Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus atstovei prokurorei Laurai Paulikienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus ieškinį atsakovams M. K. ir A. S. dėl fiktyvios santuokos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė ieškinį, prašydama pripažinti R. F. pilietės A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos piliečio M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). sudarytą santuoką, santuokos sudarymo įrašas Nr. 90, fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

2. Ieškovės ieškinyje nurodyta ir ieškovės atstovė prokurorė Laura Paulikienė teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). sudaryta santuoka tarp Lietuvos Respublikos piliečio M. K. ir R. F. pilietės A. S. yra fiktyvi. A. S. ir M. K. susituokę negyvena kartu, netvarko bendro ūkio, nepalaiko realių šeiminių santykių ir ryšių. Sutuoktiniai skirtingų apklausų metu nurodė skirtingas aplinkybes dėl pažinties pradžios, gyvenimo kartu momento. Santuoka buvo sudaryta skubos tvarka ir joje nedalyvavo artimi giminaičiai. Sutuoktiniai nežinojo kada susilauks vaiko, M. K. nežinojo, kad A. S. buvo daugiau nei mėnesiui atvykusi į Lietuvos Respubliką ir nežinojo aplinkybės, kad A. S. nėštumas pasibaigęs. A. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už vertimąsi prostituciją. Minėtų asmenų santuoka sudaryta nesiekiant sukurti šeimos santykių, o tik tam, kad R. F. pilietė A. S. galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi santuokos institutas naudojamas siekiant tam tikrų neteisėtų tikslų, kurių be santuokos nebūtų galima pasiekti.

3. Trečiasis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka, kadangi yra pagrindo manyti, kad M. K. ir A. S. sudaryta santuoka yra fiktyvi, neturint tikslo sukurti šeiminius santykius ir gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Prašo nagrinėti bylą nedalyvaujant Migracijos departamento atstovui.

4. Atsakovas M. K. bylos nagrinėjimo pradžioje su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad kuria šeiminius santykius su A. S., tačiau 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu savo poziciją pakeitė ir su ieškiniu sutiko. Paaiškino, jog bandė kalbėtis ieškove, bet po to, kai perdavė jai dokumentus viskas pradėjo nykti ir ji nutilo. Jis neturi daugiau kontakto su ja. Turėjo laiko pagalvoti, apsispręsti ir suprasti, jog santuoka buvo fiktyvi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat šio kodekso 3.39 ir 3.40 straipsniuose nustatytais pagrindais arba jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS.

6. CK 3.39 straipsnyje fiktyvi santuoka suprantama kaip santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius.

7. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 2 straipsnio 6² dalyje nurodyta, kad fiktyvi santuoka – tai Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.

8. Taigi nustatant, ar santuoka fiktyvi, būtina įrodyti tikslo sukurti šeimą nebuvimą.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis M. K. ir R. F. pilietė A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašas Nr. 90.

10. 2023 m. vasario 27 d. A. S. pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

11. Vadovaujantis UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė <...> (UTPĮ 43 straipsnio 4 dalis).

12. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 89 punkte numatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė. Turi būti vertinama užsieniečio santuoka arba registruota partnerystė, sudaryta per 5 metų laikotarpį iki prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų, kad yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, yra: 89.1. susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu; 89.2. sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio; 89.3. iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę; 89.4. sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis; 89.5. sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba; 89.6. santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas); 89.7. yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių; 89.8. yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę.

13. Į bylą pateikti įrodymai, jog atsakovų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje.

14. Į bylą pateiktas 2023 m. kovo 3 d. A. S. prašymas Migracijos departamento Klaipėdos skyriui išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, Lietuvos Respublikos pilietis M. K.. 2023 m. kovo 27 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p., priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti A. S. leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023 m. kovo 31 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. kovo 31 d., asmeniui įteiktas 2023 m. balandžio 11 d.

15. Į bylą pateiktas 2023 m. spalio 13 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas panaikinti A. S. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. kovo 31 d., nes yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka ir gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodyta, jog patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą neabejoti A. S. ir M. K. šeiminių ryšių fiktyvumu bei tuo, jog A. S. siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jų santuoka buvo sudaryta tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad surinkti įrodymai patvirtina tai, kad atsakovai neketino kurti šeiminių ryšių, o santuoką sudarė tik dėl akių. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog po santuokos sudarymo atsakovai kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, sutuoktiniai skirtingų apklausų metu nurodė, skirtingas aplinkybes dėl pažinties pradžios, gyvenimo kartu momento; santuoka buvo sudaryta skubos tvarka ir joje nedalyvavo artimi giminaičiai (pvz. M. K. motina L. K. ), abu sutuoktiniai nežinojo kada susilauks vaiko, M. K. nežinojo, kad A. S. buvo daugiau nei mėnesiui atvykusi į Lietuvos Respubliką ir nežino aplinkybės, kad A. S. nėštumas pasibaigęs, A. S., prašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius jos nėštumą, Migracijos departamentui atsiuntė nuotraukas, kuriose matosi suapvalėjęs pilvas, tačiau po 3 dienų atsiuntė dokumentus, kad nėštumas beveik 1 mėnesį laiko jau pasibaigęs, tačiau jokių kitų, dokumentų, patvirtinančių nėštumo eigą ir priežiūrą, nepateikė. M. K. motina mažai pažįsta savo sūnaus sutuoktinę, nežinojo apie nėštumą, nors A. S. nėštumas turėjo būti akivaizdus (6 mėn.); A. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už vertimąsi prostituciją ir internete yra skelbimai dėl jos vykdomos eskorto veiklos. A. S. teigė, kad Rusijoje slaugo mamą, tačiau grįžimo į Lietuvą datą sieja su data, kada baigsis skundo nagrinėjimas dėl leidimo gyventi išdavimo jos seseriai, bet ne su motinos sveikata. Šių nustatytų aplinkybių pakanka išvadai, jog A. S. ir M. K. santuoka sudaryta ne siekiant vesti bendrą ūkį ir sukurti šeimos teisinius santykius su jos teisinėmis pasekmėmis, o tik A. S. norint gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis. Aplinkybė, kad A. S. nuo 2023 m. gegužės mėn. negyveno kartu su savo sutuoktiniu (M. K. nurodė, kad žmona išvyko į Rusiją iki savo gimtadienio), pagrindžia išvadą, jog sutuoktiniai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nepalaiko realių šeiminių santykių ir ryšių. Vien tik formalus teisės į šeimos susijungimą egzistavimas nesudaro pagrindo turėti A. S. leidimą laikinai gyventi. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą neabejoti A. S. ir M. K. šeiminių ryšių fiktyvumu bei tuo, jog A. S. siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jų santuoka buvo sudaryta tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Visas nurodytas aplinkybes atsakovas M. K. pripažino, atsakovė A. S. nurodytų aplinkybių nepaneigė. Taigi surinkti duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovų santuoka yra fiktyvi, todėl yra pagrindas ją pripažinti negaliojančia nuo santuokos sudarymo momento.

17. Ieškovė, gindama viešąjį interesą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovų M. K. ir A. S. lygiomis dalimis priteistina 109,00 Eur , t.y. po 54,50 Eur iš kiekvieno atsakovo, žyminio mokesčio suma valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.37 str., 3.39 str., CPK 96 str. 1 d., 259 str., 270 str., 385 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašas Nr. 90., Lietuvos Respublikos piliečio M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. F. pilietės A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. K. ir A. S. 109 Eur (vieną šimtą devynis Eur), t.y. po 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) iš kiekvieno atsakovo, žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.