Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, M. N., E. M., J. J., A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent: 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste, T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, Karaliaus Mindaugo pr., Kauno m., susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18–19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. 30024746 E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Piliuonos g., Kaune, netoli Vaišvydavos, ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau kaip 24 smūgius į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie Masiulio g. 10, Kaune, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746, kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame Juozapavičiaus g. 44–13, Kaune, kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – G. B., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo K. B. neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746. Šiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. G. B. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent: 2011 m. M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio K. B. g. 66A, Kaune, A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000–4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepą, Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės, Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur Scheppingstraat g. Nr. 60 pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo Goeverneurlaan ir De Genestetlaan g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Hagos m., laiptinės ir einant link J. W. g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. J. W. gatvėje, Hagos mieste, iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties Linnaeusstraat ir Bragastraat gatvių sankirta, Hagos mieste, o grįžę į Roterdamo miestą, A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – G. B., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A, Zujumi (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Be to, G. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su A. J., suklastojo tikrą dokumentą – savo paties Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent: G. B., iš anksto susitaręs su A. J., turėdamas tikslą padėti pastarajam slapstytis nuo teisėsaugos institucijų pareigūnų ir tokiu būdu išvengti atlikti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl padaryto sunkaus nusikaltimo, tyrimo nustatinėjamu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. iki 2017 m. gegužės 31 d., perdavė A. J. tikrą savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 20617138, išduotą 2004 m. gruodžio 3 d. Kauno Santakos migracijos poskyryje. A. J., vengdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį, įgijęs iš G. B. tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 20617138, šiame tikrame dokumente mechaniškai trynimo-skutimo būdu ar naudojant chemines medžiagas pakeitė pirminio turinio rekvizitus – asmens duomenų lape esantį vyro veido atvaizdą, t. y. G. B. nuotrauką pakeitė savąja ir tokiu būdu suklastojo šį dokumentą, kurį naudojo iki 2017 m. gegužės 31 d. slapstydamasis nuo teisėsaugos pareigūnų, kol 2017 m. gegužės 31 d. buvo pagal Europos arešto orderį išduotas į Lietuvą ir atgabentas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kur pareigūnai rado ir paėmė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – G. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 20617138. Šiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat G. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su N. V., dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto grobimą, o būtent: G. B. 2011 m. lapkritį organizavo A. N. didelės vertės turto pagrobimą panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, paminėtu laikotarpiu Kauno mieste įtraukė į planuojamą padaryti nusikaltimą N. V., pasiūlydamas šiam bendrai įvilioti A. N. į pasalą, prisidengiant tariamu automobilio pardavimu, po ko apiplėšti nukentėjusįjį panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus nužudyti. N. V. sutikus, G. B. 2011 m. lapkričio 30 d. susisiekė su A. N. ir susitarė tą pačią dieną 16 val. susitikti Rusijos Federacijos–Lietuvos Respublikos pasienio ruože, Kybartuose, tikslu apžiūrėti neva parduodamą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą J. V. vardu. 2011 m. lapkričio 30 d. 16.00 val. susitikus Kybartuose, A. N. apžiūrėjo G. B. ir N. V. neva pardavimui atvarytą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susitarė 2011 m. gruodžio 2 d. atvykti į Kauno miestą ir įgyti šį automobilį už 16 500 eurų. 2011 m. lapkričio 2 d. apie 16.00 val. A. N. automobiliu „Mazda 626”, Rusijos Federacijos valstybinis numeris B646PM39, atvykus į susitikimo vietą degalinėje „Lukoil“, esančioje prie 2a namo Akacijų g., Giraitės gyvenvietėje, Kauno r., G. B. ir N. V. ten atvyko automobiliu „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. N. sėdint automobilio „Mazda 626“, Rusijos Federacijos valstybinis numeris B646PM39, vairuotojo vietoje, G. B. įsėdo į minėto automobilio priekinio keleivio vietą šalia A. N., o N. V. sėdo ant galinės automobilio „Mazda 626” sėdynės. G. B. paklausė nukentėjusiojo, ar pastarasis atsivežė pinigus. A. N. atsakius teigiamai, G. B. iš po striukės išsitraukė legaliai laikytą 9 mm kalibro pistoletą „Walter P99 AS“ Nr. FAF3771, įrėmė A. N. į dešinį šoną bei grasindamas nužudyti, pareikalavo atiduoti pinigus. A. N. suvokiant, jog neįvykdžius G. B. ir N. V. reikalavimo bus nužudytas, nukentėjusysis atidavė G. B. su savimi turėtus 21 500 eurų. Pagrobęs pinigus, G. B. A. N. pagrasino, kad priklauso „kamuolių” nusikalstamam susivienijimui ir nurodė nesikreipti į policiją, o grįžti į Kaliningrado sritį bei neieškoti teisybės, jeigu A. N. nori gyventi. Tada G. B. ir N. V. išlipo iš A. N. automobilio, o nukentėjusysis išvažiavo į Kaliningrado sritį. Tokiu būdu jis, G. B., veikdamas organizuotoje grupėje su N. V., panaudodamas šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto – 21 500 eurų plėšimą. Šiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje.

5. Taip pat G. B. kaltinamas tuo, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo, laikė ir naudojo žinomai suklastotą dokumentą, o būtent: G. B., žinodamas, kad ne mažesnės kaip 30 550 eurų vertės automobilis „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris VIN WP1ZZZ95ZFLB75917, suklastotas identifikacinis numeris WP1ZZZ95ZGLB71300, yra gautas nusikalstamu būdu – 2016 m. liepos 20–21 d. pagrobtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo šį didelės vertės turtą ir naudojosi šiuo automobiliu, kol 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu automobilis „Porsche Macan“ buvo paimtas policijos pareigūnų. Be to, G. B., siekdamas sudaryti galimybę netrukdomai ir saugiai naudotis žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu – automobiliu „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris VIN WP1ZZZ95ZFLB75917, suklastotas identifikacinis numeris WP1ZZZ95ZGLB71300, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo, nuo įgijimo laikė prie savęs ir bute adresu Kaimelės g. 99–1, Kaune, naudojo žinomai suklastotą dokumentą – Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą 77 38 Nr. 4822440 su jame įrašytais žinomai neteisingais automobilio ir jo savininko duomenimis – automobilio „Porsche Macan“, suklastotu VIN WP1ZZZ95ZGLB71300, automobilio savininku Varlamov L. G., kol šis žinomai suklastotas dokumentas 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Tokiu būdu jis, G. B., įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu – automobiliu „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris WP1ZZZ95ZFLB75917, suklastotas identifikacinis numeris WP1ZZZ95ZGLB71300, žinodamas, kad šis 30 550 eurų vertės turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo, laikė ir naudojo žinomai suklastotą dokumentą – Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą 7738 Nr. 4822440. Šiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje

6. G. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo tos pačios dienos nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 17 d. Kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, teismui nustačius, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai ir BPK 122 straipsnio 7–8 dalyse numatytos suėmimo taikymo sąlygos.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7.3. Kaip teigiama skunde, pratęsusio suėmimą teismo išvados dėl G. B. ryšių užsienyje, kurios daromos remiantis kitu jo atžvilgiu vykdomu ikiteisminiu tyrimu, pažeidžia imperatyvias baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia kaltinamasis aktas bei jo pagrindu priimta nutartis nagrinėti baudžiamąją bylą. BPK 255 straipsnio 1 dalyje yra griežtai apibrėžtos teisminio nagrinėjimo ribos, remiantis kuriomis konkrečioje baudžiamojoje byloje priimami procesiniai sprendimai gali būti grindžiami tik tais duomenimis, kurie yra tos bylos duomenys ir su kuriais betarpiškai susipažino teismas. Tai, kad vienas nusikaltimų buvo galimai padarytas Nyderlandų Karalystėje, niekaip nerodo G. B. ryšių šioje valstybėje, tuo labiau, kad pagal bylos medžiagą pats G. B. į šią šalį išvykęs nebuvo.

7.5. Gynėjas skunde argumentuoja ir švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę, pažymi, jog tokia galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Tačiau teismas realiai net nesvarstė galimybės taikyti G. B. kitas kardomąsias priemones. Nors už G. B. 2021 m. liepos 7 d. buvo sumokėtas 30 000 Eur užstatas, šio fakto teismas nevertino. Paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas įtariamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, būtų itin veiksminga kardomoji priemonė. Sumokėta 30 000 Eur suma, atsižvelgiant į kaltinamojo ir jo šeimos turtinę padėtį, baigiamąjį bylos etapą, yra didelė suma, pakankama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtu adekvati inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui bei nevaržytų kaltinamojo teisių labiau, nei tai yra būtina.

7.6. Dėl suėmimo taikymo trukmės skunde pažymima, jog pratęsus suėmimą dar trims mėnesiams, pati griežčiausia kardomoji priemonė būtų taikoma jau keturis metus. Suėmimo tęsimas negali būti naudojamas taip, kad iš anksto pakeistų bausmę. Pirmuosius šešis suėmimo taikymo mėnesius G. B. nebuvo leista nei skambinti, nei susirašinėti su šeimos nariais ir artimaisiais. Po to virš metų laiko dėl COVID pandemijos suimtiesiems buvo uždrausta turėti bet kokius susitikimus su artimaisiais. Tokios aplinkybės jau ilgą laiką esmingai apribojo G. B. privatų gyvenimą, jo socialinius ryšius. Taikomas suėmimas neproporcingai riboja kaltinamojo teises, sukelia sunkias pasekmes G. B. šeimos nariams (dėl jau minėtos būtinos operacijos kaltinamojo sūnui).

7.7. Skunde nurodoma EŽTT praktika, kuomet buvo vertinama suėmimo trukmė bylose, susijusiose su organizuotu nusikalstamumu. Gynėjas pažymi, jog tokiose bylose asmenys buvo laikomi suimti kur kas trumpiau nei G. B.: byloje Kudla prieš Lenkiją pareiškėjas buvo kalinamas 2 metus 4 mėnesius, byloje Bak prieš Lenkiją – 2 metus 4 mėnesius, byloje Wrona prieš Lenkiją – 2 metus ir 11 mėnesių. Šiose ir kitose bylose EŽTT yra suformavęs bendrą praktiką, pagal kurią ilgas suėmimas bylose su organizuoto nusikalstamumo elementu yra pateisinamas tik tol, kol atliekamas ikiteisminis tyrimas, surašomas kaltinamasis aktas, išklausomi esminiai liudytojai. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje visi nurodyti veiksmai jau yra atlikti, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, aptartos EŽTT praktikos neanalizavo ir į ją neatsižvelgė.

8. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo adv. L. Belevičiaus skundą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai konstatavo neišnykusią kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką bei, pratęsdamas suėmimo terminą trims mėnesiams, jo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

10. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Tokių duomenų pakankamumas buvo aptartas skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje, taip pat ne kartą konstatuotas nagrinėjant ankstesnius kaltinamojo gynėjo skundus dėl suėmimo bei jo termino tęsimo. Atsižvelgusi į tai, taip pat įvertinusi aplinkybę, jog argumentų dėl šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos nepateikia ir gynėjas skunde, teisėjų kolegija dar kartą šių duomenų nenurodo.

11. Nagrinėjamu atveju tenkinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo taikymo sąlyga, pagal kurią suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – G. B., be kita ko, kaltinamas padaręs (pasikėsinęs padaryti) du kvalifikuotus sunkius sveikatos sutrikdymus, sankcija už kurių padarymą numatyta nuo dviejų iki dvylikos metų laisvės atėmimo (BK 135 straipsnio 2 dalis), už kitas inkriminuojamas nusikalstamas veikas įstatymas taip pat numato arba išimtinai laisvės atėmimo bausmę, arba laisvės atėmimo ir kitas alternatyvias bausmes, visais atvejais numatytos laisvės atėmimo bausmės yra griežtesnės nei vienerių metų. Esant nustatytai BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytai suėmimo taikymo sąlygai, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Teismas nustatė, jog vis dar neišnykę suėmimo taikymo pagrindai, įtvirtinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.

12. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Už G. B. inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą ir pasikėsinimą padaryti baudžiamajame įstatyme nustatyta tik griežta laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmė. Sutiktina su tuo, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kitomis aplinkybėmis – buvo atsižvelgta į G. B. vaidmenį galimų nusikalstamų veikų padaryme, tokių veikų kiekį, jų padarymo laikotarpį, įvertinti ankstesni teistumai, kitas jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, G. B. gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, kuomet įstatymas nenumato jokių šios bausmės alternatyvų, visgi yra pakankamai svari sprendžiant dėl jo pabėgimo ir pasislėpimo galimybės.

13. Gynėjas skunde akcentuoja tvirtus ir ilgalaikius G. B. socialinius ir šeiminius ryšius (7.2. punktas). Šios aplinkybės, vertinant izoliuotai, galėtų veikti kaip apsauginis veiksnys, sulaikantis G. B. nuo bėgimo (slėpimosi). Vis tik, sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto suėmimo pagrindo egzistavimo, vien šių teigiamai kaltinamojo ryšius su Lietuvos Respublika apibūdinančių duomenų nepakanka, kadangi turi būti vertinama duomenų apie kaltinamąjį ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visuma. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, viena iš G. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra susijusi su dokumento klastojimu bei jo panaudojimu turint tikslą padėti kitam kaltinamajam slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų ir taip išvengti nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (veika, aprašyta 3 punkte), kas leidžia daryti išvadą dėl galimo kaltinamojo siekio tokiais ar panašiais būdais išvengti atsakomybės ir šioje baudžiamojoje byloje. Be to, G. B. kaltinamas naudojęsis didelės vertės turtu, automobiliu „Porsche Macan“, kuris buvo galimai pagrobtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pagal kaltinimų pobūdį, naudodamas šį automobilį G. B. galimai naudojo žinomai suklastotą dokumentą – Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą (veika, aprašyta 5 punkte). Taigi aptartas kaltinimas yra susijęs su turto įgijimu užsienio valstybėje, Lietuvoje šio turto naudojimui pasitelkiant suklastotą kitos užsienio valstybės (Rusijos Federacijos) dokumentą. Bendradarbiavimas su šia užsienio valstybe dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje, perdavimo (ekstradicijos) proceso yra sudėtingas, taigi kaltinamojo ryšiai Rusijos Federacijoje šiuo atveju taip pat patvirtina išvadą dėl didelės G. B. bėgimo (slėpimosi) tikimybės. Pažymėtina, jog ne tik šie kaltinimai G. B. yra vienaip ar kitaip susiję su užsienio valstybėmis: nusikalstama veika M. P. ir R. M. atžvilgiu buvo galimai padaryta dar kitoje užsienio valstybėje, Nyderlandų Karalystėje (veika, aprašyta 2 punkte). Nagrinėjamu atveju kaltinimų G. B. pobūdis, tiek dėl galimos nusikalstamų veikų padarymo vietos, tiek dėl galimai atliktų veiksmų klastojant užsienio valstybės ar Lietuvos Respublikos dokumentus, patvirtina ne tik G. B. ryšius užsienio valstybėse, bet ir kryptingą elgesį siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Todėl kad ir kokie tvirti ryšiai saistytų G. B. su Lietuvos Respublika, šiuo atveju jie nepanaikina kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) tikimybės.

14. Nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą teismas pagrįstai įvertino G. B. šioje byloje inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį – jog nusikalstamos veikos galimai nebuvo atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, galimai padarytos veikiant organizuotoje grupėje, dalis jų buvo galimai įvykdytos turint tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, paties kaltinamojo vaidmuo galimai buvo pakankamai svarbus pasiekti nusikalstamus tikslus. Teismas taip pat vertino ankstesnius G. B. teistumus, ir nors paskutinį kartą G. B. išties teistas pakankamai seniai (2006 metais), šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamos veikos apima pakankamai ilgą laiko tarpą: nusikalstama veika K. B. atžvilgiu galimai padaryta 2010 m., tačiau šaunamasis ginklas buvo galimai laikomas iki 2017 m. (1 punkte aprašyta veika); dokumento – tikro savo Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 20617138 suklastojimas ir panaudojimas siekiant padėti slapstytis A. J. galimai padarytas nuo 2014 m. iki 2017 m. gegužės 31 d.; galimai nusikalstamu būdu gautas turtas, jau minėtas automobilis „Porsche Macan“, G. B. žinioje buvo iki pat jo sulaikymo 2018 m. balandžio 17 d., taigi 5 punkte aprašyta veika taip pat apima pakankamai ilgą laiko tarpą. Taigi nors paskutinį kartą G. B. išties teistas daugiau nei prieš penkiolika metų, šioje byloje jam inkriminuojamų veikų pobūdis (kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti ne vienerius metus iki pat sulaikymo ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje) leidžia daryti išvadą dėl didesnio jo asmenybės bei veiksmų pavojingumo, taigi ir dėl pagrįstai didesnės naujų nusikalstamų veikų darymo rizikos paleidus G. B. iš suėmimo.

15. Viena iš svarbių aplinkybių, turinti reikšmės sprendžiant dėl abiejų suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, yra kitas kaltinamojo G. B. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris, kaip nurodė prokuroras posėdžio metu, šiuo metu yra baigiamojoje stadijoje (rašomas kaltinamasis aktas). Nors gynėjas skunde teigia, kad nurodytas ikiteisminis tyrimas jo ginamojo atžvilgiu negali būti vertinamas šioje byloje, su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Spręsdamas dėl asmens bėgimo (slėpimosi) tikimybės, naujų nusikaltimų darymo, teismas turi įvertinti kaltinamojo asmenybę: BPK 122 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta teismo pareiga vertinti kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, tuo tarpu pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, pagal formuojamą teismų praktiką gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Taigi kaltinamojo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas yra viena iš jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, aktualių sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose įtvirtintų suėmimo pagrindų, tuo labiau, kai šis ikiteisminis tyrimas nebėra pradinėje stadijoje, kuomet dėl surinktų duomenų apimties dar būtų galima kvestionuoti jo pagrįstumą. Be to, nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje šiuo metu suimtas kaltinamasis G. B., dar ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo išskirta iš aptarto ikiteisminio tyrimo, įtarimai nurodytame ikiteisminiame tyrime pareikšti asmenims, kurie nusikalstamų veikų padarymu kaltinami ir šioje baudžiamojoje byloje. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina šio ikiteisminio tyrimo sąsają su nagrinėjama baudžiamąja byla ir leidžia įtarimus G. B. įvertinti sprendžiant suėmimo taikymo klausimą šioje byloje.

16. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje atliekamame ikiteisminiame tyrime G. B. pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje (G. B. įtariamas buvęs vienas iš šio susivienijimo įkūrėjų ir vadovų), dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę ir Airiją, iš veikos kartu su kitais bendrininkais galimai gaunant ne mažiau kaip 11 027 518,84 – 11 351 322,84 Eur pajamų, dėl didelio kiekio šaunamųjų ginklų įgijimo, gabenimo, realizavimo ir šių šaunamųjų ginklų kontrabandos į Rusijos Federaciją. Kaip matyti iš pareikštų įtarimų, nusikalstamas susivienijimas galimai veikė nuo 1999 metų iki 2018 metų, tai yra beveik dvidešimt metų iki pat jo dalyvių, taip pat ir G. B., sulaikymo 2018 metų pavasarį. Šių įtarimų pobūdis ne tik patvirtina padarytą išvadą dėl G. B. ryšių užsienio valstybėse, o kartu ir galimybės bėgti (slėptis), bet, įvertinus galimą nusikalstamo susivienijimo veikimo laikotarpį, pagrindžia itin didelę naujų nusikalstamų veikų darymo riziką paleidus G. B. iš suėmimo (net ir įvertinus gan ilgą suėmimo trukmę). Nurodyti įtarimai kitame procese patvirtina, jog G. B. beveik du dešimtmečius galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, nusikaltimus galimai padarė kartu su kitais asmenimis suorganizavęs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius bei jų intensyvumas leidžia G. B. vertinti kaip linkusį nusikalsti asmenį, toks jo asmenybės vertinimas, padarytas atsižvelgus į įtarimus kitame baudžiamajame procese, yra aktualus ir šioje baudžiamojoje byloje.

17. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. G. B., apygardos teismui pratęsus suėmimo taikymo terminą dar trims mėnesiams, suimtas laikomas beveik ketverius metus. Nors šis terminas ir nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatytos sąlygos dėl ilgiausios suėmimo trukmės (BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų), tokį laiką besitęsiantis G. B. suėmimas visgi reikalauja rimto pateisinimo. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamoje nutartyje, nagrinėjama baudžiamoji byla yra išties sudėtinga ir didelės apimties: byla teismui buvo perduota nusikalstamų veikų padarymu kaltinant net 17 asmenų, jos medžiagą šiuo metu sudaro daugiau kaip 80 tomų, nusikalstamos veikos buvo galimai įvykdytos veikiant organizuota grupe ir daromos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kauno apygardos teisme bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai intensyviai, pagal iš anksto suplanuotą teismo posėdžių grafiką. Po paskutinio kardomosios priemonės termino pratęsimo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi, teisme posėdis buvo suplanuotas 2021 m. gruodžio 16 d., tačiau pastarasis neįvyko gavus advokato L. Belevičiaus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 17 d., metu buvo sprendžiamas prokuroro nušalinimo klausimas, kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymai dėl papildomų apklausų, šių metų vasario mėnesį yra suplanuoti dar du posėdžiai, kovo mėnesį – keturi, balandžio mėnesį – trys, posėdžių grafikas patvirtintas iki 2022 m. liepos mėnesio. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas deda visas pastangas, siekdamas greitesnio baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra G. B. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas, darymo laikotarpis ir jų pavojingumas.

18. Pažymėtina, jog EŽTT praktikoje vertinant asmenų suėmime išbūtą laiką galimo Konvencijos 5 straipsnio pažeidimo kontekste kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, lėmusias bylos nagrinėjimo trukmę ir pagrindžiančias būtinybę laikyti konkretų asmenį suimtą. Ilgas griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminas ne visuomet lemia Konvencijos 5 straipsnio pažeidimą, pavyzdžiui, teismas nenustatė Konvencijos pažeidimo ir tokiais atvejais, kuomet asmuo buvo laikomas suimtas 3 metus ir 9 mėnesius (EŽTT 2013 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Luković prieš Serbiją) ar 3 metus ir 8 mėnesius (EŽTT 2018 m. birželio 5 d. sprendimas byloje Štvrtecky prieš Slovakiją). Baudžiamosios bylos dėl kaltinimo, padarius nusikalstamas veikas organizuotos grupės sudėtyje, savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, įvykdytos pasiskirsčius vaidmenimis, trunka ilgą laiko tarpą. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno asmens, kaltinamo veikus nusikalstamoje grupuotėje, atsakomybės ribas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju bylos sudėtingumas, didelė jos apimtis, kitos anksčiau nutartyje aptartos aplinkybės, apibūdinančios G. B. asmenybės pavojingumą, jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį bei veikų pavojingumą, laikytinos pateisinančiomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą.

19. Švelnesnių kardomųjų priemonių, tarp jų ir užstato, taikymo galimybė G. B. buvo ne kartą vertinta sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą ar nagrinėjant skundus dėl tokio sprendimo. Aplinkybės dėl galimybės taikyti G. B. 30 000 Eur užstatą nepasikeitė. Išvadą dėl tokio dydžio užstato nepakankamumo nagrinėjamoje situacijoje patvirtina ne tik anksčiau aptartas ikiteisminis tyrimas G. B. atžvilgiu, kuriame jis su kitais bendrininkais nusikalstamu būdu įtariamas gavęs kelis šimtus kartų didesnę pinigų sumą nei siūloma užstato suma, bet ir kaltinimai šioje byloje. 5 punkte aprašytoje veikoje G. B. kaltinamas naudojęsis nusikalstamu būdu įgytu turtu, kurio vertė – 30 550 Eur, tai yra didesnė, nei įmokėta užstato suma. Taigi gynėjo kaip pakankamai didelis nurodomas 30 000 Eur užstatas, teisėjų kolegijos vertinimu, tikrai nėra pakankamas net ir skiriant šią kardomąją priemonę kartu su kitomis ir nesulaikytų G. B. nuo pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi G. B. 3 (trims) mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.