- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- e1-2090-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24236-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Jelizarovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį – galutine 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2020 m. birželio 20 d., apie 22.32 val. Vilniuje, Gariūnų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. birželio 20 d. apie 20.00 val., Trakuose prie ežero vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė du litrus alaus ir apie 300 g degtinės. Nors jautė alkoholio poveikį, nutaręs važiuoti namo, apie 22.20 val. išvažiavo link namų kartu su draugu. Minėtu automobiliu važiavo Vilniuje, Gariūnų gatve, kai pamatė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų t. y. policijos automobiliui pasivijus su įsijungtais šviesos ir garso signalais, sustojo kelkraštyje. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus bei nurodė, kad įtaria, jog yra neblaivus ir patikrino blaivumą alkoholio matuokliu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas, antru – 2,08 promilės girtumas. Sutinka su nustatytu girtumo laipsniu, dėl įvykio labai gailisi (priedo b. l. 69-71).
Liudytojas A. M. (A. M.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 22.32 val. gavo pranešimą, kad A16 keliu važiuoja „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus ir sustabdžius nurodytą automobilį Gariūnų gatvėje, vairuotojo vietoje, kaip vėliau paaiškėjo, sėdėjo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli bei neadekvati. Patikrinus blaivumą alkotesteriu, 22.47 val. buvo nustatytas 1,96 promilės girtumas, o apie 23.08 val. – 2,08 promilės girtumas. V. M. paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš pusvalandį (priedo b. l. 13-14)
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. birželio 20 d. apie 22.34 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, A16 keliu automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas galimai neblaivus (priedo b. l. 10).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. M. 2020 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos jo apklausos metu nurodytoms aplinkybėms (priedo b. l. 11).
Iš 2020 m. birželio 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog V. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 1,96 promilių girtumas, o antrojo – 2,08 promilių girtumas (priedo b. l. 16).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 20 d., 22.47 val. V. M. buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas, o 23.08 val. – 2,08 promilių girtumas (priedo b. l. 17).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra V. M., gim. (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 27).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. birželio mėn. duomenimis, automobilio „VW Passat“ (2000 m., dyzelinas) kaina be PVM yra 1 017 Eur (priedo b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
V. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. birželio 20 d. apie 20.00 val. išties vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 22.20 val. išvažiavus link namų sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas, antru – 2,08 promilės girtumas (priedo b. l. 69-71). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina policijos pareigūno ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Štai liudytojas A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 22.32 val. gavo pranešimą, jog A16 keliu važiuoja „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Sustabdžius nurodytą automobilį Gariūnų gatvėje, vairuotojo vietoje sėdėjo V. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. 22.47 val. jam buvo nustatytas 1,96 promilės girtumas, o apie 23.08 val. – 2,08 promilės girtumas. V. M. paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš pusvalandį (priedo b. l. 13-14). Analogiškas aplinkybes liudytojas policijos pareigūnas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (priedo b. l. 11). Pirmiau nurodytas policijos pareigūno aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, jog išties, 2020 m. birželio 20 d. apie 22.34 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, A16 keliu automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas galimai neblaivus (priedo b. l. 10). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis V. M. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina jau minėto liudytojo parodymai, 2020 m. birželio 20 d. neblaivumo nustatymo aktas (priedo b. l. 16), kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 20 d., 22.47 val. V. M. buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas, o 23.08 val. – 2,08 promilių girtumas (priedo b. l. 17). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, V. M. 2020 m. birželio 20 d., apie 22.32 val. Vilniuje, Gariūnų gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Taip pat, esant galimybei, prašo leisti baudą mokėti dalimis per šešis mėnesius (priedo b. l. 61-62).
Dėl V. M. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę V. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinio girtumo laipsnis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. M. – yra gana jauno amžiaus, anksčiau teistas, teistumas išnykęs (priedo b. l. 34), veikos padarymo metu baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (priedo b. l. 36-38), be to, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad V. M. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis šios rūšies bausmės minimalų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 20 d. 23.08 val. iki 2020 m. birželio 21 d. 14.22 val. (priedo b. l. 57-59). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Teismas, įvertinęs V. M. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti tai padaryti dalimis, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – šešis mėnesius.
Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 53-54) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo V. M.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. M. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, miesto gatvėmis, kur eismas pakankamai intensyvus, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 21 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso jam (priedo b. l. 27). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad V. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. M. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. M. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 1 017 Eur (priedo b. l. 28), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad V. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 20 d. 23.08 val. iki 2020 m. birželio 21 d. 14.22 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti V. M. nubaustu galutine 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.
Paskirti V. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Nustatyti V. M. šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešių mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.