Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys, įtraukti į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodo, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra atstovams nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo S. P., būdamas tinkamai informuotas, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad V. P. tėvai yra J. P. ir O. J. P., vaikai – V. P. ir T. P.. Pastarasis nuo (duomenys neskelbtini) išvykęs į užsienio valstybę (Prancūziją), nuo to laiko pakeistas jo asmenvardis į T. P. M.. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusiojo palikimas priimtas (duomenys neskelbtini) pareiškimu notarui dėl palikimo priėmimo. O. J. P. mirė (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusiosios palikimas priimtas (duomenys neskelbtini) pareiškimu notarui dėl palikimo priėmimo. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis J. P. vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1865. Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notaras 2022 m. kovo 18 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad palikimą po J. P. mirties jo priėmė mirusiojo sūnus S. P., o po O. J. P. mirties palikimą priėmė mirusiosios sūnus S. P.. Paveldėjimo teisės liudijimai šiose paveldėjimo bylose neišduoti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turinčių faktų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog po J. P. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjo motina V. P., bei aplinkybes, kad po O. J. P. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjo motina V. P. įrodo paties pareiškėjo procesiniame dokumente bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo motina V. P., tiek esant gyviems jos tėvams J. P. ir O. J. P., gyveno tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), čia deklaravo savo gyvenamąją vietą, būstu rūpinosi. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, suinteresuotas asmuo S. P., būdamas tinkamai informuotas apie iškeltą civilinę bylą, kiti suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Be to, J. P. mirties liudijime jo mirties vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notaro 2022 m. kovo 18 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad J. P. ir O. J. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad V. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai taip pat patvirtina aplinkybes, kad po J. P. ir O. J. P. mirties jų dukra V. P. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjo motina, kaip pirmosios eilės įpėdinė, faktiniu valdymu paveldėti mirusių savo tėvų turtą kartu su kitu pirmos eilės įpėdiniu, kuris kreipėsi į notarų biurą tikslu paveldėti tėvų palikimą ir, kuriam paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog tuoj po J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ir O. J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jų palikimą priėmė dukra V. P., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi likusį turtą valdyti, kadangi ji palikėjų turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjų turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Dėl termino atnaujinimo

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. P. yra V. P. sūnus. V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji testamento sudariusi nebuvo, palikimo priėmimo faktas Testamentų registre neregistruotas. Šiuo teismo sprendimu nustatyti du juridinę reikšmę turintys faktai, jog V. P. tuoj po savo tėvo J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos O. J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi likusį turtą valdyti.

Taigi, pareiškėjas yra palikimo, atsiradusio po V. P. mirties (duomenys neskelbtini), įpėdinis pagal įstatymą, kuris į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (iki (duomenys neskelbtini)) dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Dėl praleisto termino pareiškėjas parodė, kad šiuo metu gyvena ir dirba Utenoje, baigęs 10 klasių, turi įgijęs vidaus apdailininko specialybę, notarų biure sužinojo, kad reikalinga kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo ir termino atnaujinimo, nežinojo, kad jo motina buvo nesusitvarkiusi paveldėjimo dokumentų. Paminėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjas prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

Vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis pareiškėjui, kaip įstatyminiam įpėdiniui (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), atsirado subjektyvinė teisė į velionės turtą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad motinos palikimo nustatytu terminu nepriėmė dėl teisinių žinių stokos, nežinojo koks konkrečiai turtas prikluso jo motinai. Šios aplinkybės įgalina spręsti, kad pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus savo teises įgyvendino rūpestingai, sužinoję apie praleistą terminą palikimui priimti kreipėsi teisinės pagalbos ir kreipėsi į teismą dėl palikimo atnaujinimo. Kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai nagrinėjamu atveju būtų pažeisti, nėra, ginčo dėl paveldimo turto taip pat nėra. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, materialinę – socialinę padėtį, turimą išsimokslinimą, pagal pateiktus įrodymus spręstina, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas, nes termino atnaujinimas sukurs teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas galės kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.57 straipsnis, CPK 576- 578 straipsniai).

Valstybė šioje byloje patyrė 15,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos turėtų būti priteistinos iš pareiškėjo. Tačiau pareiškėjui byloje suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidų valstybei suma iš pareiškėjo nepriteisiama (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), tuoj po J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), tuoj po O. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridiniai faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Atnaujinti pareiškėjui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui pagal įstatymą priimti konstatuojant, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir pratęsti įstatymų nustatytą terminą palikimui pagal įstatymą priimti, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.