Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. rugsėjo 22 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąją giminaitę – mamą M. R. S., rankomis suėmęs jos rankas per riešus stipriai spaudė ir sukiojo, pargriovęs ant lovos įrėmė kelį į kairįjį šoną ir laikė prispaudęs prie lovos, sukietėjusio batono gabalu smūgiavo ne mažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajai į veidą, apdraskė jį, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai M. R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl poodinių kraujosruvų abiejų skruostų srityse, dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, smakro dešinėje, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimų kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, dešinio antakio srityje, kairio riešo srityje, VIII–IX šonkaulių lūžimų, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama M. R. S. 2021 m. rugsėjo 22 d. jis vartojo alkoholį, buvo neblaivus, kai apie 23 val. atėjo į kambarį, kur mama dėstė ant stalo sudžiūvusius batonus, grūdo juos į šaldytuvą. Jis supyko, išvadino ją visokiausiais keiksmažodžiais, visko tiksliai neatsimena, bet prisimena, kad jis griebė jai už rankų, kažkaip už riešų, pastūmė ją ant lovos, ją prispaudė keliu, atsirėmė juo į kairį šoną ir prispaudė ją prie lovos. Suėmė jai už rankų ir stipriai sukiojo per riešus, nes nenorėjo, kad ji atsistotų. Po to ją paleido, paėmė sudžiūvusio batono gabalą iš šaldytuvo ir juo sudavė apie penkis smūgius mamai į veidą, galėjo suduodamas jai apdraskyti veidą. Tiksliai visko neprisimena, nes buvo neblaivus. Tiksliai atsimena tik tą momentą, kai paėmė sudžiūvusį batono gabalą ir jai sudavė į veidą, o ką paėmęs ją už rankų darė, nelabai pamena, bet jei mama sako, kad jis rankas jai suko bei parvertė ant lovos ir keliu įrėmė jai į šoną, tai taip ir buvo. Apie tai, kad mamai lūžo šonkauliai sužinojo tik iš pareigūnų. Labai gailisi, kad taip padarė, su mama susitaikė, ji jam atleido (t. 1, b. l. 176).

Nukentėjusioji M. R. S. patvirtino, kad A. S. yra jos sūnus, jie gyvena kartu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 22 d. apie 23 val., ji gulėjo lovoje ir ruošėsi miegoti, kai sūnus grįžo namo. Sugrįžęs sūnus pradėjo ant jos rėkti, vadino įvairias necenzūriniais žodžiais, nes buvo stipriai neblaivus. Ji išsigando, norėjo išeiti į lauko virtuvę, bet sūnus neleido. Jis ją nustūmė ant lovos, sunėręs jos rankas jas pradėjo sukti per riešus, o sukdamas ją laikė prispaudęs keliais ant lovos. Vėliau sūnus paėmė sukietėjusį batoną ir juo jai sudavė apie penkis smūgius į veidą, apdraskė. Ji prašė nustoti, jai labai skaudėjo rankas. Sūnus buvo stipriai neblaivus, ji ištrūkusi pabėgo į sodelį, o vėliau išėjo miegoti į lauko virtuvę, nes bijojo grįžti į namus. Po sumušimo jautė skausmą, jautė, kad veidas kraujuoja. 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 17 val. pas ją atvyko jos vaikaitė E. S., pamačiusi ją, paklausė, kas nutiko. Ji jai papasakojo, kad ją sumušė sūnus. Ji pasakė, kad ji iškvies policiją. Ji pati policijos įvykio dieną nekvietė todėl, kad dėl senyvo amžiaus nemokėjo pasinaudoti telefonu ir išsikviesti sau pagalbą (t. 1, b. l. 75–78, 85–87).

Liudytoja E. S. patvirtino, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 17 val. ji atvyko pas savo senelę M. R. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Atvykusi pastebėjo, kad jos veidas yra sužalotas, kruvinas. Paklausė senelės kas atsitiko ir ji paaiškino, kad vakar vakare, tai yra 2021 m. rugsėjo 22 d. apie 23 val. jos sūnus A. S., jai gulint lovoje atėjo iš kito kambario ir pradėjo sukti rankas, tada pasiėmęs sudžiūvusį batoną jį sulaužė ir juo mušė bei braižė per veidą, taip sužalodamas veidą. Sužinojusi apie šį įvykį, ji pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jos dėdę A. S. (t. 1, b. l. 97–100).?

Iš įvykio vietos ir daikto apžiūros protokolų matyti, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, ant stalo, yra batonas; kambaryje stovi sofa, ant jos – pagalvė su rožiniu užvalkalu, ant kurio matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes; matyti septynios tokios dėmės; batonas yra 20 cm ilgio ir 9 cm pločio, batono gabalas nulaužtas, nelygiais kraštais, sukietėjęs; ant batono nulaužto galo matyti rausvai–raudonos spalvos dėmė (t. 1, b. l. 14–33).

Specialisto išvada M. R. S. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų skruostų srityse, dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, smakro dešinėje, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, dešinio antakio srityje, kairio riešo srityje, VIII–IX šonkaulių lūžimai; sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl VIII–IX šonkaulių lūžimų kairėje sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 39–40).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad A. S. 2021 m. rugsėjo 23 d. nustatyta 2,56 promilės girtumas (t. 1, b. l. 69–72).

Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad A. S. motina yra M. R. S. (t. 1, b. l. 132–134).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai bei specialisto išvada. Nukentėjusioji, liudytoja E. S. patvirtina, kad nukentėjusiajai A. S. sudavė ne mažiau penkis smūgius, sukiojo jai rankas, apdraskė ją, buvo prispaudęs nukentėjusiąją keliu. Įvykio vietos apžiūros metu rastos dėmės, panašios į kraują tiek ant pagalvės lovoje, tiek ant sudžiūvusio batono, kuriuo smūgiuota nukentėjusiajai. Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad A. S. yra nukentėjusiosios M. R. S. sūnus. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad M. R. S., be kitų sužalojimų, padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl VIII–IX šonkaulių lūžimo. Įvertinus tai, A. S. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas artimam giminaičiui ir atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto kvalifikaciją, nes remiantis BK 248 straipsnio 1 dalimi nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

II. Dėl bausmės paskyrimo

A. S. neteistas (t. 1, b. l. 135–136), padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. S. neteistas, kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau sunkių pasekmių jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė, ji padaryta spontaniškai, nepasižymėjo intensyviu smurtu, kaltinamasis atkūrė socialinę taiką su motina, M. R. S. atleido dėl smurto sūnui, nurodė, kad jis jai padeda buityje. Įvertinus visas šias kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką, jos pasekmes apibudinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau jo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, todėl šiuo požiūriu veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, nukentėjusioji neprašo griežtos bausmės, pareiškė atleidžianti sūnui, po šios nusikalstamos veikos A. S. kitų teisės pažeidimų nepadarė, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi, nurodė, kad jis padeda mamai ūkyje (t. 1, b. l. 149). Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

A. S. sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

III. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 125–127), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – batono gabalas, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 34–35), sunaikintinas kaip menkavertis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietu­vos Respubli­kos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktais įpareigoti A. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. (vieną parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – batono gabalą, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.