Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), teistas 2025 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnyje – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumo šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu neturėjęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu;

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007 m. gruodžio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu, pritaikius BK 92 straipsnio 1, 2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) 2009 m. lapkričio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

3) 2012 m. spalio 31 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

5) 2020 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 2 mėnesių laisvės atėmimu;

6) 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 mėnesių laisvės atėmimas;

7) 2020 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 2 mėnesių laisvės atėmimu;

8) 2020 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų areštu; 2020 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinus su 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 2 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

10) 2021 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto; 2021 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi subendrinus su 2021 m. balandžio 27 d. Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pakeista 2021 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis, ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. rugsėjo 7 d. apie 16.40 val., M. K. ir M. P., viešoje vietoje - daugiabučio namo trečio aukšto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kaip bendrininkų grupė, tyčia, įžūliu ir vandališku elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: M. P. lazda daužė U. G. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, o M. K. grandininiu pjūklu „STIGA SP 372“ pjaustė U. G. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, taip bendrais tyčiniais veiksmais sugadino svetimą - U. G. priklausantį bendros 795 Eur vertės turtą – buto duris, be to, M. K., išėjęs į kiemą, tyčia metė akmenį į U. G. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) langą ir sudaužė (duomenys neskelbtini) namo apdailos dekoratyvinę plytelę.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugsėjo mėnesį jam paskambino kažkas ir pasakė, kad jo pusbrolis M. K. siautėja pas save daugiabučio namo laiptinėje. Visi to namo gyventojai žino, kad M. K. yra jo pusbrolis, todėl jam ir skambino. Po to skambučio jis iš karto nuėjo link M. namo. M. sutiko laiptinėje, jis rankose laikė benzininį pjūklą, o su juo buvo kitas asmuo, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, šis rankose laikė kažkokį pailgą daiktą. Sutikęs juos laiptinėje jis paklausė, ką jie, asilai, čia daro. Pats nematė, ką jie darė su tais daiktais, kuriuos turėjo rankose. Susitiko juos lygtais antrame aukšte ir kartu išėjo nuo M. namo. M. su tuo kitu asmeniu kažkur dingo. Jis atsisėdo ant suoliuko prie kažkurio namo ir matė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai, to namo, prie kurio jis sėdėjo, laiptinėje rado tą kitą asmenį, su kuriuo buvo M.. Kiek jam yra žinoma, jo pusbrolis M. konfliktuoja su U. draugu, galimai tai ir buvo tą dieną kilusio konflikto priežastimi (1 t., b. l. 169-172).

Rašytiniai įrodymai.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kur užfiksuota sudaužyta daugiabučio namo fasado plytelė, supjaustytos ir apdaužytos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Fotografuota (1 t., b. l. 33-41).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kur daugiabučio namo pirmoje laiptinėje rasta ir paimta geltonos spalvos benzininis pjūklas ir pilkos spalvos grandinė (1 t., b. l. 43-45).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad U. G. atpažino M. K., kaip asmenį, kuris yra jos kaimynas, ir kuris tyčia benzininiu pjūklu pjaustė jos buto duris (1 t., b. l. 56-64).? ?

Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo rašte nurodyta, kad U. G. turtas yra apdraustas, dėl įvykio kuomet buvo apgadintos jos buto durys, nustatytas 795 Eur žalos dydis (1 t., b. l. 88).

Tyrėjo S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 16.43 val., dirbant kartu su vyr. patruliu E. G., gavo pranešimą dėl turtinės veikos. Nuvykus nurodytu adresu pranešėja U. G. paaiškino, kad jos duris benzininiu pjūklu supjaustyti užsakė jos pažįstamas M. K., teigė mačiusi per akutę tris stambaus sudėjimo vyrus, iš kurių vienas be marškinėlių su tatuiruote ant nugaros, jie laužė jos buto duris ir mėtė akmenis į jos buto langus. Su moterimi bute kartu buvo draugas L. S. ir jo brolis R. Č.. Buvo nurodyta, į kurią pusę asmenys pasišalino. Beieškant apibūdinimą atitinkančių piliečių, buvo rastas M. P.. Asmuo, pamatęs policijos automobilį, pasišalino į (duomenys neskelbtini) pirmą laiptinę, kur buvo rastas šalia benzininio pjūklo, kuris buvo paimtas (1 t., b. l. 120-123).

Vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kaip 2025 m. rugsėjo 7 d. 16.38 val., pėsčiųjų taku link (duomenys neskelbtini) namo eina du vyriškiai. Asmuo Nr. 1 iki pusės nuogas, su tamsios spalvos šortais, dešinėje rankoje nešasi benzininį pjūklą. Asmuo Nr. 2 vilki tamsios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais ir tamsios spalvos šortais, kairėje rankoje laiko pailgą strypą/lazdą, dėvi tamsios spalvos batelius, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirpti plaukai. Abu asmenys į antrąją laiptinę įeina 16.38.44 val. 16.39.22 val. tuo pačiu pėsčiųjų takeliu per kiemus link (duomenys neskelbtini) namo ateina dar vienas asmuo Nr. 3, kuris taip pat įeina į antrąją laiptinę. 16.40.37 val. asmuo Nr. 3 išeina iš laiptinės ir pakėlęs galvą žiūri į viršų, į namo langų pusę. Asmuo Nr. 3 vilki tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos šortus, šviesios spalvos batelius, trumpai kirptais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo. 16.40.43 val. iš antrosios laiptinės su pjūklu rankose išeina asmuo Nr. 1 ir pjūklą pasideda ant vejos prie laiptinės, pakėlęs galvą žiūri į viršų, į namo langų pusę. Tuo tarpu iš laiptinės išeina ir asmuo Nr. 2, rankoje nešasi strypą. 16.40.52 val. visi trys asmenys nueina tuo pačiu taku link (duomenys neskelbtini) namo. 16.43.43 val. tuo pačiu keliu tarp (duomenys neskelbtini) namo, link (duomenys neskelbtini) namo, vėl ateina asmuo Nr. 1, kuris atsistoja prie antros laiptinės ant pėsčiųjų takelio ir užsimojęs meta kažkokį daiktą į namo langų pusę. Mestą daiktą, kuris nukrenta ant žalios vejos, pasikelia ir antrą kartą meta į langų pusę. Vėl nukritusį daiktą pasikelia ir trečią kartą meta į viršų. 16.44.36 val. matosi, kad iš viršaus nukrenta šukės. Asmuo Nr. 1 pasišalina tuo pačiu keliu link (duomenys neskelbtini) namo. 16.46.15 val. atvyksta policijos pareigūnai (1 t., b. l. 128-132).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 16.40 val., M. K. ir M. P., viešoje vietoje - daugiabučio namo trečio aukšto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kaip bendrininkų grupė, tyčia, įžūliu ir vandališku elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: M. P. lazda daužė U. G. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini)duris, o M. K. grandininiu pjūklu „STIGA SP 372“ pjaustė U. G. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, taip bendrais tyčiniais veiksmais sugadino svetimą - U. G. priklausantį bendros 795 Eur vertės turtą – buto duris, be to, M. K., išėjęs į kiemą, tyčia metė akmenį į U. G. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) langą ir sudaužė (duomenys neskelbtini) namo apdailos dekoratyvinę plytelę.

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu ir panašiai. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra tokia vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Įvykio vieta, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra vieša vieta.

Kaltinamieji M. K. ir M. P. kaltais pažeidę viešąją tvarką prisipažino, patvirtino, jog viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, vienas pjūklu pjaustė, o kitas lazda daužė ir apgadino nukentėjusiosios buto duris, po ko M. K. dar metė akmenį į nukentėjusiosios buto langą ir sudaužydamas apgadino namo apdailos dekoratyvinę plytelę.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę įrodo byloje ištirti ir aprašyti nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai: nukentėjusioji U. G. parodė, kad pro durų akutę pamatė, kaip du vyrai gadina jos buto duris - vienas vyras pjaustė benzininiu pjūklu, o kitas kažką darė kitu įrankiu, taip pat ji girdėjo trenksmą į virtuvės langą, dėl viso to ji labai išsigando, jai buvo isterija, panika, verkė, kvietė policiją, po įvykio praėjus net kelioms dienoms vis dar negali atsigauti, nebegalėjo gyventi savo bute, bijojo būti viena, todėl išsikraustė pas tėvus; liudytojas D. Š. – namo bendrijos pirmininkas, parodė, kad apie įvykį sužinojo iš buto savininkės, be to, tą pačią dieną jam paskambino ir kita tos pačios laiptinės gyventoja, kuri pranešė, kad yra sudaužyta namo fasadinė plytelė. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus matė, kaip M. K. atėjo prie laiptinės rankose laikydamas benzininį pjūklą, su juo buvo ir kitas asmuo, po to M. K. tris kartus kažką metė į viršutinius aukštus, dėl ko nubyrėjo fasado plytelė. M. K. tėvai elektroniniu paštu nurodė, kad kalbėjo su sūnumi ir atlygins žalą; liudytoja G. K. parodė, kad būdama namuose išgirdo triukšmą ir pro durų akutę pamatė, kaip vienas vyras benzininiu pjūklu raižo kaimynų duris, o kitas į duris daužo kažkokiu pagaliu, jie abu rėkavo, keikėsi. Ji iš karto skambino pagalbos centrui, išsigando; liudytojas L. S. parodė, kad būnant nukentėjusiosios bute išgirdo lauke tarsi pjūklo garsą, pro langą pamatė nukentėjusiosios kaimyną su pjūklu rankoje, buvo dar du vyrai. U. G. nuėjo prie durų ir per durų akutę matė, kad jie pjausto duris. Girdėjosi, kaip pjaustomos durys ir daužymas į duris kažkokiu sunkiu įrankiu. U. G. labai išsigando, jai prasidėjo panika, ji iškart paskambino policijos pareigūnams. Išsigando ir jis, ir R. Č.; liudytojas R. Č. parodė, kad girdėjo, kaip su benzininiu pjūklu pjaustomos nukentėjusiosios buto durys ir durys trankomos. Nukentėjusioji pradėjo verkti, išsigando, jis su broliu ją ramino, jiems visiems buvo šokas; liudytojas R. K. parodė, kad jam kažkas paskambino ir pasakė, kad jo pusbrolis M. K. triukšmauja pas save daugiabučio namo laiptinėje, todėl iš karto nuėjo link pusbrolio namo ir laiptinės antrame aukšte susitiko pusbrolį, kuris rankose laikė benzininį pjūklą, su juo buvo kitas jam nepažįstamas asmuo, kuris rankose laikė kažkokį pailgą daiktą; vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip kaltinamieji įeina į laiptinę su benzininiu pjūklu ir kažkokia lazda, bei, kaip M. K. kažką mėto į langus dėl ko nukrenta šukės; liudytojas D. Š. patvirtino, kad vaizdo įraše su benzininiu pjūklu yra užfiksuotas būtent M. K.; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos apgadintos nukentėjusiosios buto durys bei sudaužyta daugiabučio namo fasado plytelė; persekiojant įtariamuosius kito namo laiptinėje buvo rastas benzininis pjūklas ir grandinė; nukentėjusioji iš nuotraukų atpažino M. K. kaip asmenį, kuris tyčia benzininiu pjūklu pjaustė jos buto duris; skambučių bendrajam pagalbos centrui turinys patvirtina, kad apie įvykį pranešė ne tik nukentėjusioji, bet ir kita namo gyventoja, kuri nurodė, kad yra išsigandusi; pareigūnų kūno kameromis padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuotos apgadintos nukentėjusiosios buto durys, verkianti nukentėjusioji, įvykio aplinkybes pasakojanti kaimynė bei pjūklo radimo aplinkybės.

Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji elgėsi aiškiai chuliganiškai, neadekvačiai, agresyviai ir nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai. Viešąją tvarką kaltinamieji pažeidė veikdami tiesiogine tyčia, nes jie turėjo suprasti ir suprato, jog savo įžūlius ir vandališkus veiksmus, naudodami pakankamai pavojingus įrankius/priemones, atlieka viešoje vietoje, daugiabutyje gyvenant pakankamai daug žmonių, žinant, kad nukentėjusioji yra namuose, todėl turėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, turėjo suprasti ir suprato, jog dėl jų veikos gali būti sugadintas svetimas turtas, bei viso to siekė, taip pat privalėjo suvokti, kad įvykį matantys ir girdintys asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, bus šokiruoti, patirs baimės ir nesaugumo jausmus, bus sutrikdytas jų poilsis, tačiau tai jų nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė.

Kadangi nusikalstamus veiksmus kaltinamieji padarė bendrais veiksmais, iš anksto pasiruošę įrankius/priemones, abu žinodami, kad vykstama aiškintis konfliktinių santykių, abu veikė aktyviai, pritardami vienas kito veiksmams, tokiu būdu tapdami nusikaltimo bendrininkais, kaltinamieji veikė bendrininkų – bendravykdytojų grupėje, kas turi būti pripažinta ir jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sugadintas svetimas turtas, įvykį matę ir girdėję asmenys turėjo jaustis ir jautėsi nemaloniai, nesaugiai, buvo šokiruoti, išgąsdinti, kvietė policiją, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.

Kadangi kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų ankščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad M. K. ir M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą).

Dėl pripažinimo recidyvistais.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo M. P. anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, į turimą teistumą, teismas daro išvadą, kad jis turi būti pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltais prisipažino (BK 59 str. 2 d.). Pripažinti, kad jie gailėjosi nuoširdžiai, atsižvelgiant į jų parodymų turinį, nėra pagrindo.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia: į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamieji padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą; į jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į tai, kad nusikaltimo iniciatorius buvo M. K., taip pat į tai, kad kaltinamųjų veika nepasireiškė fiziniu smurtu prieš žmones, nesukėlė sunkių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, į kaltininkų asmenybes:

1) M. K.: šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo, tačiau šiuo metu jau yra teistas (dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pasikėsinimo padaryti plėšimą), bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja, dirba, sveikas;

2) M. P.: teistas 15 kartų, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja, nedirba, iki 2020 m. liepos 29 d. buvo VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus Psichikos ligų registre (dgn.: Lengvas protinis atsilikimas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas).

Skirtinos bausmės.

1) M. K. skirtina didesnė nei vidurkis (BK 61 str.) arešto bausmė, kuri 1/3 mažintina (BK 64¹ str.) ir, vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis, dalinio sudėjimo būdu – atsižvelgiant į nurodytus argumentus, subendrintina su 2025 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmės (BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp.), atsižvelgiant į jau nurodytus argumentus - bausmės vykdymą atidedant, atidedant paminėtame bendriname 2025-12-08 nuosprendyje nurodytam laikui, skiriant kaltinamajam įpareigojimus (BK 75 str. 2, 6 d.), į bausmės laiką įskaitant bendriname nuosprendyje nurodytą laikino sulaikymo/suėmimo laiką (BK 66 str.).

2025-12-08 nuosprendžiu kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, turi būti vykdoma atskirai, su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme nebendrinama, nes bendrinamos tik bausmės.

2) M. P. skirtina didesnė nei vidurkis (BK 61 str.) arešto bausmė, kuri 1/3 mažintina (BK 64¹ str.) ir, atsižvelgiant į jau nurodytus argumentus, į valstybėje vykdomą bausmių politiką siekiant užtikrinti, kad kuo mažiau asmenų bausmes atlikinėtų kalėjimuose, bausmės vykdymą, atsižvelgiant į teistumus, atidedant maksimaliam laikui, kaltinamajam skiriant įpareigojimus, tame tarpe įpareigojimą gydytis nuo priklausomybės ligos (-ų) - su kuo kaltinamasis sutiko (BK 75 str. 1, 6 d.).

Civiliniai ieškiniai.

1. Nukentėjusioji U. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 t., b. l. 70-81).

Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos sutiko iš dalies.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis). Neturtinė žala – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamųjų tyčia padaryta nusikalstama veika buvo sugadintas nukentėjusiosios turtas, t. y. grandininiu pjūklu bei lazda sugadintos buto durys, buvo mėtomas akmuo stengiantis pataikyti į langus. Tokie įžūlūs ir agresyvūs kaltinamųjų veiksmai neabejotinai išgąsdino nukentėjusiąją, sukėlė jai nerimą ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad po įvykio jai atsirado nesaugumo jausmas, kankina nemiga, bijo viena likti namuose. Taigi neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta buvo.

Kaltinamasis M. K. dirba, M. P. nedirba, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus. Abu sutiko atlyginti draudimo įmonės reikalaujamą turtinę žalą ir nukentėjusiosios išlaidas advokatui.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamųjų kaltę, į nusikalstamos veikos pavojingumą, į padarytos turtinės žalos dydį, į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, taip pat atsižvelgiant ir į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos sutrikdymo bylose, teismas nustato, kad nukentėjusiajai už nusikalstamą veiką atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 600,00 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka kaltinamųjų padarytos veikos pavojingumą, kaltės laipsnį, suma nėra per didelė ar per maža, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistina solidariai iš kaltinamųjų, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų bendrais kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

2. Civilinis ieškovas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas pareiškė civilinį ieškinį dėl 675 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 91-105).

Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, jo dydžio neginčijo.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamųjų kaltę dėl svetimo turto sugadinimo, nustačius, jog dėl įvykio metu apgadintų durų turtinę žalą turto savininkei atlygino draudikas, pareikštam civiliniam ieškiniam esant realiam, nekeliančiam abejonių bei įrodytam byloje surinktos medžiagos visuma, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, solidariai iš kaltinamųjų priteisiant prašomos turtinės žalos atlyginimą Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su bendrais abiejų kaltinamųjų kaltais veiksmais (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis).

Kardomosios priemonės.

Kaltinamieji šioje byloje laikinai sulaikyti nebuvo, jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 25-28, 84-87), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Benzininis pjūklas ir grandinė, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Birutės g. 13, Kėdainiai (PADIS kodai 00000403250, 00000403251; 1 t., b. l. 139-142), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini - kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis/priemonė.

Laikmena su vaizdo įrašais, saugoma byloje (1 t., b. l. 124-127), paliktina saugoti toliau.

Proceso išlaidos.

Nukentėjusioji U. G. civiliniu ieškiniu prašė priteisti ir patirtas 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato pagalbai.

Kaltinamieji sutiko atlyginti šias išlaidas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo (-ųjų) išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji kartu su civiliniu ieškiniu pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl civilinio ieškinio parengimo. Teismo vertinimu, prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas paslaugas yra proporcinga, prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti - 60 parų areštu;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti – 40 parų areštą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2, 6 dalimis, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant:

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio ir narkotinių/psichotropinių medžiagų be gydytojo paskyrimo).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo/suėmimo ankstesnėje byloje laiką nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. iki 2025 m. spalio 16 d. (1:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti - 60 parų areštu;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant:

1) kaltinamojo sutikimu - gydytis priklausomybės ligą (-as) (gydytis nuo psichiką veikiančių medžiagų/alkoholio vartojimo),

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio ir narkotinių/psichotropinių medžiagų be gydytojo paskyrimo).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. K. ir M. P. - 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai U. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. K. ir M. P. - 675,00 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamųjų M. K. ir M. P. po 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai U. G., gim. (duomenys neskelbtini).

1) benzininį pjūklą ir grandinę, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Birutės g. 13, Kėdainiai (PADIS kodai 00000403250, 00000403251), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

2) laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).