Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, pensininkas, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant vartoti alkoholį, įpareigojant tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., per 3 (tris) mėnesius išklausyti alkoholio žalos kursus bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis, 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.15 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu dešinės rankos kumščiu po vieną kartą sudavė nukentėjusiajai sugyventinei G. L. į dešinę akį ir į galvą prie kairės pusės smilkinio, tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. L. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėręs, todėl tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, bet sutinka su pareikštu įtarimu, kad sudavė sugyventinei G. L. du kartus į veido sritį. Žino, kad konfliktas vyko 2022 m. rugpjūčio 17 d. Su sugyventine, vakare, apie 19.00 val., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susibarė. Jie kartu vartojo degtinę ir buvo tik dviese. Barnis įvyko dėl to, kad jis papriekaištavo, kad nuo jo banko kortelės ji nuėmė pinigus ir žodis po žodžio apsibarė. Barnis vyko virtuvės patalpoje. Kai gėrė, sėdėjo, po to sugyventinė stovėjo, jis sėdėjo. Tada jiems susistumdžius, jis dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę akį, o antrą kartą į galvą prie kairės pusės smilkinio. Tada jis išeidinėjo iš virtuvės, virtuvė yra maža, trijų kvadratinių metrų. Pamatė, kad sugyventinė skambina „112“ ir girdėjo, kad ji skambina bei kviečia policiją. Jis persirengė ir išėjo į lauką. Po to, praėjus kuriam laikui, policija išvažiavo, tai matė stovėdamas lauke ir žiūrėdamas iš toliau, ir, kai išvyko policija, grįžo į namus. Po šių sudavimų, žino, kad sugyventinė niekur nukritusi nebuvo, tik iš karto skambino. Su sugyventine yra pragyvenę kartu apie trisdešimt metų ir veda bendrą ūkį, ji gamina jam maistą ir prižiūri namus. Dėl savo veiksmų labai gailisi, jos atsiprašys. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, savaitgaliais išgeria alkoholinių gėrimų, bet ne kiekvieną dieną.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta G. L. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 19.15 val., vakare, tiksliai laiko nepamena, grįžo sugyventinis I. M. su alkoholiu. Jis jai pasiūlė išgerti. Kadangi jai skauda skrandį, pagalvojo, kad gal padės ir išgėrė vieną taurelę alkoholio. Prasidėjo žodinis konfliktas tarp sugyventinio ir jos, nes pastarasis pradėjo priekaištauti jai, kad jo banko sąskaitoje trūksta pinigų. Ji tikrai jų neėmė, ko pasėkoje, jis, būdamas neblaivus, dešinės rankos kumščiu, du kartus, trenkė jai į galvos sritį, vieną kartą trenkė jai į dešinę akį, antrą kartą pataikė jai į galvą prie kairės pusės smilkinio. Abu kartus, kai jai trenkė kumščiu, pajuto fizinį skausmą, jai skaudėjo, dėl to ir iškvietė policiją, tačiau pareiškimo nerašė. Mėlynė jai po dešine akimi atsirado sekančią dieną, į medikus nesikreipė, įvykio liudytojų nėra, filmuotos medžiagos neturi. Sugyventinis prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, dėl šio įvykio pareiškimo nerašys. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad ji su savo sugyventiniu gyvena kartu ir veda bendrą ūkį jau trisdešimt metų. Ir viskas būna tvarkoje iki tol, kol sugyventinis eina į darbą, o kai tik neina, jis pradeda namuose vartoti alkoholinius gėrimus ir tuomet prasideda barniai. 2022 m. rugpjūčio 17 d. jai būnant bute, buvo ir sugyventinis. Jis grįžo į namus išgėręs alkoholinių gėrimų, tai suprato iš jo elgesio. Jis pradėjo garsiai triukšmauti ir dar atsinešė alkoholinių gėrimų - degtinės butelį, 0,5 litro talpos. Minėtas alkoholio butelis buvo pilnas. Jis atėjo į virtuvės patalpą, kurioje ji stovėjo, ir pradėjo prašyti, kad jam duotų valgyti. Ji jam padėjo ant stalo pavalgyti papjaustytos dešros ir tada, jiems stovint vienas priešais kitą, jis pradėjo jai priekaištauti, kad iš jo banko sąskaitos prapuolė pinigai, ir įtaria, kad tai ji juos nusiėmė. Ji į tai jam atsakė, kad net nežino jo prisijungimų, kaip gali nuimti jo pinigus nuo jo sąskaitos. Taip ir prasidėjo jų žodinis barnis. To barnio metu, jis dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę akį, po to iš karto sudavė antrą smūgį jau į kairę galvos pusės, ties kairiu smilkiniu. Kraujosruva po dešine akimi atsirado kitą dieną po sudavimo, tai yra 2022 m. rugpjūčio 18 d. Minėti abu sudavimai jai sukėlė stiprų fizinį skausmą, bet sąmonės neprarado, liko toliau stovėti virtuvės patalpoje. Ji paėmė į savo rankas mobilaus ryšio telefoną ir iš karto 112 iškvietė policijos pareigūnus. Tai pamatęs sugyventinis iš karto apsirengė savo striukę ir išėjo iš buto. Atvykę policijos pareigūnai jo namuose nerado, jis buvo pabėgęs. Ji papasakojo policijos pareigūnams, kas nutiko, jie viską surašė, bet patį pareiškimą atsisakė rašyti, dėl to jie išvyko. Greitosios medicinos pagalbos medikų jai neprireikė, dėl to ji atsisakė, kad jie būtų kviečiami į jos butą. Po kurio laiko, išvykus policijos pareigūnams, į namus grįžo sugyventinis. Jis iš karto nuėjo į lovą miegoti, su juo nesikalbėjo. Pakartotinai, jam grįžus, ji policijos nekvietė, nes jo pagailo. Žino, kad vėliau jis atvyko į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini), kur jam buvo paskirta kardomoji priemonė ir pareikštas įtarimas. Šiuo metu su sugyventiniu bendrauja kuo puikiausiai, jis jos atsiprašė dėl šio įvykio, gailisi. Po to įvykio į medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo, į (duomenys neskelbtini) teismo medicinos tarnybą nesikreipė su užduotimi ir kūno tyrimo nesidarė, nes nenorėjo. Šio konflikto liudytojų nėra, filmuotos medžiagos neturi. Prašo skirti jam bausmę gydytis nuo alkoholio, be realios bausmės pasodinimo, nes jis silpnos sveikatos ir jai padeda ūkyje, be jo ji sunkiai tvarkosi, nes pačios sveikata prasta, o jis jai padeda vaistus nusipirkti ir, jei reikia, gydytoją jai iškviečia.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. T. parodė, kad jam dirbant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju, patruliuojant kartu su kolege M. Š., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur galimai yra smurtas, sugyventinis namuose mušasi, triukšmauja, vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos nereikia, laukia. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pareiškėja G. L., kuri paaiškino, kad iki jiems atvykstant, jos sugyventinis I. M., pasišalino. Jiems pokalbio metu pareiškėja nurodė, kad tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl žemės sklypo. Taip pat jiems bebendraujant pastebėjo, kad moteris kalba labai nerišliai, minėjo, kad serga (duomenys neskelbtini) ir sakė, kad ji išgėrė porą stikliukų degtinės, po to, pokalbio metu, nurodė, kad visgi išgėrė daugiau alkoholinių gėrimų ir tada pradėjo pasakoti visas įvykio aplinkybes. Minėjo, kad sklypas yra nupirktas ir registruotas jos vardu, bet ji negali ten važiuoti gyventi, nenori. Taip pat minėjo, kad konfliktas kilo dėl to, kad sugyventinis niekaip nepabaigė ten daryti remonto ir kitų būtinų darbų, kurių moteris neįvardijo. Iš moters žodžių, jos sugyventinis supyko, kad sklypas nėra registruotas ir pirktas vyriškio vardo, o tik minėtos moters, todėl jie išgėrinėdami ir sukonfliktavo. Minėtas konfliktas vyko bute, kur tiksliai, nenurodė, jiems minėjo, kad ir kambaryje vyko konfliktas. Kadangi moteris buvo labai susijaudinusi, jie pasiteiravo, ar moteriai reikalinga greitoji medicinos pagalba, moteris atsakė, kad jai jokios pagalbos nereikia, kad ji niekur nevažiuos ir niekur nesigydys. Ant moters veido jokių sužalojimų nebuvo matyti, neatmetama prielaida, kad buvo sumušimas, bet kadangi laiko nebuvo daug praėję, galimai sumušimas ir nebuvo dar išryškėjęs, nes moteris minėjo, kad tik ką viskas įvyko ir kad jis tik ką pasišalino, nes po gauto iškvietimo, švyturėlių pagalba, jie nuvyko iki 15 minučių po gauto Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimo. Moteris vis su ranka lietė prie dešinės akies, bet ji neigė tą ir dengėsi minėtą akį rankos delnu, namuose be moters daugiau nieko nebuvo. Moteriai buvo išaiškinta, kad jai galime įteikti tuojau pat užduotį atlikti kūno tyrimą, ir ji su minėta užduotimi būtų apžiūrėta ekspertų, moteris neigė sužalojimus ir nenorėjo gauti užduoties. Tuomet jie pasiteiravo moters, dėl ko ji iškvietė policijos pareigūnus. Minėta moters jiems atsakė, kad kadangi ji susipyko su sugyventiniu ir nežinojo ką daryti, tai ir iškvietė policiją. Dar moteris baiminosi, kad nebūtų jai surašyta bauda dėl melagingų parodymų davimo, nors jie su kolege apie tai jai net neužsiminė prieš tai. Dar moteris davė sugyventinio telefono numerį, kuriuo jie skambino, bet paaiškėjo, kad telefonas buvo paliktas namuose ir vyriškis išėjo be jo. Minėta moteris jiems neužsiminė apie tai, kad sugyventinis jos atžvilgiu smurtautų ar kad konflikto metu ranka jai būtų sudavęs, to tikrai moteris jiems neminėjo. Ant moters veido kraujo nesimatė, tik gal po dešine akimi paraudimas, gal nedidelis įbrėžimas, bet ant odos jokio gilesnio sužalojimo, kaip prakirtimas matyti nebuvo. Dar sunku buvo spręsti dėl sumušimo, nes moteris pokalbio metu gana stipriai verkė ir trynė abi akis nuo ašarų. Kelis kartus moteriai pravirkus siūlė medikų pagalbą, bet ji atsisakė sakydama - „aš gydausi pati“. Jo kolegė visą įvykį filmavo BODY 1212 kamera.

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0122000490523) duomenyse nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d., 19.38 val. registruotas pranešimas. Pranešėja G. L. nurodė, kad sugyventinis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušasi, triukšmauja. Vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos nereikia, laukia.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo K. K. tarnybiniame pranešime dėl kūno sužalojimo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32295-22 buvo nuvykta į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atlikti procesinius veiksmus ir bendrauta su G. L. Bendravimo metu ant jos veido po dešine akimi matėsi kraujosruva. Padaryta fotonuotrauka pridedama prie šio tarnybinio pranešimo.

Kitų objektų 2022 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis. Skambučio ID 92047269898, skambučio pradžia_ 2022-08-17 19_36_54 (1), jo trukmė 1 minutė 29 sekundės. Įjungus įrašą, girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės balsas (toliau – ir BPC) ir kitas moteriškas balsas (pagal bylos aplinkybes) nukentėjusiosios G. L. BPC - 112. Moteris - Laba diena. BPC - Laba diena. Moteris - Žinot, aš jau tiesiog neįsivaizduoju, labai gėda ir viskas. Čia yra (duomenys neskelbtini). BPC - Kas atsitiko? Moteris - Vakar jis čia skambinėjo, kad aš pas jį pavogiau pinigus, čia mano sugyventinis (duomenys neskelbtini) metų. O mušė, mušė, bet aš jau nesikreipiau, daužė, dabar vėl nu tiesiog daužo kuo papuola, nu suprantate. BPC - Greitosios reikia jums? Moteris - Ne, ne. BPC - Durų, žiūrėkit aš jums užduosiu klausimus, gerai? Moteris – Aha, gerai. BPC - Laiptinės kodas yra pas jus? Moteris - Yra, jeigu taip (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini), taip? Moteris - Taip. BPC - Vaikų mažų yra namie? Moteris - Ne. BPC - Greitosios nereikia? Moteris - Ne. BPC - Pavardė jūsų. Moteris - G. L., G. L. BPC - Jis šiuo metu yra namuose? Moteris - Jo. Vakar jis jum skambinėjo 10 kartų. BPC - Laukite pareigūnų.

Vaizdo įrašų 2022 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė Body kameros vaizdo įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad apžiūrimas Body kameros įrašas pavadinimu „2022_0817_195746_006“. Apačioje kairėje pusėje nurodyta data 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir laikas, kuris prasideda nuo 19:57:45 val. ir tęsiasi iki 19:58:18 val. Matosi, kad apie 19:58:07 val., pareigūnai užeina į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Buto duris atidaro moteris. Pareigūnė paklausia moters, kas nutiko ir ar ji viena namuose. Apžiūrimas Body kameros įrašas pavadinimu „2022_0817_195839_007“. Apačioje kairėje pusėje nurodyta data 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir laikas, kuris prasideda nuo 19:58:38 val. ir tęsiasi iki 20:02:44 val. Vaizdo įraše matoma anksčiau minėta moteris, su kuria bendrauja policijos pareigūnai. Ant moters veido srities po dešine akimi galimai matosi mėlynos spalvos neryškios kraujosruvos. Apie 19:59:12 val. moteris atsako į pareigūnės klausimą, kad yra išgėrusi. Moteris pasakoja, kad čia viskas tęsiasi (duomenys neskelbtini) metų su sugyventiniu. Butas priklauso, yra sugyventinio vardu. Nusipirko namelį (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame per pusę metų buvo policija. Apie 19:59:48 val. moteris prideda ranka prie akies ir sako, kad čia jai labai skauda, bet nurodo jog Greitosios medicininės pagalbos nereikia. Policiją iškvietė ne dėl skausmo, o sugyventinis rėkia. Apie 20:00:18 val. pasako – „mušė jis labai smarkiai, man rytoj reikia su girininku ten susitikti, o jis, kad aš kuo blogiau atrodyčiau, bet ne dėl to čia viskas vyksta“. Toliau pasakoja: „Tas namelis, kurį aš nupirkau mano vardu. Suprantat? Ir jis dabar nori, kad aš aprašyčiau, aš labai blogai jaučiuosi“. Pareigūnė paklausia, ar reikia pagalbos. Moteris atsako, kad - „labai reikia, jis vis tiek mane užmuš, garbės žodis“. Moteris pasakoja – „atsiėmiau du pareiškimus, va dabar atsiėmiau. Galvojau, bus geriau“. Apie 20:01:13 val. kalbant moteriai pasikeičia jos balsas, lyg pradedant verkti. Apžiūrimas Body kameros įrašas pavadinimu „2022_0817_200912_008“. Apačioje kairėje pusėje nurodyta data 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir laikas, kuris prasideda nuo 20:09:10 val. ir tęsiasi iki 20:11:31 val. Vaizdo įraše matoma anksčiau minėta moteris, su kuria bendrauja policijos pareigūnai. Moteris bendraujant su pareigūnais verkia, matosi, kad yra susijaudinusi. Apie 20:09:57 val. moteris pasako – „padėkit gi, prašau, kad pagąsdintumėt, sakytumėt... (toliau nesuprantam ką pasako)“. Moteris kalba apie butą ir jame esančius daiktus, kad jie yra jos. Pasakodama pasako – „Tik per teismą, o jis man pasako pirmiausiai tave nužudysiu, kodėl tas namelis ne jo vardu“. Apie 20:11:09 val. pareigūnė paklausia moters, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, ir pasako, kad ant moters kūno vizualiai matomų kažkokių smurtinio pobūdžio sužalojimų nemato. Moteris atsako – „Ne, čia išlįs tik tai rytoj“. Moteris nurodo, kad į gydymo įstaigas neis, ji pati gydosi. Pareigūnė paklausia, ar nori ikiteisminio tyrimo? Moteris atsako, kad nenori. Pateikti vaizdo įrašai prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad I. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, jam susistumdžius su sugyventine, jis dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė pastarajai į dešinę akį, o antrą kartą į galvą prie kairės pusės smilkinio, ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios G. L. parodymai. Nukentėjusioji, tiek pranešdama apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, tiek vėliau kelis kartus apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugyventinis dešinės rankos kumščiu, du kartus trenkė jai į galvos sritį - vieną kartą trenkė jai į dešinę akį, o antrą kartą pataikė jai į galvą prie kairės pusės smilkinio. Abu kartus, kai jai trenkė kumščiu, ji pajuto fizinį skausmą. Kraujosruva po dešine akimi atsirado kitą dieną po sudavimo. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno K. T., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju, parodymai. Pastarasis parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. patruliuojant, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur galimai smurtaujama. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko nukentėjusioji. Ant moters veido kraujo nesimatė, tačiau po dešine akimi buvo paraudimas, nedidelis įbrėžimas. Moteris vis su ranka lietė prie dešinės akies ir dengėsi ją rankos delnu. Pastarasis taip pat pastebėjo, kad kadangi laiko nuo įvykio nebuvo praėję daug, galimai sumušimas dar nebuvo visiškai išryškėjęs. Pirmiau minėtas kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir įvykio vietoje dalyvavusių policijos pareigūnų užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji G. L. nurodė, kad jos sugyventinis jai trenkė į veidą. Ant moters veido srities po dešine akimai galimai matėsi mėlynos spalvos neryškios kraujosruvos. Taip pat moteris vis pridėdavo ranka prie akies ir sakė, kad čia jai labai skauda. Be to, baudžiamojo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes taip pat patvirtina ir vyresniojo tyrėjo K. K. tarnybinio pranešimo turinys.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė fizinio skausmo G. L. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo I. M. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2022 m. rugpjūčio 17 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis I. M. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 19,15 val., adresu (duomenys neskelbtini), I. M. nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo I. M. ir nukentėjusiosios G. L. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. trisdešimt metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o būtent – gyveno bendrai neįregistravę santuokos. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 17 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nukentėjusiąją G. L.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad I. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu ir skirtinais draudimais bei įpareigojimais.

Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. spalio 7 d. nukentėjusiajai G. L. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę I. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

I. M. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nuo 2014 m. kovo 4 d. dirba UAB „Duomenys neskelbtini“. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, I. M. ne kartą yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, o taip pat baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, I. M. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta 1 metų laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimus: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) dalyvauti elgesio pataisos programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros kaltinamajam nustatant atitinkamus įpareigojimus ir draudimus: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) dalyvauti elgesio pataisos programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu kaltinamajam I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktą, turintį reikšmę šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, - kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) dalyvauti elgesio pataisos programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. M. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) dalyvauti elgesio pataisos programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską, su vaizdo ir garso įrašais, kaip daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, palikti saugoti byloje.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.