- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- eI-1122-331/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03796-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 22 d. raštu Nr. 49SFN-1092-(14.49.104.) pareiškėja buvo informuota, kad 252 kv. m valstybinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1 5 papunktyje įtvirtintos įsiterpusio sklypo sąvokos ir sustabdė 252 kv. m valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Sklypas) pardavimo procedūrą.
Pareiškėjai apskundus šį sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 1SS-2587-(8.5.) netenkino pareiškėjos skundo, nurodė, kad nors detaliuoju planu suformuoti kaip įsiterpę 148 kv. m. ir 252 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypai yra išsidėstę gana stačiame šlaite, tačiau nesudaro siauros juostos, nes ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais laisvos valstybinės žemės plotais, kuriose galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė skundą, kuriame prašo:
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 1SS-2587-(8.5.);panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 22 d. raštą Nr. 49SFN-1092-(14.49.104.);įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių tęsti pradėtą 252 kv. m. valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo procedūrą;priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo bei atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Sprendime be pagrindo „įsiterpusio sklypo“ sąvoka aiškinama taip, kad įsiterpęs žemės sklypas, besiribojantis su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, turi ne vien būti išsidėstęs šlaite, bet ir sudaryti siaurą juostą. Sklypo buvimas šlaitais jau yra pakankama sąlyga laikyti Sklypą įsiterpusiu nepaisant to, kad jis galbūt ir negalėtų būti laikomas siaura juosta. Tarnybos aiškinimas, kad siaura juosta negali būti laikomas sklypas, kuris ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais laisvos valstybinės žemės plotais, kuriuose galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus, prieštarauja Nutarimo tekstui, nes tada „siaura juosta“ kaip aukščiau nurodytos sąlygos išimtis apskritai negalėtų būti taikoma.
Tarnyba neginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 1-1113 patvirtinto teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano bei jo sprendinių, kuriais numatyta prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prijungti sklypą. Jei šis pirminis dokumentas, priskiriantis sklypą prie įsiterpusių sklypų, nėra panaikintas, nėra paneigtas pareiškėjos teisės įgyti sklypą ne aukciono būdu pagrindas.
Tarnyba sprendime visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos skunde pateiktus argumentus dėl teisėtų lūkesčių. Pareiškėja sumokėjo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą pradinę 6027,28 Eur (20811 Lt) dydžio įmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad tam, jog asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje.
Tai, kad Tarnyba bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija vertindami ginčo sklypo ypatumus, laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto kriterijus, leido rengti detalųjį planą bei tokį planą patvirtino, nesuteikia teisės pareiškėjai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir įsigyti ginčo sklypą be aukciono. Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjai jokių subjektinių teisių į ginčo sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti. Tokios subjektinės teisės atsirastų, jei pareiškėja būtų sudariusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistruotų viešajame registre.
Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šalia žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), iš šiaurės pusės ribojasi su valstybinės žemės plotu; žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), iš pietinės pusės ribojasi su valstybinės žemės plotu. Abu žemės sklypai išsidėstę gana stačiame šlaite. Iš Žemės sklypo archyvinėje byloje esančio detaliojo plano, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ir kitų dokumentų matyti, kad detaliuoju planu suformuoti kaip įsiterpę 148 kv. m ir 252 kv. m ploto valstybinės žemės sklypai nors ir yra išsidėstę šlaite, tačiau nesudaro siauros juostos, nes ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais laisvos valstybinės žemės plotais, kuriuose galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės sujungti įsiterpusį 252 kv. m ploto laisvos žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėja turėjo teisę lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) įsigyti iš valstybės laisvos valstybinės žemės plotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą.
Pareiškėja teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 1-1113 patvirtintas teritorijos prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas bei jo sprendiniai, kuriais numatyta prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), prijungti įsiterpusį 252 kv. m. sklypą, Tarnyba sprendime apskritai neatsižvelgė į pareiškėjos skunde pateiktus argumentus dėl teisėtų lūkesčių, nes pareiškėja sumokėjo į Tarnybos sąskaitą pradinę 6027,28 Eur (20811 Lt) dydžio įmoką. Be to, sprendime be pagrindo „įsiterpusio sklypo“ sąvoka aiškinama taip, kad įsiterpęs žemės sklypas, besiribojantis su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, turi ne vien būti išsidėstęs šlaite, bet ir sudaryti siaurą juostą. Sklypo buvimas šlaite jau yra pakankama sąlyga laikyti sklypą įsiterpusiu nepaisant to, kad jis galbūt ir negalėtų būti laikomas siaura juosta.
Tarnyba su pareiškėjos teiginiais nesutinka teigdama, kad detalusis planas, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis ir kiti dokumentai patvirtina, kad detaliuoju planu suformuoti kaip įsiterpę 148 kv. m ir 252 kv. m ploto valstybinės žemės sklypai, nors ir yra išsidėstę šlaite, tačiau nesudaro siauros juostos, nes ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais laisvos valstybinės žemės plotais, kuriuose galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Aprašo 17.1 ir 17.2 papunkčiuose nustatyta, kad, nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 papunktyje. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, per 5 darbo dienas parengiamas motyvuotas atsakymas pageidaujančiam pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą asmeniui, nurodžius prašymo netenkinimo priežastis.
Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Vadovaujantis Nutarimo 2.15 papunkčiu, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Vadovaujantis minėta Nutarimo nuostata, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registrų centro išrašus 600 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) 1999 m. gruodžio 17 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjai.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 1-1113 patvirtino teritorijos prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir jo sprendinius.
Pareiškėja 2014 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą parduoti įsiterpusį laisvą valstybinės žemės plotą, analogiško pobūdžio prašymas buvo gautas ir 2014 m. rugsėjo 25 d.
Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1412 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) bei Tarnybos patikėjimo teisės įregistravimo į šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre“ suformavo 252 kv. m ploto žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko N. M. 2013 m. rugpjūčio 7 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1032 nusprendė pareiškėjai parduoti 252 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Taip pat Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1033 nusprendė pareiškėjai parduoti 148 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2015 m. sausio 29 d. pateikė Tarnybos Vilniaus miesto skyriui prašymą išnagrinėti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo kainos perskaičiavimą. Skyrius su perskaičiavimu nesutiko ir apie tai informavo pareiškėją 2015 m. kovo 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104).
Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. birželio 22 d. raštu Nr. 49SFN-1092-(14.49.104) informavo pareiškėją, kad stabdoma 252 kv. m valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs bylos įrodymus, proceso šalių argumentus, pažymi, kad Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje deklaruojama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui; valstybės turtas yra viena iš priemonių viešajam interesui, socialinei darnai užtikrinti; valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei; todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Šiuo atveju matyti, kad „įsiterpę“ žemės sklypai galimai neteisėtai suformuoti Lietuvos Respublikai priklausančiame valstybinės žemės sklype ir juos nuspręsta perleisti privatiems asmenims lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 punktas). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Tad paminėtas reglamentavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais.
Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunktyje (redakcija nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas, įgyvendinantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, reglamentuoja, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačių žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Pažymėtina, kad ši išskirtinė (lengvatinė) valstybinės žemės pardavimo tvarka negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, aiškiai apibrėžti Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, atsižvelgiant į teritoriją, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015). Tad, remiantis šiais išaiškinimais, konstatuotina, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs ir ar jis atitinka sąlygas, nustatytas Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.
Teismui įvertinus pageidaujamo įsigyti įsiterpusio žemės sklypo plotą, jo išsidėstymą, žemės sklypo detaliojo planą ir jo sprendinius, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį bei kitus dokumentus darytina išvada, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis šalia žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), iš šiaurės pusės ribojasi su valstybinės žemės plotu; žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), iš pietinės pusės ribojasi su valstybinės žemės plotu, abu žemės sklypai išsidėstę gana stačiame šlaite, tačiau nesudaro siauros juostos, nes ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais laisvos valstybinės žemės plotais, kuriuose galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus. Tad ginčo valstybinės žemės sklypas 252 kv. m (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka vienos iš įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 nuostatomis – jis ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taigi, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir jo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjos pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 10 d. raštas dėl detaliojo plano rengimo, kuriuo Vilniaus miesto plėtros klausimais darbiniame pasitarime nuspręsta neformuoti naujų sklypų dėl reljefo sudėtingumo.
Pareiškėja teigia, kad Tarnyba neginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 1-1113 patvirtinto teritorijos prie Žemės sklypo, detaliojo plano bei jo sprendinių, kuriais numatyta prie pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo prijungti įsiterpusį žemės sklypą. Jei šis pirminis dokumentas, priskiriantis žemės sklypą prie įsiterpusių sklypų, nėra panaikintas, nėra paneigtos jos teisės įgyti žemės sklypą ne aukciono būdu pagrindu.
Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesuteikia teisės pareiškėjai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir įsigyti ginčo sklypą be aukciono, nesukuria jokių subjektinių teisių į ginčo sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti. Tokios subjektinės teisės atsirastų, jei pareiškėja būtų sudariusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistruotų viešajame registre, tačiau to padaryta nebuvo. Todėl administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, vėliau įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisė į šį sklypą ir priimtas sprendimas šį sklypą parduoti pažeidžia imperatyvius aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką. Šiuo atveju iš žemės sklypo plane nurodytų ginčo žemės sklypo gretimybių matyti, kad suformuotas 252 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, todėl administraciniai aktai, kaip teisėti ir pagrįsti, negali būti naikinami. Valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, negali būti sudarytas.
Pareiškėja prašo įpareigoti Tarnybą tęsti pradėtą 252 kv. m valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo procedūrą. Teismas su šiuo reikalavimu sutikti taip pat negali, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje konstatavo, kad „kai administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, o jos metu yra priimamas ne vienas administracinis aktas, kurie tik sudaro prielaidas bei sąlygas priimti baigiamąjį aktą, kuriuo ir yra užbaigiama pati procedūra bei sukuriamos asmeniui atitinkamos subjektinės teisės, tai ši administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis bus neteisėtas, nepaisant to kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje“ (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016). Taigi Tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, turi teisę spręsti (bet kurioje administracinės procedūros stadijoje), koks žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, o koks ne.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad pareiškėjos teisė lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) įsigyti iš valstybės laisvos valstybinės žemės plotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą, negali būti tenkinama, nes „įsiterpęs“ 252 kv. m valstybinės žemės sklypas prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktui, pareiškėjos ginčijami Tarnybos 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. 1SS-2587-(8.5.) ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 49SFN-1092-(14.49.104.) yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Teismui nepatenkinus pareiškėjos skundo nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.