai išaiškinta, jog vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismo įsitikinimu, galima pripažinti tik sąmoningą tyčinę veiką, kurios turinys rodytų, kad asmuo taip elgėsi siekdamas išvengti teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad V. K. turėjo turtinę prievolę, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendžiu , jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą Valsdtybinei ligonių kasai 2528, 36 Litus ir 1000 Litų nukentėjusiajam V. U. atlyginti per vienreius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos., tačiau šią baudžiamojo poveikio priemonę jis įvykdė iš dalies , sumokėdamas V. L. kasai 421, 40 Litų, o nukentėjusiajam V. U. iš vis nesumokėdamas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. pats savarankiškai neatlygino V. U. ir Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos, yra jauno amžiaus, dirba neoficialiai, slepia duomenis apie gaunamas pajamas, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina šių argumentų. Byloje nėra nuneigta aptariamo nusikaltimo padarymu kaltinto V. K. versija, kad jis neįvykdė baudžiamojo poveikio priemonės ne dėl to, kad vengė tai padaryti, bet dėl sunkios jo materialinės bei šeiminės padėties. Iš nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 243 str. , kaltinto V. K. paaiškinimų matyti, kad jis nevengė atlyginti jam nustatytą turtinę žalą, norėjo ją atlyginti , turėdamas tuo metu lėšų , jis Ligonių kasai pervedė du kartus po 210,70 Lt, o nukentėjusiajam , neturėdamas lėšų , iš vis neatlygino Jis nurodo, jog dirbo 2008-2009 metais statybose, tačiau jo sugyventinė neteko darbo ir negalėjo išmokėti žalos. Prasidėjus krizei, jam mokėdavo po 30-40 Lt per dieną, o uždarbis buvo nepastovus, be to 2009-12-31 jam lūžo koja, tai sutrukdė jo darbinei veiklai bei gauti pajamų. Jo vaikui 6 metai, sugyventinė gaudavo tik 52 Lt pašalpą. Nei jis,, nei sygyventinė neturėjo jokių kitų pajamų, už įsiskolinimą buvo išjungta net elektra. Jis darbo ieškojo, tačiau surasdavo tik labai mažai apmokamą (2 .,bl.107-108). Tokią šeimos materialinę padėtį nurodo ir jo sugyventinė N. V. , parodžiusi , kad ji su išteisintuoju V. K. gyvena jau 5 metai, turi 6 metų vaiką. Jų materialinė padėtis yra labai sunki. Šiuo metu ji dirba mokykloje ir gauna 180 Lt per mėnesį. Nuo 2008 iki 2009 metų gaudavo po 300 Lt. V. K. gaudavo nedaug, oficialaus darbo neturėjo, negalėjo registruotis darbo biržoje, nes reikėtų važinėti iki Šalčininkų, o pinigų kelionei jie neturėjo. Turi įsiskolinimą už šviesą – 720 Lt. Už skolas šviesa buvo atjungta net 2 mėnesiams. Pašalpą už vaiką gauna tik 52 Lt. Pinigus išleidžia tik maistui. Šiuo metu turi įpareigojimus komunalines paslaugas padengti per 2 savaites, po to galės mokėti ir įsipareigojimus pagal nuosprendį (2 t.,b.l.115-117). Tai, kad išteisintasis V. K. neįvykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dėl objektyvių svarbių tam priežasčių, o ne vengdamas šios prievolės, patvirtina ir nukentėjusiojo V. U. parodymai , kuriais jis patvirtino , jog turtinė žala jam neatlyginta, tačiau mano, kad V. K. neturėjo galimybių ją atlyginti (2 t.,b.l. 116-117).

Kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, mano, kad apeliantas , siekdamas V. K. nuteisimo pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, privalėjo pateikti įrodymus, kad pastarasis turėjo galimybę atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę , bet to nepadarė , to vengdamas. Nagriėnjamu atveju yra tik nustatyta, jog išteisintasis A. K. neįvykdė jam nuosprendžiu nustatytos prievolės , nesiaiškinant tokios prievolės neįvykdymo priežasčių. Apylinkės teismas, neturėdamas patikimų, pagrįstų įrodymų, kad išteisintasis V. K. teismo nuospreėndžiu paskirtą baudžiamojo poveikio neįvykdė , nes to vengė , pagrįstai jį išteisino , pripažindamas , kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 243 str. numatytos veikos požymius. Apelianto argumentas , kad išteisintasis V. K. nesiregistravo darbo biržoje dėl darbo paieškos, dirbo neoficialiai, tuo nuslėpdamas savo pajamas , nėra įrodymas, kad pajamos, kurias išteisintasis V. K. gavo iš neoficialių uždarbių buvo pakankamos ne tik jo ir jo šeimos minimaliam pragyvenimui , bet ir prievolės vykdymui. Apelianto nuoroda į tai, kad išteisintasis V. K. vengė atlikti nuosprendžiu nustatytą prievolę dėl turtinės žalos atlyginimo, nes nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, formaliai gal ir atitiktų reikalavimus asmeniui, turinčiam vykdyti minėtą prievolę, tačiau žinant darbo biržos galimybes dėl įdarbinimo, žinant mokamų bedarbio pašalpų dydį, negali būti laikoma kaip pakankama vada šią aplinkybę pripažinti įrodymu, patvirtinančiu išteisintojo vengimą vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Byloje yra duomenų, kad išteisintasis V. K. buvo baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam, kad jis naudojosi mobilaus ryšio telefonu , tačiau kolegijos nuomone, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad išteisintasis V. K. tiek išgėrimui, tiek naudojimuisi mobilaus ryšio telefonui smarkiai išlaidavo , tasip išvengdamas atlikti aptariamą turtinę prievolę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. K. išteisinimo atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl to nėra jokio teisinio pagrindo naikinti išteisinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Nenustačius, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, nėra jokio teisinio pagrindo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl veikos, numatytos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. , dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės , jam susitaikius su nukentėjusiuoju , apylinkės teismas pagrįstai nesprendė jo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ( Lietuvos Respublikos BK 38 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Jūratė DamanskienėStasys PunysNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė