- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-977-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- L.T.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L.T. (L. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A.T. ieškinį atsakovui L. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. T. 2007-12-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti jos ir atsakovo L. T. santuoką, sudarytą 2000 m. liepos 29 d. Golšanų k. taryboje, Ašmenos rajone, Baltarusijoje, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę T.; sūnaus V. T. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; padidinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-09-02 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti sūnui iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad tarpusavio gyvenimas su atsakovu nebuvo darnus, nesutarimai kilo iki sūnaus gimimo, atsakovas paliko ieškovę dar negimus vaikui ir nuo 2002 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, vienas kitu nesidomi, santuokinių ryšių nepalaiko, ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą.
Atsakovas L. T. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santykiai su ieškove nutrūko dėl to, kad ieškovė konfliktuodavo, buvo agresyvi, neištikima.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę, šalių nepilnamečio sūnaus V.T., gimusio 2003 m. vasario 4 d., gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-09-02 sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį ir sūnui išlaikyti iš atsakovo priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos 2007-12-03 iki jo pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas ieškinį tenkino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, priimtos 1992-10-20 ir įsigaliojusios 1993-07-11, 29 straipsnio 2 dalimi (LR CPK 784 str. 1d.). Teismas nustatė, kad atsakovas paliko nėščią sutuoktinę, daugiau kaip vienerius metus nesirūpino nei ja, nei gimusiu sūnumi, nedalyvavo sūnaus auklėjime ir išlaikyme. Ieškovė nepaneigė jai skirtų kaltinimų, kad buvusi neištikima, nes, būdama santuokoje su atsakovu, susilaukė sūnaus Tito, kurio tėvas yra ne sutuoktinis. Dėl to teismas konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustatinėjo vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2006), o pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai (LR CK 3.61 str. 2 d.). Teismas ištyręs šeimos aplinkos sąlygas, nustatęs, kad vaikas nuo gimimo gyvena tik su motina, o tėvą pažįsta tik iš nuotraukų, atsižvelgęs į šalių tarpusavio susitarimą, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nedirba, turto neturi, privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, šeima gyvena materialiai išlaikoma sugyventinio, ir į tai, kad atsakovas dirbantis, jo vidutinės mėnesio pajamos, Baltarusijos rublius konvertavus į litus, sudaro 1206,99 Lt, bei į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tokiose bylose, teismas konstatavo, kad atsakovas gali skirti kiekvieną mėnesį sūnui išlaikyti po 400 Lt (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d.1 p., 3.201 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad nuo gimimo atsakovas sūnui nėra mokėjęs išlaikymo ir nors galioja įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-09-02 sprendimas civilinėje byloje dėl išlaikymo atsakovo sūnui V. T. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo, tačiau Minsko srities teismas 2009-08-28 nutartimi atsisakė šį sprendimą pripažinti ir priverstinai vykdyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. T. prašo sprendimą pakeisti dalyje dėl nepilnamečio sūnaus V. T. išlaikymo dydžio nustatymo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išieškoti iš atsakovo 25 procentus darbo užmokesčio sūnaus išlaikymui, taip pat pakeisti sprendimą dalyje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumažinant iki 500 Lt advokatui ir nepriteisiant išlaidų vertėjui, o esant nesąžiningam reikalavimui – iš viso nepriteisti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes dėl darbo ir brangių vizitų teismo posėdyje dalyvauti negali, bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Baltarusijos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 92 straipsnį alimentai vieno vaiko išlaikymui išieškomi 25 procentų darbo užmokesčio dydžio, jeigu tėvas (motina) turi nuolatines pajamas darbo vietoje. Atsakovas turi nuolatines pajamas iš darbo, todėl nevengia ir sutinka pervesti alimentus 25 procentus darbo užmokesčio nepilnamečio sūnaus išlaikymui, kadangi darbo užmokestis kinta mažėjimo linkme. Taip pat nurodo, kad priteistos išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės. Teismui pateiktoje VGTP tarnybos pažymoje nedetalizuotos advokato darbo sąnaudos. Byla teisme gauta 2007-12-03 ir 2008-05-19 buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta byla dėl tėvystės nuginčijimo. 2009-12-11 teismo posėdis truko nuo 9 val. iki 10.30 val., 2010-01-21 byla buvo užbaigta per pusvalandį. Pati byla nesudėtinga, buvo sprendžiamas tik išlaikymo dydžio klausimas, nebuvo ginčo dėl kieno kaltės nutraukiama santuoka, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, buvusio sutuoktinio išlaikymo, santuokinės pavardės, dėl turto padalijimo ir kreditorinių reikalavimų, todėl neaišku kodėl paskaičiuota, jog advokatas byloje dirbo 46 valandas. Taip pat abejotina dėl paskaičiuotų vertėjo paslaugų, kadangi pateikiamus dokumentus atsakovas išvertė savo lėšomis, o vertėjo paslaugos yra atlyginamos valstybės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Teismo posėdyje LR CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti nauji įrodymai – Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-10-21 pažyma ir 2010-08-27 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus LR CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo L. T. apeliacinio skundo ribose: apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia dalyse dėl išlaikymo vaikui ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus ir išklausiusi atvykusių į teismo posėdį asmenų kalbų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas iš dalies patenkinti atsakovo apeliacinį skundą.
Atsakovas L. T., apeliacinės instancijos teismo prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nurodo, kad iš jo priteista po 400 Lt kas mėnesį mokėtina suma šalių sūnaus išlaikymui jam yra per didelė, nes, nors atsakovas ir gauną pastovų atlyginimą bei neneigia savo pareigos išlaikyti sūnų. Apeliantas ginčija priteisto išlaikymo dydį ir sutinka skirti išlaikymui tik 25 procentus savo darbo užmokesčio, nurodydamas, jog darbo užmokestis kinta mažėjimo linkme.
LR CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į vaiko dabartinius poreikius ir priežiūros išlaidas bei šalių turtinės padėties pasikeitimą, konstatavo, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos 2007-12-03 iki sūnaus pilnametystės. Teisėjų kolegija tokią teismo išvadą pripažįsta iš esmės pagrįsta, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu.
Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovės naudai po 150 Lt kiekvieną mėnesį sūnaus V. T. išlaikymui nuo 2003-02-04 iki vaiko pilnametystės (b.l. 51). Ieškovė nedirbanti, turto neturi, išlaiko du nepilnamečius vaikus, šeima gyvena materialiai išlaikoma ieškovės sugyventinio (b.l. 7, 8, 9). Atsakovas dirba asfaltbetonio krautuvo mašinistu Kelių statybos valdyboje Nr. 12 ir jo vidutinės mėnesio pajamos, Baltarusijos rublius konvertavus į litus, sudaro 1206,99 Lt (b.l. 105-108). Duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kitų išlaikomų asmenų ir nuosavybės teise valdomo turto, byloje nėra. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Baltarusijos Respublikos šeimos ir santuokos kodeksas numato, jog išlaikymas vieno vaiko išlaikymui išieškomi 25 procentų darbo už mokesčio dalies. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, priimtos 1992-10-20 ir įsigaliojusios 1993-07-11, 29 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo arba dėl santuokos pripažinimo negaliojančia vienas iš sutuoktinių yra vienos Susitariančios Šalies, o antrasis – kitos Susitariančios Šalies pilietis, ir vienas iš jų gyvena vienos šalies, o antrasis – kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia taikomi vienos iš Susitariančių Šalių įstatymai (LR CPK 784 str. 1d.). Todėl šiuo atveju taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai numatantys šeimos bylų teisinių santykių reglamentavimą ir nagrinėjimą teisme, kurie nenumato išlaikymo dydžio procentine išraiška išieškojimo galimybės iš gaunamo darbo užmokesčio. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, netinkamai įvertino įrodymus, atsakovo turtinę padėtį ir nepagrįstai nustatė, jog atsakovas gali skirti kiekvieną mėnesį po 400 Lt sūnaus išlaikymui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą sūnui turi teikti atsakovas, atsižvelgia į tai, kad nepilnametis V.T. gyvena su ieškove, kuriai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurio paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, o pats atsakovas sūnaus auklėjime nedalyvauja. Ieškovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikas būtų aprūpintas būstu, kad būstas būtų sutvarkytas ir atitiktų vaiko poreikius. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti neabejotinos reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (LR CK 3.192 str. 2 d.), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus.
Bylos duomenys tvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės A. T. gaunamos pajamos per mėnesį sudaro priskirta išmoka vaikui 97,50 Lt (b.l. 7,8), atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1206,99 Lt (b.l. 105-108). Tačiau šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra tik 7 metų amžiaus, ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepagrindė jokiais paskaičiavimais. Taip pat atsižvelgiama į apelianto gaunamas pajamas, Baltarusijos Respublikoje esantį pragyvenimo lygį ir tendenciją, pagal kurią atsakovo darbo užmokestis mažėja (b.l. 132-133). Tuo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra akivaizdžiai per didelis atsakovui, todėl mažintinas iki 300 Lt dydžio periodinių išmokų. Nurodyto dydžio išlaikymas per mėnesį būtų pagrįstas, protingas ir įrodytas pakankamais ir nenuginčytais įrodymais, jį sutinka ir būtų pajėgus mokėti atsakovas. Dėl to šioje dalyje teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatomis, valstybei iš atsakovo priteisė 2217 Lt bylinėjimosi išlaidų – 144 Lt žyminio mokesčio ir 2053 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 110) bei 38 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad priteistos pernelyg didelės bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos - 1855 Lt išlaidų už antrinę teisinę pagalbą -neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-01-21 pažymoje, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, nurodyta kuo vadovaujantis ir kuriuo punktu apskaičiuota nurodyta suma (b.l. 110, 125, 126). Tuo tarpu apeliantas apeliacinės instancijos teismo nereikalavo išreikalauti konkrečių rašytinių įrodymų arba detalizuoti advokato atliktą darbą CPK nustatyta tvarka. Apelianto skundas yra grindžiamas tik paties apelianto abejonėmis ir samprotavimais, kuriais teismas remtis negali. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad ieškovės, interesus atstovaujantis Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas A.Merkys, vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-04 nutartį, procesinius dokumentus išvertė į rusų kalbą ir dėl to patyrė vertimo išlaidų, kurias prašė priteisti (b.l. 11,14). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė į tokias reikšmingas aplinkybes kaip bylos sudėtingumas, advokato teisinės pagalbos apimtis nagrinėjamoje byloje, taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tai neprieštarauja LR CPK 98 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms šių bylinėjimosi išlaidų nustatymo tvarką ir kriterijus.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino įrodymus, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl sprendimas aukščiau aptartoje dalyje keistinas (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą pakeisti:
priteistą iš atsakovo L. T. (L. T.), gimusio 1979 m. vasario 20 d. (a.k. nenurodytas), išlaikymą sūnui V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt sumažinti iki 300 (trijų šimtų) Lt dydžio kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokant nuo 2007-12-03 iki sūnaus pilnametystės.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.