- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-241-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00233-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- J. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-241-278/2013
Teisėjas Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00233-2013-7
N U T A R T I S
2013 m. kovo 19 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. L. individualios įmonės (toliau – J. L. IĮ) atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1094-882/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Naideka“ ieškinį atsakovei J. L. individualiai įmonei dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Naideka“ prašė teismą, 44 822,89 Lt nuostolių išieškojimo užtikrinimui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei J. L. IĮ bei J. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, nes atsakovė vengia padengti nuostolius, nors praėjo daugiau nei 4 mėnesiai nuo transporto priemonių išperkamosios nuomos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi areštavo atsakovei J. L. IĮ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant - pinigines lėšas, esančias pas atsakovę kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis bankų sąskaitose bendrai ieškinio sumai, išskyrus privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei, VSDFV, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais išmokėti bei atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, skolos suma yra didelė, todėl yra pagrindas spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. L. IĮ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, kitų aplinkybių, įrodančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Teigia, jog ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad iki kreipimosi į teismą būtų reiškusi reikalavimą atsiskaityti, o atsakovė to vengusi. Be to, nurodo, kad nei ieškovė, nei teismas nepateikė argumentų, kodėl skolos suma yra didelė. Mano, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, taikant areštą piniginėms lėšoms, kurios būtinos veiklai vystyti. Nurodo, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas visiškai nevertino pareikštų reikalavimų, tai, jog nuostolių dydis nepagrįstas įrodymais, o atsakovė neturėjo įsiskolinimų pagal išperkamosios nuomos sutartį, ką patvirtina 2012-08-21 šalių tarpusio atsiskaitymo aktas. Teigia, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas, pareikštas nuslepiant svarbias aplinkybes, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Naideka“ prašo skundą atmesti. Teigia, jog atsakovės veiksmai sutarties vykdymo metu, ją nutraukus, nepagrįstai uždelstas nuostolių atlyginimo klausimo išsprendimas ir nuostolių suma sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė nevykdys ar vengs vykdyti teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas nepažeidė ekonomiškumo principo, nes areštas pirmiausia nukreipiamas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį atsakovės turtą, o tik po to į pinigines lėšas. Teigia, kad teismas negali išreikšti savo pozicijos ir išankstinės nuomonės apie ieškinio pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Dėl paminėto, apeliantės teiginiai dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bus svarstomi tik nagrinėjant bylą iš esmės. Nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, o skolos suma didelė, todėl minėtų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kaip minėta, viena būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareikštu ieškiniu prašoma iš atsakovės priteisti 44 822,89 Lt nuostolių, susidariusių nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir pardavus atsakovės nuomotas transporto priemones, todėl atsakovės teiginiai, jog ieškovei yra sumokėjusi avansą, eilines įmokas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog taikytos ieškinio užtikrinimo priemonės yra nepagrįstos, nes ieškinys įmonei pareikštas dėl nuostolių, o ne dėl įmokų mokėjimo (b.l. 4-6). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog atsakovė neneigia, kad išperkamosios nuomos sutartis yra nutraukta, transporto priemonės grąžintos UAB „Naideka“ ir, kad ieškovė, pardavusi grąžintą turtą, galimai patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad neginčijamų duomenų apie savo finansinę būklę J. L. IĮ apeliacinės instancijos teismui nepateikė, darytina išvada, kad reikalavimo suma individualiai įmonei yra pakankamai didelė (CPK 178 str., 185 str.). Todėl neatmestina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui patenkinus ieškinį, prašomos priteisti skolos išieškojimas užsitęstų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien teismo įsitikinimas, kad egzistuoja reali grėsmė, jog šalis gali perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti išieškojimą, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atmestini apeliantės teiginiai dėl pažeisto ekonomiškumo principo, nes teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, neperžengdamas reikalavimo ribų ir jas parinko tokias, kurios iš esmės netrikdytų įmonės veiklos, nes pirmiausia nukreipiamos į turimą turtą, kuriuo naudotis nėra draudžiama. Nors atsakovė teigia, kad, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, UAB “Naideka“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tačiau minėtas prašymas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes tokią teisę šaliai suteikia CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pagrindo.
Atsakovei išaiškintina, jog siekiant disponuoti tam tikru areštuoti turtu, asmuo, kurio turto atžvilgiu taikomas areštas, gali pasinaudoti jam įstatymo suteikiamomis teisėmis - prašyti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar panaikinti, įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikus laidavimą ar įkeitus turtą, nurodyti materialų turtą, kuris gali būti areštuojamas, taip pat prašyti galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo, o atmetus ieškinį, ir nuostolių atlyginimo (CPK 146 str., 148 str., 149 str.).
Dėl paminėtų motyvų, naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.