Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2922-270/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
1-2922-270/2014
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00493-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2922-270/2014Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00493-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-11-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. – 1 m. laisvės apribojimo su įpareigojimais;

2012-05-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. ( 2ep. ), 63 str., 64 str., - galutinė bausmė 90 patų arešto;

2012-11-28 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d., 284 str. 1 d., 63 str. - 1 m. 3 mėn. l/a, vad. LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2013-12-20 išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2014-04-01 apie 22.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.42‰ girtumo laipsnis), konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai sugyventinei J. D. vieną smūgį į krūtinę ir dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. D. į kairę akį, po ko dešinės rankos nagais sugriebęs už nukentėjusiosios J. D. kaklo jį apdraskė, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine J. D., su savo motina L. L., sugyventinės broliu V. G. ir jos sūnumi L. D.. Šis butas priklauso jo sugyventinei J. D., su kuria kartu gyvena apie 3 metus. 2014-04-01 apie 15.00 val. jis kartu su savo sugyventine J. D. virtuvėje gėrė degtinę, šventė jos gimtadienį, išgėrė apie 1 litrą. Paskui toliau kambaryje dviese gėrė alų. Pas J. trumpai į svečius buvo užėję jų pažįstami, pasveikino su gimtadieniu, atsigėrė su jais alaus ir išėjo. Vakare, kada tiksliai nepamena, nes buvo daug išgėręs, tarp jų lyg tai kilo žodinis konfliktas. Ar jis spyrė koja į krūtinę ar kumščiu per veidą, nieko šito neatsimena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo supykęs jai suduoti. Bute dar buvo, kiek pamena, jo motina L., jos brolis V. G.. Kas vyko toliau tarp jų po žodinio konflikto, neatsimena, buvo per daug girtas, atsimena tik kai atvyko policijos pareigūnai ir jį pristatė į 5 PK. J. D. taip pat buvo, kiek pamena, labai girta, todėl neatmeta galimybės, kad jinai galėjo ir pati nugriūti ir dėl to atsirasti mėlynė. Negali paaiškinti, kodėl sugyventinė iškvietė policiją. Pas juos vyksta konfliktai, dažniausiai žodinio pobūdžio, būdavo, kad jis ją pastumdavo, bet fizinio smurto nenaudojo prieš ją niekada. Planuoja pabandyti su ja pasišnekėti, jos atsiprašyti. Nori pridurti, jog 2013 m. pabaigoje jo sugyventinė gydėsi VŠĮ psichiatrinėje ligoninėje. Jos psichika nestabili, todėl savo elgesiu jinai galėjo išprovokuoti šį konfliktą. Laikinai atskirai gyventi neturi kur. Daugiau šiai dienai neturi ką pridurti (b.l. 30).

Kaltinamasis A. L. 2014-09-15 parodė, kad lieka prie savo pirminių parodymų. Jis buvo labai girtas, todėl visų įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kaip tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į smurtą, jis sudavė rankos kumščiu J. į krūtinę, kiek tiksliai sudavė jai smūgių, nebeatsimena, kokia ranka sudavė, taip pat neatsimena. Toliau kiek atsimena, jis jai sudavė ranka į akį, tačiau negali pasakyti, ar pas J. nuo jo smūgio atsirado mėlynė po akimi ar ne, nes neatkreipė dėmesio. Taip pat tiksliai neatsimena, kadangi kaip ir minėjo, buvo labai girtas, bet tikrai neatmeta galimybės, jog griebė J. už kaklo, dėl ko, sutinka, galėjo jai jį apdraskyti. Jis buvo labai supykęs ant J., todėl sutinka, jog savo veiksmais sukėlė J. fizinį skausmą. Jis J. už tai atsiprašė, jinai jam atleido. Pažadėjo J. daugiau nesmurtauti prieš ją. Dabar pas juos viskas gerai. Dėl įvykio jis labai gailisi. Pats gydėsi nuo alkoholio psichiatrinėse ligoninėse (b.l. 34).

Alkotesterio kvito rodmenys patvirtina, kad 2014-04-01 23.40 val. A. L. nustatytas 2,42 promilių girtumas (b.l. 22).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. D. 2014-04-02 parodė, kad 2014-04-01 apie 19.30 val. grįžus namo, (duomenys neskelbtini), prasidėjo žodinis konfliktas tarp jos ir sugyventinio A. L.. Apie 22.00 val. jis, priėjęs prie jos, spyrė koja į krūtinę ir sudavė kumščiu jai per veidą ir toliau norėjo ją mušti, tačiau iš kambario atbėgo jos sūnus L. D. ir brolis V. G. ir patraukė A. nuo jos. Sugyventinis A. L. smurtauja prieš ją jau nebe pirmą kartą. Paskambinusi pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 15).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-05 apklausta nukentėjusioji J. D. parodė, kad 2014 m. balandžio 1 d. 22.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji buvo namie, namie taip pat buvo A. motina L.. Tiksliai neatsimena, ar tuo metu, kai įvyko konfliktas, brolis V. G. buvo namie ar ne, ar tik sugrįžo į konflikto pabaigą. Ta diena buvo jos gimtadienis, todėl kažkur apie 15:00 val. pas ją į svečius buvo užėję jos pažįstami, su kuriais jie šiek tiek išgėrė šampano ir jie išėjo. Prieš ateinant svečiams, A. buvo jau išgėręs, su kuo jisai gėrė, nežino, bet tikrai ne su ja. Išėjus svečiams, ji nuėjo į savo kambarį. A. liko virtuvėje ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus, kiek pamena, degtinę. Apie 22:00 val. A. atėjo į jų kambarį ir pradėjo jai reikšti pretenzijas dėl to, jog sakė jam, kad jis nustotų gerti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į smurtą. Jiems konfliktuojant A. priėjo prie jos, tiksliai nepamena, ar ji tuo metu sėdėjo ant lovos, ar stovėjo, ir vieną kartą sudavė jai dešinės rankos kumščiu į krūtinę, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. A. ir toliau nenurimo, tuomet sudavė jai vieną kartą dešinės rankos delnu į kairę akį, dėl ko ji pajutau stiprų fizinį skausmą. Pas ją po kaire akimi atsirado mėlynė. Po smūgio A. dešinės rankos nagais sugriebė jai už kaklo ir jį apdraskė. Tačiau jis ir toliau nenurimo, rėkė ant jos, staugė, laikė durų rankeną, neišleido išeiti iš kambario. Tuo metu į namus sugrįžo jos sūnus L. D., jis paspyrė kambario duris, įbėgo į kambarį ir patraukė nuo jos A.. Ji išbėgo iš kambario į laiptinės koridorių ir iškvietė policijos pareigūnus. Namie liko jos sūnus, ar buvo brolis, nepamena, nes buvo streso būsenoje, todėl visai nepamena, ar brolis buvo namie ir ar girdėjo, matė konfliktą. Kas vyko toliau namie, ji nežino, nes liko laiptinės koridoriuje laukti policijos pareigūnų, jiems atvykus jie A. sulaikė ir pristatė į 5 PK, o ji parašė pareiškimą. Ji pati tą dieną buvo išgėrus tik šiek tiek šampano ir tikrai nebuvo girta. Po šio įvykio ji į medikus bei į teismo ekspertus nesikreipė. Po šio įvykio ji A. išvarė iš namų, kažkur apie mėnesį jie gyveno atskirai. Tačiau A. jos atsiprašė, ji jam atleido ir leido sugrįžti į namus. Dabar kol kas santykiai pas juos geri, būna konfliktų, tačiau tik žodiniai. A. turi priklausomybę alkoholiui, yra ne kartą gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, Parko g. 15, Vilniuje. Jo motina L. yra serganti, neadekvati, ne kartą gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, todėl negali pasakyti, ar jinai girdėjo jų konfliktą. Ji pati yra gulėjusi 2013 m. gruodžio pabaigoje psichiatrinėje ligoninėje, Parko g. 15, toksikologiniam skyriuje dėl to, jog buvo apsinuodijusi raminamaisiais vaistais. Neprieštarauja, kad byla būtų baigta Teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 17, 18).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. R. 2014-06-11 parodė, kad 2014 m. balandžio 1 d., patruliuojant kartu su tyrėja K. T. ir patruliu K. I., apie 22.26 val. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą, kad bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į minėtą įvykio vietą, į juos kreipėsi J. D., kuri paaiškino, kad tarp jos ir jos sugyventinio A. L. įvyko konfliktas. Konflikto metu sugyventinis A. L. sudavė kumščiu į veidą ir į krūtinės sritį. Pas nukentėjusiąją J. D. akivaizdžiai matėsi mėlynė po kaire akimi. Daugiau akivaizdžių sumušimo požymių nebuvo. Bute daugiau liudytojų nebuvo. A. L. buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. L. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK. Pristatant elgėsi ramiai, spec. priemonės panaudotos nebuvo. Daugiau nieko pasakyti negali (b.l. 19).

Iš esmės anlogiškas aplinkybes N. R. nurodė savo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 9,10).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. 2014-09-02 parodė, kad 2014 m. balandžio 1 d. jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiek pamena, kažkur po 22:00 val.. Jam sugrįžus namie, kiek atsimena, buvo mamos brolis V. G., jo mama J. D. ir mamos sugyventinis A. L.. Negali tiksliai pasakyti, nes nepamena, ar Arturo mama Larisa buvo namie ar ne. Kai grįžo namo, A. buvo labai girtas, jis savo kambaryje, konfliktavo su jo mama Jolanta, rėkė ant jos, staugė, neleido jai išeiti iš kambario, laikė kambario duris. Jis paėmė už durų rankenos ir stipriai paspyręs duris, įėjo į kambarį, patraukė A. nuo mamos, leisdamas jai išeiti iš kambario. Mamai išbėgus iš jo, jinai nubėgo į laiptinę, jis liko namie. Ką jinai darė laiptinėje, nežino, po kiek laiko mama grįžo namo kartu su policija. Mamai išbėgus į laiptinę, jis kartu su mamos broliu V. G. laikė kambario duris, kad A. negalėtų nubėgti iš paskos mamos. Girdėjo, kaip A. kambaryje mėtė daiktus ant žemės, girdėjo, jog kažkas sudužo, bet dabar jau nepamena kas. Jis pats nematė, kaip A. mušė ar smurtavo prieš jo mamą, nes kaip jau minėjo, grįžo namo, kai konfliktas jau vyko. Kiek dabar pamena, matė, jog pas mamą buvo apdraskytas kaklas, mėlynę po kaire akimi. Nors pats nematė, bet mano, jog mamai kaklą apdraskė ir pastatė mėlynę po kaire akimi Artur, nes tą dieną jis buvo labai girtas ir įsiutęs. Atvykus policijos pareigūnams, jie išvežė A. į 5 policijos komisariatą. Tą dieną, balandžio 1 d. buvo jo mamos gimtadienis, tai kiek atsimena, ji taip pat buvo išgėrusi. Jis pats niekada nėra matęs, kad A. būtų smurtavęs prieš jo mamą, tada tai buvo pirmas kartas. Mama J. su A. gyvena kartu kažkur apie 2 metus. Po šio įvykio mama A. išvarė iš namų, nes šis butas priklauso jo mamai. Tačiau po kažkiek laiko jis vėl paskambino jo mamai ir jinai leido jam sugrįžti gyventi pas juos, kodėl jinai taip pasielgė, nežino, neklausė jos. A. dažnai vartoja alkoholį, niekur nedirba. Yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, Parko g. 15. Šiuo metu jis gyvena kartu su jo mama, kol kas viskas gerai, jie nekonfliktuoja (b.l. 20).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. 2014-09-10 parodė, kad 2014-04-01 jis namie nebuvo visą dieną, buvo sugrįžęs namo tik trumpam vakare, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiek atsimena, apie 22.00 val.. Namie tuo metu buvo jo sesuo J. D., jos sugyventinis A. L. ir jo mama L. L.. Jam sugrįžus namo, matė, jog A. labai girtas, J. taip pat buvo truputį išgėrusi, nes tą dieną buvo jos gimtadienis. Mama L. miegojo savo kambaryje. Jam sugrįžus į namus, jis girdėjo, kaip J. ir A. tarpusavyje barėsi. Tačiau jis namie užsilaikė tik labai trumpai, gal apie 5 minutes, paėmė šunis ir išėjo. Todėl tolesnio konflikto jų nematė. Jis namo grįžo tik kitą dieną ir tik tada iš A. sužinojo, jog jis naktį buvo uždarytas į areštinę. Dėl ko jis buvo uždarytas į areštinę A. jam nieko nepasakojo, pats jo taip pat neklausinėjo. Jis nieko negali papasakoti apie įvykį, nes kaip minėjo, nebuvo namie, buvo tik trumpai užbėgęs. Nežino, kodėl L. D. pasakė, jog jis laikė kambario duris, gali būti, jog jau praėjo daug laiko ir jis neatsimena, kad jo nebuvo namie. J. su A. dažnai konfliktuoja, A. dažnai geria, niekur nedirba (b.l. 21).

Apžiūros protokolu apžiūrėti bendrojo pagalbos centro pateikti du garso įrašai, kuriuos preklausius nustatyta, kad 2014-04-01 telefonu pagalbos kreipėsi J. D. nurodydama, kad sugyventinis jai subraižė kaklą, sudraskė kaklą. Garso įrašai įrašyti į CD, prijungti prie baudžiamosios bylos (b.l. 5-8).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. L., smurtaudamas prieš šeimos narį sugyventinę J. D., t.y. jai suduodamas dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į krūtinę ir dešinės rankos delnu vieną kartą į kairę akį, po ko dešinės rankos nagais sugriebęs už nukentėjusiosios J. D. kaklo jį apdraskė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, be jo prisipažinimo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi kaltinamasis smurtavo šeimos nario – savo sugyventinės – atžvilgiu, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į A. L. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis smurtą panaudojo savo sugyventinės atžvilgiu. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, A. L. teistas (b.l. 42, 43), administracine tvarka baustas (b.l. 54, 55), gydytas VšĮ RVPL 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2014-03-14 iki 2014-03-19, diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 64), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 2005-02-15, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 63). Specialisto išvadoje Nr. 89 TPK-235/2014 nustatyta, kad A. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 67). Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės apribojimo bausmę. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. L. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi ir siūlomais įpareigojimais sutiko, prašo neskirti arba sumažinti nemokamų darbų trukmę iki 30 val., kadangi prižiūri sergančią pensininkę motiną (b.l. 70). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo būdą, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas ir siūlomi įpareigojimai realus, todėl mažinti ar didinti bausmę bei įpareigojimus nėra pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą užbaigus baudžiamuoju įsakymu, A. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2014-04-01 23.15 val. iki 2014-04-02 15.00 val. (1 para). Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į skirtiną bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje; per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti A. L. nubaustu 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje; per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskiros bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-01 23.15 val. iki 2014-04-02 15.00 val. (1 parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Garso įrašus saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal LR BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Olegas Zaicevas