Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei, dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui, kaltinamajam K. G., nukentėjusiajai R. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 258 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, grasino nužudyti žmogų, o būtent:

2010 m. gruodžio mėn. (tiksli data ir laikas ikiteisinio tyrimo metu nenustatyti) Tauzų k. Skuodo r. neteisėtai įgijo iš savo tėvo K. G. (miręs 2010 m. gruodžio 16 d.) duriamojo - pjaunamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – durtuvą, pagamintą gamykliniu būdu, kurį laikė garaže. 2012 m. birželio 23 d., apie 8.15 val. iš savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai atsinešdamas durtuvą, atėjęs prie A. B. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priėjęs prie lauko tualeto, kur tuo metu buvo jo žmona R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,94 prom.), ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino žmonai R. G. – viejoje rankoje iškėlęs ir laikydamas atsineštą durtuvą, kitoje rankoje – šio durtuvo įdėklą, sakydamas: „papjausiu, ilgai kankinsiu, mirsi lėta mirtimi“, grasino ją papjauti. Po to, A. B. gyvenamojo namo virtuvėje, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, priekaištaudamas R. G. dėl turto dalybų, pėmęs kirvį ir juo užsimojęs grasino nukentėjusiają užmušti, t.y. K. G. nešiojo neteisėtai nešaunamąjį ginklą bei grasino nužudyti R. G..

Kaltinamasis K. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad tėvas jam atidavė ilgą peilį, durtuvą su dėklų. Kada įgijo šį peilį negalėjo pasakyti. Peilį naudodavo kiaulėms skersti. 2012-06-23 ryte paskambino žmonai, su kuria tuo metu buvo susipykę, žmona buvo išėjusi gyventi pas kaimyną, paprašė jį nuvežti į turgų. Ši atsisakė. Todėl jis supykęs, pamatęs kad žmona nuėjo į lauko tualetą, pasiėmė peilį laikytą garaže, ir nuėjo išsiaiškinti santykių. Kam nešėsi peilį negalėjo pasakyti. R. G. pamačiusi jį ateinatį su peiliu rankoje pradėjo šaukti. Teigia nepamenantis tiksliai ką jai sakė, reikalavo jos išeiti iš tualeto išsiaiškinti. Neneigia, kad galėjo pagrasinti. Tada atbėgo A. B., susistumdė su juo, R. G. nubėgo į A. B. namą. Po to su A. B., taip pat nuėjo į namą aiškintis santykių, tartis su žmona dėl skyrybų sąlygų, turto padalijimo. Įeinant į namą peilį paliko lauke. Pripažino, kad name grasino žmonai „papjausias“. Nepamena ar buvo paėmęs kirvį, ar grasino su juo name. Teigia buvęs išgėręs todėl ne viską prisimena. Tačiau neneigia jog galėjęs grasinti kirviu. Kai jį sulaikė policija, nurodė sūnui kur yra peilis, liepė jį atiduoti policijai. Už poros savaičių po įvykio atsiprašė žmonos, susitaikė su ja, teigia nebevartojantis alkoholio, žmona grįžo pas jį gyventi, konfliktų šeimoje daugiau nebuvo. Kodėl taip elgėsi 2012-06-23 negali paaiškinti. Prašo nebausti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji R. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kaltinime nurodytas aplinkybės teigia, kad jos vyras K. G. ilgą laiką girtavo, nesirūpino namais, pykosi su juo, ketino skirtis todėl ji, prieš šį įvykį buvo išėjusi gyventi pas kaimyną A. B.. 2012 m. birželio 23 d., apie 8.15 val. ji buvo pas kaimyną A. B., kai išėjo į lauko tualetą, pamatė atbėganti K. G. su dviem peiliais rankoje, vėliau paaiškėjo, kad vienoje rankoje jis laikė ilgą peili kitoje peilio dėklą. Ji labai išsigando pradėjo rėkti, nepamena ką tada sakė K. G.. Netrukus atbėgo į pagalbą A. B., kuris nustūmė K. G.. Ji nuėjo į namą. Netrukus iš paskos atėjo K. G. su A. B.. Ji liepė K. G. palikti peilį lauke, šis pakluso. Kambaryje K. G. pradėjo priekaištauti dėl skyrybų, turto dalybų, dėstė savo sąlygas, nesutikus vėl grasino užmušti, rodė kumščius, buvo užsimojęs kirviu, kurį paėmė nuo grindų, tačiau ji pabėgo į kitą kambarį ir iškvietė policiją. Patyrė psichologinį smurtą, sužalota nebuvo. Teigia žinojusi, kad vyras laikė namuose ilgą peilį su dėklu, kurį senai buvo gavęs iš tėvo. Ji naudojo kiaulėms skersti, anksčiau niekada negrasino su juo. Vėliau už poros savaičių susitaikė su K. G., grįžo gyventi pas jį, daugiau konfliktų nebuvo, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia, prašo nutraukti bylą.

Liudytojas A. B. parodė, kad R. G. buvo atėjusi pas jį gyventi. 2012-06-23 išgirdo lauke šaukiant R. G. išbėgo į lauką pamatė, kad prie lauko tualeto stovi K. G. su peiliu rankoje, tualeto viduje rėkė R. G.. Jis pribėgęs K. G., pastūmė į šoną. Tada R. G. nubėgo pas jį į namą, jis apsistumdė su K. G.. Po kurio laiko su juo taip pat nuėjo į namą. Kambaryje, K. G. pradėjo diktuoti sąlygas R. G. dėl skyrybų dėl skyrybų, turto dalybų. Jai nesutikus, K. G. pagriebė nuo grindų jo kirvį, užsimojęs kirviu grasino užmušti R. G.. R. G. išėjo į kitą kambarį, iškvietė policiją. K. G. išėjo namo, peilį išsinešė.

Liudytojas K. G. paaiškino, kad jis yra K. G. sūnus. Jis žinojo, kad tėvas garaže laiko peilį (durtuvą) gautą iš senelio. Su tuo peiliu skersdavo kiaules. Su juo niekada anksčiau negrasino. Apie 2012-06-23 įvykį vėliau sužinojo iš motinos. Jis tuo metu namie nebuvo. Vėliau pateikė policijos pareigūnams namuose buvusį tėvo peilį.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 20112-06-23 pagal nukentėjusiosios R. G. pareiškimą (b.l. 1)

Iš karto po įvykio 2012-06-23, 09.08 val. kaltinamajam K. G. nustatytas 0,94 prom. girtumas, nukentėjusioji buvo blaivi (b.l. 17).

K. G. 2012-06-23 pateikė policijos pareigūnams du peilius vienas iš jų su dėklu (b.l. 18), daiktai apžiūrėti, aprašyti apžiūros protokole (b.l. 19-22).

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių nusikaltimų biuro 2012-08-20 specialisto išvadoje nustatyta, kad vienas peilis yra duriamojo-pjaunamojo poveikio nešaunamasis ginklas pagamintas gamykliniu būdu, priskirtas „D“ kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Kitas peilis yra ūkinės – buitinės paskirties prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (b.l. 28-30).

2012-07-09 nukentėjusioji kreipėsi į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nurodydama, kad susitaikė su K. G. (b.l. 39).

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. G., 2010 m. gruodžio mėn., po tėvo K. G. mirties, neteisėtai įgijo iš jo, duriamojo - pjaunamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – durtuvą, pagamintą gamykliniu būdu, kurį laikė garaže. 2012 m. birželio 23 d., apie 8.15 val. atėjo su peiliu rankoje prie A. B. sodybos, esančios Udralių k. Skuodo r., prie lauko tualeto, kur tuo metu buvo jo žmona R. G.. Jo veiksmai atitinka ir teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. Be to jis būdamas neblaivus kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti žmoną R. G. tuo metu buvusią lauko tualete, jis viejoje rankoje iškėlęs ir laikydamas atsineštą durtuvą, kitoje rankoje – šio durtuvo įdėklą, sakydamas: „papjausiu, ilgai kankinsiu, mirsi lėta mirtimi“, grasino ją nužudyti. Po to, A. B. gyvenamojo namo virtuvėje, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, priekaištaudamas R. G. dėl turto dalybų, pėmęs kirvį ir juo užsimojęs grasino nukentėjusiają užmušti. Tai, kad grasinimas buvo realus parodo nukentėjusiosios išgąstis, pagalbos šauksmas, taip pat grasinimu realumą sustiprino kaltinamojo atsineštas peilis (durtuvas), tai pat kirvis paimtas nuo žemės, mojavimas juo. Todėl kaltinamojo K. G. veika pilnai atitinka ir teisingai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino kur yra peilis, bei nurodė sūnui jį atiduoti pareigūnams. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis K. G. padarė viena baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri savo noru grįžo pas jį gyventi, nebevartoja alkoholio, šeimyninių konfliktų daugiau nebuvo, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, neigiamai vertina savo elgesį, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl darytina išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms K. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina. (BK 38 str. 1 d.)

Pagal BK 67 straipsnio dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t.y. ir BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiam to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t.y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Šiuo atveju prokuroras siūlo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad K. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kad yra dirbantis, anksčiau neteistas, todėl K. G. skirtina prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Kadangi nukentėjusioji susitaikė su kaltinamuoju, savo noru grįžo pas jį gyventi, todėl Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-06-26 nutartimi K. G. paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie R. G., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja iki bylos nagrinėjimo pabaigos panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo. Tačiau prokuroro 2012-06-25 nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimą neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas peilis su dėklu, kuris pripažintas duriamojo-pjaunamojo poveikio nešaunamuoju ginklu, priskirtu „D“ kategorijos nešaunamiesiems ginklams, konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. Kitas peilis ūkinės – buitinės paskirties, kuris prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkei R. G.. Kirvis, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinas savininkui A. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297 str., 301-308 str., baudžiamojo kodekso 38 str., 67 str., 72² str., teismas,

nusprendžia:

K. G., vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskirtą įmoką sumokėti per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį.

I. K. G., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Taip pat 38 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas“. Bei BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.“

Kaltinamajam K. G. paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie R. G., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja iki bylos nagrinėjimo pabaigos panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Palikti galioti kaltinamajam K. G. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. G. peilį su dėklu, kuris pripažintas duriamojo-pjaunamojo poveikio nešaunamuoju ginklu, priskirtu „D“ kategorijos nešaunamiesiems ginklams, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. G. ūkinės – buitinės paskirties peilį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. B. kirvį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis