Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. nutarimo D.P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūnė 2005 m. rugsėjo 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D.P. dėl ATPK 41² str. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad 2005 m. rugpjūčio 4 d. atlikus teminį patikinimą Šiaulių Dubijos pagrindinėje mokykloje, adresu Ežero g. 11, Šiauliai, nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 27 d. su R.P. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 175, kuria šalys susitarė dėl priešmokyklinio ugdymo grupės pedagogo pareigų dirbant nesutrumpintą darbo dieną (visu krūviu per savaitę) ir už tai mokant darbo užmokestį pagal koeficientą 9,1. Peržiūrėjus darbo laiko apskaitos žiniaraščius matyti, kad jai buvo suteikiamas darbas ne visą darbo dieną (4 valandas) ir mokamas ne visas darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis, tai yra 610,19 Lt (už ne visą darbo dieną). Iš to seka, kad Šiaulių Dubijos pagrindinė mokykla nesilaikė darbo sutartyje nustatytų darbo sąlygų. Darbdavį atstovaujančiam asmeniui 2005-08-04 buvo surašytas reikalavimas, įpareigojantis jį iki 2005-09-04 perskaičiuoti R.P. darbo užmokestį; nustačius nepilnai išmokėtą darbo užmokestį (remiantis aukščiau minėta darbo sutartimi), sumokėti susidariusį skirtumą iki 2005-09-01. Šiaulių pagrindinės mokyklos direktorė D.P. 2005-09-01 raštu Nr. l informavo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrių, kad išmokėtas R.P. darbo užmokestis yra patikrintas ir atlyginimo apskaičiavimo klaidų nenustatyta. Tokiu būdu darbdavį atstovaujantis asmuo D.P. teisėtų Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų reikalavimų nevykdė ir tuo pažeidė su R.P. 2004-09-27 sudarytą darbo sutartį Nr. 175.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D.P. prašė administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad R.P. įdarbino nuo 2004-09-27, ją informavo, kad bus 20 tarifikuojamų valandų darbo savaitė ir darbo užmokesčio koeficientas 9,1 už atliktą darbą. Švietimo ministro įsakymu yra nustatytos dvi darbo trukmės - 20 ir 36 valandos per savaitę, darbo trukmę pasirenka mokymo įstaiga. Paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą ji gavo paštu, bet nesuprato, apie kokį darbo užmokesčio perskaičiavimą jame rašoma. Mokyklos vyr. finansininkei pavedė patikrinti R.P. išmokėto darbo užmokesčio teisingumą, ji klaidų nerado, apie tai pranešė Valstybinei darbo inspekcijai.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 25 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinę bylą, nesant D.P. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 41² str., sudėties. Teismas nurodė, jog Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. rugpjūčio 4 d. reikalavime Nr. 512-392 Šiaulių Dubijos pagrindinės mokyklos direktorė D.P., vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies l punktu, įpareigota pašalinti pažeidimus. Reikalavimo, dėl kurio neįvykdymo D.P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, turinys: perskaičiuoti buvusios darbuotojos R.P. darbo užmokestį (remiantis 2004-09-27 darbo sutartimi Nr. 175 jai nėra nustatytas ne visas darbo laikas); nustačius nepilnai išmokėtą darbo užmokestį, sumokėti susidariusį skirtumą; pažeistas teisės aktas - Darbo kodekso 186 str., 201 str., darbo sutartis su R.P.; pažeidimo pašalinimo terminas - 2005-09-01. Reikalavimas D.P. įteiktas 2005 m. rugpjūčio 4 d., jame nurodyta darbo inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, tačiau D.P. reikalavimo neskundė. Teismas taip pat nurodė, jog D.P. pasirašytame 2005 m. rugsėjo l d. pranešime Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui dėl reikalavimo įvykdymo nurodyta, kad išmokėtas darbo užmokestis už atliktą darbą buvusiai darbuotojai R.P. buvo patikrintas, klaidų mokyklos vyr. finansininkė V.M. nenustatė. Iš teismui pateikto Dubijos pagrindinės mokyklos Pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijos sąrašo, 2004-10-01 suderinto Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriuje, seka, kad R.P. nustatytas savaitinis valandų skaičius - 20, mėnesinis tarifinis atlygis 9,1 bei 5% priedas, atlyginimo suma - 610,19 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad R.P. darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas remiantis tarifikacijos sąrašu už 20 valandų per savaitę. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus reikalavimo 3 punktą Dubijos pagrindinės mokyklos direktorė D.P. įvykdė ir pranešė iki nustatytos datos - 2005-09-01, kad darbo užmokesčio mokėjimo klaidų nenustatyta. Teismo nuomone, D.P. neturėjo jokio teisinio pagrindo išmokėti R.P. didesnį darbo užmokestį už ilgesnį darbo laiką. Be to, teismas pažymėjo, jog pagal Darbo kodekso 295 str. 2 d. 5 p., darbo ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, nagrinėjami tiesiogiai teismuose civilinio proceso tvarka. Todėl teismas priėjo išvados, jog D.P. veikoje nėra inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties.

Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-10-25 nutarimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti D.P. padarius ATPK 41² straipsnyje numatytą pažeidimą. Apeliantas paaiškina, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius gavo buvusios Šiaulių Dubijos pagrindinės mokyklos pedagogės R.P. prašymą dėl darbo sutarties ir užmokesčio dydžio. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad remiantis 2004-09-24 R.P. prašymu dėl priėmimo į darbą priešmokyklinio ugdymo pedagogės pareigose su ja 2004-09-27 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 175. Šia sutartimi šalys susitarė dėl darbo priešmokyklinio ugdymo grupės pedagogo pareigose visą darbo dieną (pilnu etatu) ir mokant darbo užmokestį pagal koeficientą 9,1. Nei su R.P. sudarytoje darbo sutartyje, nei jos prašyme priimti į darbą nekalbama apie ne visą darbo dieną, tai yra darbą ne visu darbo krūviu. Nustačius tai, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyresn. inspektorė 2005-08-04 surašė reikalavimą Nr. 512-392, kuriuo įpareigojo Šiaulių Dubijos pagrindinės mokyklos direktorę D.P. perskaičiuoti R.P. darbo užmokestį, atsižvelgiant į minėtoje darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį; nustačius neišmokėjimą, sumokėti susidariusį skirtumą. Apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad remiantis Šiaulių Dubijos pagrindinės mokyklos Pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijos sąrašu galima mokėti mažesnį darbo užmokestį, negu kad sulygta darbo sutartyje. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis darbuotojo darbo užmokestį konkrečioje įmonėje, yra šalių pasirašyta darbo sutartis, kuria susitariama dėl darbo užmokesčio. Be to, R.P. nei pasirašant darbo sutartį, nei kada nors vėliau minėto tarifikacijos sąrašo nepasirašė, tai yra nebuvo supažindinta su mažesniu darbo užmokesčiu, negu kad sulygta darbo sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41² str. numato, jog neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą darbdaviams nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir pareigūnams - nuo trisdešimties iki devynių šimtų litų.

Pareiškėja D.P. šioje byloje yra kaltinama neįvykdžiusi Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno 2005 m. rugpjūčio 4 d. reikalavimo Nr.512-392 3 punkto – perskaičiuoti R.P. darbo užmokestį ir išmokėti susidariusį skirtumą (b.l. 4). Valstybinė darbo inspekcija tokį reikalavimą pagrindė Darbo kodekso 186 ir 201 str. nuostatomis bei R.P. darbo sutartyje nustatytomis darbo apmokėjimo sąlygomis. Bet Valstybinė darbo inspekcija neatsižvelgė į tai, kad švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas taip pat nustato švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 1565 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“, iš kurio matyti, jog švietimo įstaigų darbuotojų darbas yra apmokamas pagal patvirtintą tarifinį atlygį. Todėl Valstybinės darbo inspekcijos duoto pareiškėjai vykdyti nurodymo teisėtumas nėra akivaizdus, dėl darbo apmokėjimo sąlygų yra kilęs teisinis ginčas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad Valstybinė darbo inspekcija įstatymu nėra įgaliota spręsti darbo ginčus, tuo labiau administracinėmis priemonėmis - duodama privalomus nurodymus (2005 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-94-05; 2005 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje N3-229-05). Turtinio pobūdžio ginčo taip pat negali išspręsti ir teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą.

Bendrosios kompetencijos teismas nėra išsprendęs turtinio ginčo dėl to, ar R.P. netinkamai buvo mokamas darbo užmokestis, byloje nėra duomenų, kad D.P. veiksmai, kuriais ji kaltinama, būtų aiškiai ir akivaizdžiai neteisėti. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog byloje neįrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priešingi teisei kalti veiksmai, už kuriuos įstatymu numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 9 str., 250 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas pakeisti jį ar panaikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. nutarimą D.P. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.