Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-03-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-762-548/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
A5.-762-548/2018
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00046-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pažeidėjas
D. K.
Advokatai
Evelina Davidavičiūtė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-762-548/2018Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00046-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 29 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei, Editai Juršienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K.,jo atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei,

administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovams Andriui Pociui ir Mantui Paunksniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Andrius Pocius 2018 m. vasario 27 d. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-337-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 30 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) medienos apdirbimo ceche, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės darbuotoja V. G. dirbdama su automatinėmis medienos frezavimo (dygiavimo) staklėmis susižalojo dešinę ranką. Tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini) su V. G. sudarė darbo sutartį Nr. 231, kurios 11 punktu nustatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2018 m. sausio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. (7.E) 3E-3231 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) VSDFV Vilniaus skyriui pranešimą apie V. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. sausio 30 d. pateikė 2018 m. sausio 30 d. 10.40 val. D. K., būdamas darbuotojos atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojai V. G. dirbti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojos priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įgyvendinimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2018 m. sausio 29 d. su V. G. buvo sudaryta darbo sutartis, darbuotoja instruktuota apie bendras darbo taisykles. Sudarant darbo sutartį buhalterės nebuvo, ji turėjo atvykti po darbo valandų arba kitos dienos ryte prieš darbo valandas ir pranešti VSDFV apie darbuotojos įdarbinimą. Kitos dienos rytą sužinojo, kad darbe įvyko nelaimė, stengėsi kuo galėdamas padėti, vyko į ligoninę. Apie pietus sužinojo, kad darbovietė pavėlavo pranešti VDSFV apie darbuotojos įdarbinimą. Mano, kad VSDFV pavėluota pranešti apie įdarbinimą dėl aplaidumo. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. atstovė advokatė Evelina Davidavičiūtė nurodė, jog D. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, administracinis nusižengimas padarytas dėl žmogiškos klaidos, pažeidimas nėra didelis ar grubus, vienkartinio pobūdžio, nebuvo padaryta jokia žala valstybei, todėl prašo skirti minimalaus dydžio arba mažesnę nei minimalaus dydžio nuobaudą.

Teismo posėdyje administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovas Andrius Pocius paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, jog (duomenys neskelbtini) vadovas D. K. nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, nes 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) esančiame medienos apdirbimo ceche dirbdama susižalojo V. G.. Nustatyta, kad darbo sutartis su V. G. sudaryta 2018 m. sausio 29 d., darbo sutartyje numatyta, kad V. G. pradės dirbti nuo 2018 m. sausio 30 d., tačiau VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojos priėmimą į darbą pranešta tik 2018 m. sausio 30 d. 10.40 min. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad apie darbo sutarties sudarymą turi būti pranešama bent vieną dieną prieš numatomą darbo pradžią, todėl, Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta paties D. K. prisipažinimu teismo posėdžio metu bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Andriaus Pociaus 2018 m. vasario 27 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-337-2018 (b. l. 3), 2018 m. vasario 27 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0809-1468 (b. l. 4-5), 2018 m. sausio 29 d. darbo sutartimi Nr. 231 (b. l. 6-9), VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. vasario 6 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (7.2E) 3E-3231 (b. l. 10), Viešosios įstaigos Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stoties 2018 m. vasario 7 d. raštu dėl informacijos pateikimo (b. l. 11-12), 2018 m. vasario 13 d. V. G. paaiškinimu (b. l. 14), I. S.-K., R. M. 2018 m. sausio 31 d. paaiškinimais (b. l. 15-16); administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 22 d. paaiškinimais (b. l. 17-18).

Teismas laiko įrodytu, jog D. K., būdamas darbuotojos atžvilgiu darbdaviu ir apie darbo sutarties sudarymą bei darbuotojos priėmimą į darbą nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka, ir leidęs darbuotojai V. G. 2018 m. sausio 30 d. dirbti (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įgyvendinimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. ir jo atstovė advokatė Evelina Davidavičiūtė teismo posėdyje prašė atsižvelgti į tai, jog D. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, administracinis nusižengimas padarytas dėl žmogiškos klaidos, pažeidimas nėra didelis ar grubus, vienkartinio pobūdžio, nebuvo padaryta jokia žala valstybei, todėl prašė skirti minimalaus dydžio arba mažesnę nei minimalaus dydžio nuobaudą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobaudos skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, jog D. K. nusižengimą padarė būdamas du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. asmenybė charakterizuojama išskirtinai teigiamai, teismas neturi pagrindo. Vertinant administracinio nusižengimo pobūdį ir jo pavojingumą, kurį jis konkrečiu atveju kelia žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju VSDFV teritoriniam skyriui laiku nepranešus apie darbo sutarties sudarymą bei darbuotojos priėmimą į darbą, ir darbe įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio metu buvo sužeista darbuotoja, kilo reali grėsmė atsirasti žalai darbuotojos interesams, todėl minėtu atveju veika negali būti pripažįstama mažareikšme. Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs teismo posėdyje išsakytus prašymo argumentus ir nustatytas aplinkybes, išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatė.

Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K., atsižvelgtina į administracinio nusižengimo pobūdį, jog D. K. prisipažino ir gailisi padaręs administracinį nusižengimą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nenustatyta D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 straipsnis) bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą – baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti D. K., gim. (duomenys neskelbtini), padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per 20 dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis