- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- e2-1511-178/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pavasario gėlės“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“
- Atsakovas
- V. K., N. K., V. M. D., J. A., J. T., A. G., M. D., G. N., E. K., A. N., uždarajai akcinei bendrovei „Max&Partners“, uždarajai akcinei bendrovei „ES Office“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Pavasario gėlės“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Pavasario gėlės“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ieškinį atsakovams V. K. (V. K.), N. K. (N. K.), V. M. D., J. A. (J. A.), J. T. (J. T.), A. G. (A. G.), M. D. (M. D.), G. N., E. K., A. N. (A. N.), uždarajai akcinei bendrovei „Max&Partners“ ir uždarajai akcinei bendrovei „ES Office“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės UAB „Pavasario gėlės“ ir UAB „Jurgena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos priteisti solidariai iš atsakovų V. K., N. K., V. M. D., J. A., J. T., A. G., M. D., G. N., E. K., A. N., UAB „Max&Partners“ ir UAB „ES Office“ 63 007,28 EUR nuostolių ir 566,43 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dėl atsakovų neteisėto atsisakymo duoti sutikimus patalpų kapitaliniam remontui ieškovės negavo statybą leidžiančio dokumento. Negavusios šio dokumento ieškovės laiku nepradėjo patalpų kapitalinio remonto, jo galutinai neužbaigė bei laiku nesudarė nuomos sutarties su UAB „Kraon“. Dėl šios priežasties sumokėjo UAB „Kraon“ 28 962 EUR netesybų bei patyrė 34 045,28 EUR netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), kuriuos prašė priteisti iš atsakovų. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 63 573,71 EUR sumos areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir (ar) pas trečiuosius asmenis, laikinai uždraudžiant atsakovams turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, kitaip suvaržyti arba apsunkinti savininko teises į turtą. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad beveik visi atsakovai yra fiziniai asmenys, leidžia daryti išvadą, jog jiems ieškinio suma yra didelė, be to, jų turimas turtas gali būti įkeistas ar kitaip suvaržytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad pateiktas ieškinys neatitinka tikėtinai pagrįsto ieškinio reikalavimo. Teismas konstatavo, jog ieškovės nuostolių atsiradimą sieja su atsakovų, kaip bendraturčių, neteisėtu atsisakymu duoti sutikimą patalpų kapitaliniam remontui, tačiau toks bendraturčių elgesys preliminariai vertinant yra pernelyg nutolęs pagal teisinę priežastinio ryšio sampratą nuo ieškovių nurodomų nuostolių. Ieškovės net nežino priežasčių, dėl kurių dalis atsakovų (A. G., UAB „Max&Partners“) nedavė sutikimo remontui, kadangi su jais ieškovės nebuvo susisiekusios. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nepagrindė ir antrosios būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, kuri preziumuojama esant didelei ieškinio sumai. Ieškinio suma – 63 573,71 EUR, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovams ši suma yra didelė, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas, nes jų netaikymas apsunkins galimai palankaus ieškovėms sprendimo vykdymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašo minėtą sumą prisiteisti solidariai iš dvylikos atsakovų, iš kurių du yra juridiniai asmenys. Ieškovės taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovų finansinė padėtis yra negera, jie stengsis slėpti ar perleisti turtą kitiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovės UAB „Pavasario gėlės“ ir UAB „Jurgena“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pateiktas ieškinys atitinka tikėtinai pagrįsto ieškinio reikalavimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai vertino byloje egzistuojantį teisinį priežastinį ryšį bei, neišnagrinėjęs bylos, pasisakė dėl ieškovių reikalavimo pagrįstumo. Didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovėms nereikia įrodyti aplinkybių, jog atsakovai perleidinėja, slepia ar atlieka kitus veiksmus, kuriais gali būti sumažintas jų turtas ar atsiskaitymo galimybės. Nurodydamas, jog ieškovės neįrodė aplinkybės, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovai V. K., N. K., V. M. D., J. A., J. T., M. D., G. N., E. K., A. N., UAB „Max&Partners“ ir UAB „ES Office“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovių ieškinys neatitinka tikėtinai pagrįsto ieškinio reikalavimo, nes jame nurodyti atsakovų veiksmai preliminariai vertinant yra pernelyg nutolę nuo ieškovių nurodytų nuostolių. Bendraturčių sutikimai kapitalinio remonto projektui yra tik viena iš sąlygų gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl vien jų gavimas neužtikrina ieškovių teisės tokį dokumentą gauti.Net ir gavusios bendraturčių sutikimus ieškovės niekaip nebūtų įvykdžiusios preliminarios sutarties sąlygų, kadangi dėl tokių sutikimų gavimo kreipėsi likus vos keliems mėnesiams iki sutartyje numatytų terminų pabaigos. Ieškovė UAB „Jurgena“ neturi reikalavimo teisės į atsakovus, kadangi ji nėra statybos teisinių santykių dalyvė – statytoja. Be to, atsakovų prievolė nėra ir negali būti solidari. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokia grėsmė ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, kadangi bet kurio iš atsakovams nuosavybės teise priklausančių butų vidutinė rinkos vertė žymiai viršija ieškinio sumą. Be to, dauguma atsakovų jiems priklausančius butus nuomoja ir iš to gauna pastovias pajamas. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti atsakovų finansinėmis galimybėmis įvykdyti ieškovėms palankų teismo sprendimą ar ketinimus sumažinti jiems priklausančio turto masę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kurie visi, išskyrus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, jau yra nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybės, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo pirmasis teismui pateiktas atsakovų procesinis dokumentas, o pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais atsakovai įrodinėja neegzistuojant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, patvirtina minėto įrodymo pateikimo būtinybę teismui. Atsižvelgiant į tai, atsakovų pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai priimami ir prijungiami prie nagrinėjamos bylos, tuo tarpu kitus įrodymus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos pateikusiems asmenims.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovių UAB „Pavasario gėlės“ ir UAB „Jurgena“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu (1) šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir (2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant nė vienos iš dviejų būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Pasisakydamas, kad ieškinys neatitinka „tikėtinai pagrįsto“ sąlygos, teismas nurodė tai, jog ieškinyje nurodyti atsakovų veiksmai – atsisakymas duoti sutikimą patalpų kapitaliniam remontui, preliminariai vertinant, yra pernelyg nutolę pagal teisinę priežastinio ryšio sampratą nuo ieškovių nurodomų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nors ir neatmestina iš esmės, šioje bylos stadijoje yra pakankamai abejotina, o vien tik remdamasis ja teismas ir sprendė apie ieškinio tikėtiną nepagrįstumą (kitokių motyvų šiuo aspektu skundžiamoje nutartyje nepateikta). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą tik (ne)tikėtinumo aspektu, kitaip tariant, pradinėje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi tai nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje bylos stadijoje ieškinio pagrįstumas tikėtinumo aspektu gali būti ir dažnai faktiškai yra teismų (juo labiau – šalių) vertinamas nevienareikšmiškai, išskyrus nebent atvejus, kai ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju teismas nekonstatavo, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, to neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, jo nuomone, bendraturčių elgesys yra pernelyg nutolęs pagal teisinę priežastinio ryšio sampratą nuo ieškovių nurodomų nuostolių. Kitaip tariant, teismas neįžvelgė priežastinio ryšio – vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - nebuvimo apskritai, bet jau šioje stadijoje pateikė šio ryšio „stiprumo“ laipsnio įvertinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio pobūdžio klausimo - ar priežastinis ryšys yra (ne)pernelyg nutolęs – išsprendimas teisminėje praktikoje neretai traktuojamas skirtingai net ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas (priežastinio ryšio įvertinimas) ieškinio tikėtinam pagrįstumui paneigti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra ne tik per ankstyvas iš esmės, bet ir savaime nepaneigiantis ieškinio tikėtino pagrįstumo. Kita vertus, bet kuriuo atveju būtina įvertinti ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pasisakydamas dėl šios sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010).Nagrinėjamu atveju ieškovės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iš esmės grindžia didele ieškinio suma bei nurodo, kad pareigą paneigti šią aplinkybę turi būtent atsakovai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašus bei kitus duomenis, sprendžia, jog vien atsakovų skaičius (12 atsakovų, iš kurių 2 – juridiniai asmenys) ir jiems priklausančių butų, esančių Jogailos g. 8, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė, ženkliai viršijanti ieškinio sumą, yra pakankamos aplinkybės išvadai apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui šiuo atveju nebuvimą - menkai tikėtina, kad visi atsakovai dėl pareikšto ieškinio pradėtų skubų jiems priklausančio nekilnojamojo turto realizavimą. Todėl byloje nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, laikytina, jog šiuo atveju pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neegzistuoja. Dar daugiau, įvertinus bylos eigą pirmosios instancijos teisme (LITEKO duomenys) matyti, jog šalys yra sudariusios taikos sutartį, tik dar neišspręstas jos patvirtinimo klausimas. Tai teikia prielaidas manyti, kad po bylos išnagrinėjimo priverstinio vykdymo proceso gali apskritai net ir neprireikti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė taikyti ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.