- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- eI2-845-952/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09301-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas patenkinti skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija, VDI) 2023 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. SD-125-23558 (toliau – ir 2023 m. spalio 10 d. Sprendimas); patenkinti skundą ir panaikinti Inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus (toliau – ir PSDP skyrius) 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimas); įpareigoti Inspekciją tinkamai ištirti pareiškėjo skunduose (2023 m. liepos 10 d.) „dėl darbe vykdyto psichologinio smurto kai nepagrįstai padidintas reiklumas taikomas tik vieno darbuotojo (E. M.) atžvilgiu, ir (2023 m. rugsėjo 13 d.) „dėl 2023 m. rugpjūčio 22 d. VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus sprendimo“, nurodytas faktines aplinkybes, bei tinkamai įvertinti (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorės, A. V. teisei priešingą veiką.
Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas VDI pateikė skundą dėl VDI PSDP skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimo. VDI 2023 m. spalio 10 d. Sprendimu konstatavo, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, o VDI PSDP skyriaus patarėja vyr. darbo inspektorė G. P. vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose; nusprendė vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 2 straipsnio 3 punktu ir 10 straipsniu, administracinę procedūrą baigti. 2023 m. rugpjūčio 22 d. VDI PSDP skyriaus inspektorė priėmė sprendimą, kad „Vadovaujantis prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. EV-13 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. EV-313 redakcija), 32 punktu, priimtas sprendimas Jūsų skundo nagrinėjimą baigti bei administracinės teisenos nepradėti.“ Su tokiu VDI 2023 m. spalio 10 d. Sprendimas ir Išvada 2023 m. spalio 10 d. Nr. ADI-53, kurios pagrindu buvo priimtas šis sprendimas, taip pat su 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimu pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas skunde cituoja VDI Išvados 2-3 puslapius, taip pat 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimo 5 puslapyje nurodytus argumentus, bei nurodo, kad VDI vertindami pareiškėjo skunde nurodytą situaciją padarė metodologinę klaidą ir nepagrįstai atsisakė tirti skunde nurodytas faktines aplinkybes. Pagal VDI raštuose parašytus argumentus reikia suprasti, kad VDI „nepagrįstai padidintą reiklumą tik vieno darbuotojo atžvilgiu“ vertintų tik tuo atveju, kai darbdavys dirbtinai (rašytiniais pavedimais ar žodiniais nurodymais) nurodo vykdyti veiklą ir pasiekti nerealius ir neįgyvendinamus darbuotojui rezultatus, per tam tikrą laikotarpį (pvz. per vieną mėnesį ar ilgesnį), kuomet iš kitų darbuotojų tokių rezultatų nereikalaujama. VDI tiria tik nepagrįstai padidintą reikalavimą vieno darbuotojo atžvilgiu ir pan. Tai būtų klasikinis, aiškiai išreikštas padidintas reiklumas tik vieno darbuotojo atžvilgiu, gerai matomas laike ir lengvai įrodomas darbdavio taikomas psichologinis smurtas darbuotojui, pasireiškiantis padidintu reiklumu. Tačiau sunku sutikti su tokiu VDI siauru šio psichologinio smurto formos vertinimu. Pastebi, kad VDI nevertina darbdavio elgesio kaip „padidinto reiklumo tik vieno darbuotojo atžvilgiu“, kai įstaigos vadovui neįtikęs darbuotojas staiga tampa visų įstaigoje egzistuojančių problemų „atpirkimo ožiu“, nors kitų darbuotojų atžvilgiu egzistuojančios problemos buvo toleruojamos, nes jos viso kolektyvo pastangomis buvo palaipsniui sprendžiamos. Pareiškėjo patirto psichologinio smurto atveju, nebuvo darbdavio dirbtinai suformuluotų neįgyvendinamų rezultatų darbuotojui, nes įstaigoje ir taip egzistavo eilė ilgalaikių problemų. Vadovas tik pasinaudojo įstaigoje esančia nepalankia situacija ir „neįtikusį“ darbuotoją apkaltino dėl visų egzistuojančių problemų. Šioje situacijoje padidinto reikalavimo taikymo pradžios laikotarpis sutampa su pradėtu tyrimu dėl darbo pareigų pažeidimų ir kaip pasekmė šios darbdavio veiklos t. y. psichologinio smurto taikymo, pareiškėjui buvo pritaikyta drausminė atsakomybė – atleidimas iš darbo. Pateiktame skunde (2023 m. liepos 10 d.) pareiškėjas nurodė, kad jis vienintelis iš visų VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), Įstaiga) darbuotojų buvau nepagrįstai kalinimas šiais pažeidimais: 1. atsakomybė už ne laiku pateiktas pažymas; 2. ne laiku ar netinkamai atliekamus tyrimus; 3. kad neinicijavo naujų darbuotojų paieškos ir jų atrankos; 4. kad nesinaudojo tyrėjų darbo krūvio stebėjimo įrankiu, kuris buvo sukurtas Excel pagrindu, kuriuo Tyrėjų grupėje niekas nesinaudojo, nes jis neatitiko šiuolaikinių reikalavimų, Tyrėjų grupė naudojo modernias priemones (pvz. Microsoft Teams programoje planavimo ir darbo krūvio stebėjimo priemonę, ar Teamhood programa); 5. nesudarė tyrėjų tobulintinų sričių ir kompetencijų ugdymo planų. Pareiškėjo nuomone, darbdavio padidintas reiklumas, kaip psichologinis smurtas pareiškėjo atžvilgiu pasireiškė kai dėl problemų, kurios egzistavo nuo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) darbo pradžios (2021 m. rugpjūčio 28 d.), staiga pareiškėjui vienam buvo pradėtas tyrimas dėl darbo pareigų pažeidimo (2022 m. rugpjūčio 16 d.) ir jau 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas buvo atleistas iš darbo už šiurkščius darbo pažeidimus. (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorei, A. V. pareiškėjas neįtiko, nes dar 2022 m. birželio 13 d. kreipėsi į VDI dėl jos taikomo pareiškėjui psichologinio smurto ir mobingo. Pareiškėjas teismo prašo atkreipti dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė, A. V., pareiškėjo atžvilgiu taikė psichologinį smurtą, pasireiškiantį pareiškėjo izoliavimu nuo galimybės realiai, tinkamai ir pilna apimtimi vykdyti pareiškėjo funkcijas, nekonstruktyvia ar žeminančia kritika darbuotojų akivaizdoje, pasiekimų menkinimu, žodine agresija, ydingų darbinių nurodymų davimu. 2022 m. liepos 26 d. VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius sprendime, buvo konstatuota, kad „Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus pareigūnų nuomone, l. e. p. direktoriaus pareigas A. V., organizuodama pasitarimus su Jums pavaldžių tyrimų grupių vadovais, duodama jiems tiesioginius nurodymus bei faktiškai vykdydama Jūsų pareigybės aprašyme 9.4. punkte nustatytą funkciją (skirstyti grupės darbuotojams užduotis, kontroliuoti jų vykdymą) kai kurių Jūsų pavaldinių atžvilgiu, izoliuoja/izoliavo Jus nuo galimybės realiai, tinkamai ir pilna apimtimi vykdyti Jūsų pareigybės aprašymo 9.1, 10.3, 10.5 punktuose nurodytas funkcijas, o toks įstaigos vadovės taikomas izoliavimas laikytinas psichologinio smurto forma.“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorei pradėjus tyrimą dėl darbo pareigų pažeidimo, buvo atliktas labai tendencingas, subjektyvus ir nesąžiningas tyrimas, kuriuo „tarsi“ buvo nustatyta, kad dėl visų problemų yra kaltas pareiškėjas, todėl buvo „išmetamas“ iš darbo. (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, D. Ž., apylinkės teisme yra sakęs, kad „vėluojantys tyrimai yra visų (duomenys neskelbtini) vadovų atsakomybė.“ Taip pat pastebi, kad ir (duomenys neskelbtini) išvadoje dėl darbo pareigų pažeidimo (2022 m. rugpjūčio 24 d.) komisija konstatavo, kad „vienareikšmiškai konstatuoti, kad dėl tyrimų vėlavimo kaltas išimtinai (duomenys neskelbtini) vadovas, būtų neteisinga. Šiuo atveju dėl tyrimų vėlavimo turėtų/galėtų būti taikytina mišri atsakomybė, todėl Komisija neturi pagrindo pripažinti išimtinai E. M. kaltės dėl nurodytų pažeidimų.“ Taigi, jeigu nei vienam kitam darbuotojui nebuvo pradėtas tyrimas dėl galimai padarytų darbo pareigų pažeidimų, tai reiškia, kad nei vienam kitam darbuotojui nebuvo taikomas padidintas reiklumas, o dėl visų (duomenys neskelbtini) negandų buvo kaltinimas tik vienas darbuotojas. Kyla pagrįstas klausimas, ar tai nėra psichologinio smurto apraiška, kai vienam darbuotojui taikomas padidintas reiklumas? Pareiškėjo nuomone, toks darbdavio elgesys turėtų būti vertinimas, kaip darbdavio taikomas padidintas reiklumas tik vieno darbuotojo atžvilgiu ir laikoma kaip psichologinio smurto apraiškos forma. Šioje situacijoje darbdavio padidintas reiklumas tik vieno darbuotojo atžvilgiu, sutampa su darbuotojui pareikštais kaltinimais ir pradėtu tyrimu dėl darbo pareigų pažeidimo, t. y. pareiškėjas tik 2022 m. rugpjūčio 16 d. suvokė, kad tik iš pareiškėjo buvo pareikalauta tokių rezultatų, kurių pareiškėjas nesugebėjo įgyvendinti. Nesutinka su VDI PSDP inspektorės nuomone, kad vieno darbuotojo atžvilgiu taikoma drausminė atsakomybė nėra psichologinį smurtą patvirtinanti aplinkybė. Pažymi, kad savaime drausminės atsakomybės taikymas nėra psichologinio smurto požymis. Šiuo atveju tyrimo objektas yra ne pareiškėjui pritaikyta drausminė atsakomybė, o darbdavio veiksmų visuma, t. y. tik pareiškėjui taikomas padidintas reiklumas, pradėtas tyrimas dėl darbo pareigų pažeidimo ir dėl to pritaikyta drausminė atsakomybė (veikimas, veikimo pasekmės, siektas tikslas ir priežastinis ryšys tarp veikimo ir veikimo pasekmių) siekiant pareiškėjui pakenkti ir privesti savanoriškai išeiti iš darbo. Atkreipia dėmesį, kad darbdavys ((duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė A. V., ne tik kad neturėjo pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad pareiškėjo atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas, bet darbdavys netinkamai tyrė pareiškėjo galimus darbo pažeidimus. Darbdavys melagingais pagrindais ir iškraipytais faktais atleido pareiškėją iš darbo už „šiurkščius darbo pareigų pažeidimus“ vien tik norėdamas su pareiškėju susidoroti ir bet kokiais pagrindais „išmesti“ iš darbo, nes pareiškėjas nesusitaikė su l. e. p direktorės taikytu psichologiniu smurtu ir savo noru neišėjo iš darbo. Apylinkės ir Apygardos Teismai yra konstatavę, kad atsakovas netinkami tyrė pareiškėjo neva padarytus darbo pažeidimus, kad pareiškėjui pritaikyta netinkama ir neproporcinga drausminė nuobauda, kad toks atleidimas iš darbo pareiškėjui sukėlė stiprius neigiamus išgyvenimus, stresą, psichologines kančias. Situacija, kai tik vienam darbuotojui pradėtas tyrimas dėl darbo pareigų pažeidimo, taip išreiškiant padidintą reiklumą tik vieno darbuotojo atžvilgiu, už tai jam taikant drausminę atsakomybę, turi būti tyrimo dėl nepagrįstai padidinto reiklumo taikymo tik vienam darbuotojui kaip psichologinio smurto taikymo objektas. Pažymi, kad nei VDI PSDP skyriaus inspektoriai priimdami 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimas, nei VDI rengdami Išvadą 2023 m. spalio 10 d. Nr. ADI-53, kurios pagrindu priimtas 2023 m. spalio 10 d. Sprendimas neištyrė pareiškėjo skunde (2023 m. liepos 10 d.) nurodytų faktinių aplinkybių dėl tik pareiškėjui vienam nepagrįstai keliamų padidintų reikalavimų, taip kaip reikalauja VAĮ. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio nuostatomis matyti, kad (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė, A. V. taikydama įvairias psichologinio smurto formas, tyčia siekė su pareiškėju susidoroti, (pvz. izoliavimą nuo kolektyvo (šį faktą patvirtinta VDI išvada 2022 m. liepos 26 d.), išimtinai tik pareiškėjui vienam pradėjo tyrimą dėl darbo pareigų pažeidimo, taip išreikšdama savo padidintus reikalavimus tik pareiškėjui, nustatydama pareiškėjui pasiaiškinimui pateikti per trumpą terminą (šį faktą konstatavo Apygardos teismas nutartyje, išskirtinai tik pareiškėjui pradėjo tyrimą siekdama įbauginti ir įstumti pareiškėją į beginklę padėtį, pritaikė drausminę atsakomybę, kaip padidintų reikalavimų taikymo pasekmę ir atleido iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kai įsakymas „Dėl E. M. darbo sutarties nutraukimo“ įteikiamas 9 val. ir 10 val. pareiškėjo darbo kompiuteris išjungiamas nuo serverių ir pareikalaujama „išsinešdinti“ iš (duomenys neskelbtini) patalpų. (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė tyčia siekė pareiškėjui padaryti ir padarė psichologinį, ekonominį poveikį, taip pat tokiu elgesiu sukūrė pareiškėjui priešišką, neetišką, bauginančią, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką ir padarė žalą pareiškėjo garbei ir orumui, bei psichologiniam pareiškėjo neliečiamumui, t. y. padarė turtinę ir neturtinę žalą, įstūmė pareiškėją į bejėgę padėtį. Juolab, kad tiek turtinė tiek ir neturtinė žalos jau yra pripažintos VDI darbo ginčų komisijos ir Vilniaus miesto ir Vilniaus apygardos teismų sprendimais. Teismai priteisdami neturtinę žalą konstatavo, kad šie (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorės neteisėti veiksmai sukėlė ir pareiškėjo sveikatos sutrikdymą (šį faktą konstatavo Apygardos teismas nutartyje. Pareiškėjo įsitikimu, galima daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė savo veiksmais akivaizdžiai pažeidė DK 30 straipsnio nuostatas. VDI PSDP skyriaus inspektoriai 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendime teigia, kad „[...] už darbo organizavimo tvarką atsakingas darbdavys, kuris nustato ne tik darbuotojų darbo funkcijas, bet ir jų atlikimo būdą, apimtį, tvarką ir pan. Tuo tarpu VDI pareigūnai pagal suteiktą kompetenciją negali priimti sprendimų, kurie priklauso išimtinai darbdavio diskrecijai, todėl negali įvertinti ir pasisakyti, ar Žmogiškųjų išteklių vadovė ir kiti darbuotojai tinkamai atliko savo darbines pareigas (inicijavo naujų darbuotojų paiešką ir jų atranką, rengė darbuotojų ugdymo, karjeros planavimo schemas ir pan.), ar darbuotojui/-ams suteiktos priemonės – šiuo atveju tyrėjų darbo laiko planavimo ir valdymo įrankis – yra būtinos darbuotojo/-ų darbo funkcijoms atlikti, ar dalykinių komandų vadovai buvo atsakingi už savo komandos darbuotojų kompetencijų kėlimo planų sudarymą“. Nesutinka su tokias teiginiais, nes kas daugiau ir kompetentingiau gali išanalizuoti darbuotojų pareigybių aprašymus (pvz. Žmogiškųjų išteklių grupės vadovės), kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos darbuotojų funkcijos, pareigos ir įvertinti ar pvz. Žmogiškųjų išteklių grupės vadovė yra atsakinga už personalo formavimą, personalo mokymų organizavimą ir pan. Reikia suprasti, kad jeigu jau pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) vadovui, buvo inkriminuotas kaltinimas dėl to, kad jis neinicijavo naujų darbuotojų paieškos ir jų atrankos (nors daugiau nei 20 darbuotojų „pritraukė“ dirbti į (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo jų konkursiniuose pokalbiuose (šį faktą įrodė teismuose), tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) buvo problema su darbuotojų įdarbinimu, ir tai kaip tik yra pagrindinė Žmogiškųjų išteklių grupės vadovės funkcija. Tiriant tokio pobūdžio darbdavio veiksmus, kai padidintas reiklumas taikomas tik vieno darbuotojo atžvilgiu, VDI turi nustatyti darbdavio taikomo padidinto reiklumo faktą, įvertinti padidinto reiklumo turinį, t. y. koks pavedimas yra duotas darbuotojui ir dėl kokių funkcijų vykdymo jam taikomas padidintas reiklumas. VDI turi įvertinti darbuotojo pareigybės aprašymą, taip pat VDI turi išanalizuoti kitų darbuotojų pareigybių aprašymus ir įsitikinti, jog tokias ar panašias funkcijas vykdantiems darbuotojams darbdavio padidintas reiklumas buvo ar nebuvo taikomas. Pažymi, kad tiriant VDI tradicinį „nepagrįstai padidinto reiklumo tik vieno darbuotojo atžvilgiu“ taikymą, ar tiriant pareiškėjui pritaikytą, kai dėl egzistuojančių problemų buvo pradėtas taikyti „nepagrįstai padidintas reiklumas tik vieno darbuotojo atžvilgiu“, padidintas reiklumas nustatomas sugretinus tik visiems kitiems darbuotojams taikomus reikalavimus. Pareiškėjas puikiai žino, kad (duomenys neskelbtini) neatliko nei vieno kito darbuotojo veiklos tyrimo, t. y. (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė nei vienam kitam darbuotojui netaikė padidinto reiklumo, visų kitų darbuotojų atžvilgiu toleravo esančias (duomenys neskelbtini) problemas. VDI Išvados 2 psl. rašoma, kad Tyrimą atlikusi VDI pareigūnė 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme taip pat paaiškino, kad VDI pagal savo kompetenciją nevertina Įstaigos darbuotojų veiksmų susijusių su tinkamai/netinkamai atliekamomis darbinėmis funkcijomis, kadangi ši prerogatyva yra deleguota išimtinai darbdaviui. Pareiškėjas su tokia VDI nuomone nesutinka. VDI pirmiausia privalėjo konstatuoti faktą, kad darbdavys pareiškėjui inkriminavęs šiuos darbo pažeidimus (1. ne laiku pateiktos pažymos; 2. ne laiku ar netinkamai atlikti tyrimai; 3. kad neinicijavo naujų darbuotojų paieškos ir jų atrankos; 4. kad nesinaudojo tyrėjų darbo krūvio stebėjimo įrankiu, kuris buvo sukurtas Excel pagrindu; 5. nesudarė tyrėjų tobulintinų sričių ir kompetencijų ugdymo planų) aiškiai nurodė, kad šiose srityse yra problemos, yra galimi darbo pažeidimai, t. y. tyrimo pagrindą sudaranti informacija. Ši informacija turėjo būti surinkta iš pareiškėjui pareikštos (duomenys neskelbtini) išvados „dėl darbo pareigų pažeidimo (2022 m. rugpjūčio 24 d.)“ ji buvo pridėta prie skundo 2023 m. liepos 10 d.) Ši išvada yra aiškus darbdavio „manifestas“, nurodantis, kuriose srityse buvo (duomenys neskelbtini) problemų. Šią informaciją reikia laikyti kaip tyrimo pagrindą. Taip pat VDI turėjo ištirti (duomenys neskelbtini) vadovo, pareigybės aprašymą ir (duomenys neskelbtini) tam tikrų darbuotojų (pvz. Žmogiškųjų išteklių grupės vadovės pareigybės aprašymą, pastebėtina, kad ji irgi grupės vadovė), taip pat (duomenys neskelbtini) dalykinių komandų vadovų, vyr. politikos ir politikos analitikų pareigybių aprašymus ir susisteminti pareigybių aprašymuose nurodytas vienodas ar panašias funkcijas ir pareigas. VDI privalėjo nustatyti, už kokių funkcijų ar pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą pareiškėjui buvo pradėtas tyrimas dėl darbo pareigų pažeidimo; VDI privalėjo surasti kitų darbuotojų pareigybėse analogiškas arba panašias funkcijas ir pareigas, dėl kurių pareiškėjui buvo pradėtas tyrimas ir padaryti išvadas, kad ir kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų pareigybėse nustatytos tokios pačios ar panašios funkcijos ir pareigos; VDI privalėjo pagal pareigybių parašymus nustatyti darbuotojus, kurie irgi vykdo panašias funkcijas, tada reikėjo surinkti informaciją apie faktą, kad pareiškėjui už tam tikrų funkcijų ir pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, t .y. pažeidimus buvo pradėtas tyrimas dėl darbo pareigų pažeidimo ir pritaikyta drausminė atsakomybė, o už šiuos pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, kitiems darbuotojams nebuvo atlikti tyrimai dėl pareigų pažeidimų ir netaikyta atsakomybė, nors jie irgi vienodai atsakingi pvz. už darbuotojų paiešką, laiku vykdomus tyrimus ir pan.; įvertinti faktą, kad dėl pareiškėjui taikyto psichologinio smurto – izoliavimo, negalėjo vykdyti tam tikrų funkcijų, bet tai vis tiek darbdaviui nesutrukdė pareiškėjui inkriminuoti 14 kaltinimų. VDI reikėjo padaryti išvadą, ar tik darbdavio išimtinai pareiškėjui pradėtas tyrimas dėl darbo pareigų pažeidimo ir pritaikyta drausminė atsakomybė nėra taikytas darbuotojui padidintas reiklumas laikytinas darbuotojui taikomu psichologiniu smurtu. Pastebi, kad, nei VDI PSDP skyriaus inspektorė, nei VDI pareigūnai nepateikė jokios vykdyto tyrimo metodikos ar tyrimo taktikos, o tik pateikė nepagristas išvadas, kad „nėra pagrindo pripažinti, kad Jūsų atžvilgiu buvo taikytas padidintas reiklumas, o darbdavio pasirinkta ir Jums pritaikyta drausminės atsakomybės rūšis (atleidimas iš darbo) nelaikytina psichologiniu smurtu ar DK 30 straipsnio nuostatų pažeidimu.“, o VDI, kad „atlikti pakartotiną skundo tyrimą dėl Įstaigos vadovo veiksmų taikant drausminę atsakomybę Pareiškėjui, taip pat dėl Įstaigos vadovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, nėra pagrindo.“ Suprantama, kad VDI pareigūnas atlikdamas tyrimą neprivalo veikti taip, kaip prašo besikreipiantysis asmuo, tačiau VDI pareigūnai turi kažkaip veikti, kad būtų tinkamai ištirtas skundas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, ką konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, nutartyje nurodyta, kad „būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. tinkamai neištyrusi visų galimai padarytų drausminių pažeidimų (ne dėl visų pažeidimų paprašius pateikti pasiaiškinimus, pasiaiškinimui pateikti nustačius per trumpą terminą – iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog jis prašė pratęsti terminą jam pateikti ir vėliau teikė papildomą paaiškinimą) ieškovui buvo taikyta netinkama ir neproporcinga drausminė nuobauda, o darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nagrinėjamoje situacijoje galėjo sukelti ieškovui stiprius neigiamus išgyvenimus, kadangi toks atleidimo pagrindas akivaizdu, jog yra diskredituojantis ieškovą kaip darbuotoją, galėjo sumenkinti jo reputaciją, sumažinti galimybę įsidarbinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kas sudaro neteisėtus atsakovės veiksmus, kad šie veiksmai sukėlė neigiamus išgyvenimus ieškovui, t. y. tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo išgyvenimų yra priežastinis ryšys.“ Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismų nutartys įrodė (duomenys neskelbtini), l. e. p. direktorės, A. V., neteisėtus veiksmus tiek tiriant pareiškėjo galimus darbo pareigų pažeidimus, tiek taikant drausminę atsakomybę dėl ko buvo pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą. Šie, jau įrodyti faktai VDI turėjo paskatinti į pareiškėjo skunde (2023 m. liepos 10 d.) nurodytus faktus pasižiūrėti atidžiau ir neskubėti su nepagrįstomis išvadomis atsisakant tirti skundą. Daro išvadą, kad nei VDI PSDP skyriaus pareigūnė neištyrė pareiškėjo skunde (2023 m. liepos 10 d.) pateiktų faktinių aplinkybių, nei VDI neištyrė pareiškėjo pateikto skundo (2023 m. rugsėjo 13 d.), taip pažeidė VAĮ nuostatas, Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisykles. Dėl to teigtina, kad VDI 2023 m. spalio 10 d. Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kuris grindžiamas VDI Išvadoje 2023 m. spalio 10 d. Nr. ADI-53 nurodytais nepagrįstais argumentais ir neteisingomis išvadomis. Taip pat naikintinas VDI PSDP skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas, nes spendimu nepagrįstai buvo atsisakyta ištirti pareiškėjo pateiktą skundą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. VDI buvo gautas pareiškėjo skundas 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimo. Pareiškėjas nesutiko su 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimu ir nurodė, kad VDI PSDP skyriaus pareigūnai neatliko pirminiame skunde nurodytų aplinkybių vertinimo susijusių su buvusio darbdavio pareiškėjo atžvilgiu taikytu padidintu reiklumu, taip pat nesutiko su PSDP skyriaus nuomone, kad „vieno darbuotojo atžvilgiu taikoma drausminė atsakomybė nėra psichologinį smurtą patvirtinanti aplinkybė“, taip pat kėlė klausimus dėl VDI kompetencijos, teikė nuomonę dėl atskirų PSDP skyriaus teiginių ir rekomendacijas VDI dėl skundo tyrimo ir kt. VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės (toliau – VTVP) skyriaus pareigūnai įvertino 2023 m. rugpjūčio 22 d. PSDP skyriaus atsakymą ir nustatė, kad pirminio tyrimo metu buvo pasisakoma dėl visų pareiškėjo 2023 m. liepos 10 d. skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su Įstaigos administracijos galimai padidintu reiklumu jo atžvilgiu (dėl savalaikio pažymų teikimo, tyrimų atlikimo, naujų darbuotojų paieškos, darbinių funkcijų atlikimo procese taikytų darbo krūvio stebėjimo įrankių, tobulinimo sričių ir kompetencijų ugdymo planų sudarymo). VDI VTVP skyriaus 2023 m. spalio 10 d. išvadose Nr. ADI-53 taip pat buvo paaiškinta, kad VDI pagal savo kompetenciją nevertina Įstaigos darbuotojų veiksmų, susijusių su tinkamai/netinkamai atliekamomis darbinėmis funkcijomis, kadangi ši prerogatyva yra deleguota išimtinai darbdaviui. Atkreipia dėmesį, kad 2023 m. lapkričio 9 d. skunde Teismui, pareiškėjas nurodo, kad VDI „nepagrįstai atsisakė tirti skunde nurodytas faktines aplinkybes“ susijusias su buvusio darbdavio pareiškėjo atžvilgiu taikytu padidintu reiklumu, kai tuo tarpu 2023 m. rugsėjo 13 d. skunde VDI, buvo keliamas klausimas, kad šios aplinkybės pirminio tyrimo metu apskritai nebuvo vertinamos. VDI nuomone, tiek pirminio, tiek pakartotino tyrimo metu VDI veikė VAĮ 3 straipsnio 5 punkte nustatyta tvarka ir teikė atsakymus į visus pareiškėjo skunduose keliamus klausimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimai netinkamų VDI pareigūnų veiksmų atmestini. Dėl VDI veiksmų vertinant Įstaigos vadovo veiksmus, pritaikant drausminę atsakomybę pareiškėjo atžvilgiu nurodo, kad 2023 m. liepos 10 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. skunduose VDI, pareiškėjas kėlė klausimą, ar Įstaigos vadovo veiksmuose, pritaikant drausminę atsakomybę jo atžvilgiu, nebuvo psichologinio smurto požymių, taip pat buvo prašoma Įstaigos vadovą patraukti administracinėn atsakomybėn už darbo santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. VDI nuomone, pats drausminės nuobaudos skyrimo faktas nelaikomas psichologiniu smurtu. Iki 2022 m. lapkričio 1 d. nei DK, nei kituose teisės aktuose nebuvo reglamentuota psichologinio smurto sąvoka. Pagal pareiškėjo darbo santykių metu galiojusią DK 30 straipsnio redakciją, darbdavys privalėjo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalėjo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti, informaciją apie jas paskelbdamas įprastais darbovietėje būdais, ir imtis aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo DK 30 straipsnio pakeitimai ir psichologinio smurto sąvoka pateikiama šio straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala. VDI vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatais ir darbo reglamentu, kurie nustato VDI funkcijas ir kompetencijos ribas. VDI funkcijoms priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių darbo teisės aktų pažeidimo prevencija ir DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų vykdymo kontrolė įmonėse. Vadovaujantis išdėstytu, daro išvadą, kad į VDI kompetencijos ribas neįeina įstaigų ar įmonių darbuotojų atliekamų darbinių funkcijų vykdymo kontrolė. Už darbo organizavimo tvarką yra atsakingas darbdavys, kuris ir vertina ar darbuotojai tinkamai atlieka savo pareigas, o esant reikalui taiko atitinkamas drausminio poveikio priemones. VDI nuomone, šių teisių įgyvendinimas pats savaime nelaikytinas psichologiniu smurtu ar DK 30 straipsnio pažeidimu. VDI nagrinėjant 2023 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjo skundą nustatyta, kad darbdavys nutraukė su pareiškėju darbo santykius pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nesutikdamas su darbdavio priimtu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), kuri 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-18468/2022 pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu. DGK netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apylinkės teismą, kuris 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nesutikdamas su priteistos neturtinės žalos dydžiu, pareiškėjas kreipėsi su apeliaciniu skundu į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2023 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1372-880/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Teismai nagrinėdami pareiškėjo skundus nustatė, kad ginčas tarp pareiškėjo ir buvusio darbdavio yra kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią ieškovas patyrė dėl neteisėto atleidimo. Aptariamu atveju, patirta neturtinė žala nebuvo siejama su galimai patirtu psichologiniu smurtu, todėl VDI nuomone, drausminės atsakomybės taikymas (tame tarpe ir atleidimas iš darbo) gali būti netinkamo sprendimo, kvalifikacijos trūkumo ir pan., susijusio su darbo organizavimu pasekmė, tačiau ne psichologinio smurto apraiška. Dėl pareiškėjo teiginių, kad VDI PSDP pareigūnai neištyrė 2023 m. liepos 10 d. skunde pateiktų faktinių aplinkybių, o VDI „neištyrė mano pateikto skundo (2023-09-13)“ ir taip pažeidė VAĮ ir kt. nuostatas, nurodo, jog VDI VTVP skyriaus pareigūnams atlikus 2023 m. rugsėjo 13 d. skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, 2023 m. spalio 10 d. buvo priimtas Sprendimas (priimtas 2023 m. spalio 10 d. VTVP skyriaus išvadų pagrindu Nr. ADI-53), kuriame buvo konstatuota, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, o VDI PSDP skyriaus pareigūnė atlikusi pirminio skundo tyrimą vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose. VDI nuomone, VDI PSDP skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimas ir 2023 m. spalio 10 d. Sprendimas (priimtas 2023 m. spalio 10 d. VTVP skyriaus išvadų pagrindu Nr. ADI-53) yra aiškiai motyvuoti, pateikti argumentai išsamūs, jų turinys atitinka teisės aktų reikalavimu, todėl pareiškėjo teiginiai dėl galimai jo skunduose nurodytų ir nevertintų aplinkybių, ar apskritai neištirto skundo, atmestini.
3. Pareiškėjas E. M. 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui atsiliepimą į VDI pateiktą atsiliepimą, kuriame nurodo, jog VDI tiesiog akivaizdžiai dangsto ir toliau stengiasi nematyti (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorės A. V. tyčinių veiksmų, kuriais pareiškėjui sistemingai buvo taikomas psichologinis smurtas. Nurodo, kad nuo 2022 m. gegužės 11 d. pareiškėjui buvo taikomas izoliavimas, šį faktą pripažino VDI. VDI PSDP skyriaus 2022 m. liepos 26 d. konstatavo, kad: „Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus pareigūnų nuomone, l. e. p. direktoriaus pareigas A. V., organizuodama pasitarimus su Jums pavaldžių tyrimų grupių vadovais, duodama jiems tiesioginius nurodymus bei faktiškai vykdydama Jūsų pareigybės aprašyme 9.4. punkte nustatytą funkciją (skirstyti grupės darbuotojams užduotis, kontroliuoti jų vykdymą) kai kurių Jūsų pavaldinių atžvilgiu, izoliuoja/izoliavo Jus nuo galimybės realiai, tinkamai ir pilna apimtimi vykdyti Jūsų pareigybės aprašymo 9.1, 10.3, 10.5 punktuose nurodytas funkcijas, o toks įstaigos vadovės taikomas izoliavimas laikytinas psichologinio smurto forma“. Nuo 2022 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė beveik per pusę sumažino pareiškėjo darbo užmokestį. Taip pat l. e. p. direktorė pareiškėjui pavedė dirbti tyrimuose, kaip vyr. politikos analitikui, tačiau susitarimo dėl papildomo darbo, jog pareiškėjas vykdys vyr. politikos analitiko pareigas, nesudarė ir už šį darbą nemokėjo darbo užmokesčio. Ginčas dėl darbo užmokesčio yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorės sudarytą komisija netinkamai tyrė pareiškėjo neva padarytus darbo pažeidimus. Pareiškėjo teisė per protingą terminą pateikti paaiškinimą dėl neva padarytų pažeidimų, buvo pažeista. Pareiškėjas šią faktinę aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nesuteikė pakankamai laiko išsamiai pateikti paaiškinimo, vertina kaip tęstinio psichologinio spaudimo taikymą siekiant, kad pareiškėjas nesugebėtų pilnai, išsamiai ir laiku pasiaiškinti dėl pareiškėjui keliamų kaltinimų. Iš darbo buvo „išmestas“, kaip didžiausias nusikaltėlis, kai 2022 m. rugpjūčio 26 d. 9.15 val. pareiškėjui buvo įteiktas l. e. p. direktorės įsakymas dėl E. M. darbo sutarties nutraukimo, kartu su išvada dėl darbo pareigų pažeidimo, ir pareikalauta iki 10 val. grąžinti darbinį kompiuterį bei telefoną. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė suvokdama, t. y. veikdama tyčinės kaltės forma, taikydama psichologinį smurtą, tyčia pradėjo organizuoti neteisėtą pareiškėjo atleidimą iš darbo. Tai, kad (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė A. V. suvokė, jog organizuoja neteisėtą atleidimą, patvirtinta ir tas faktas, kad (duomenys neskelbtini) dar 2022 m. liepos mėn. pasamdė advokatę A. S., kurios viena iš specializacijų yra darbo ginčai. Viso konflikto metu advokatė A. S. konsultavo (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorę ir rengė su konfliktu susijusius dokumentus (pranešimą apie galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą (2022 m. rugpjūčio 16 d.), išvadą dėl darbo pareigų pažeidimo (2022-08-24)), bei ji iki šiol atstovauja (duomenys neskelbtini) teismuose. Įvertinius šį faktą darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė tikrai suprato savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo kils padariniai ir tokių padarinių norėjo. VDI teiginys, kad „drausminės atsakomybės taikymas (tame tarpe ir atleidimas iš darbo) gali būti netinkamo sprendimo, kvalifikacijos trūkumo ir pan., susijusio su darbo organizavimu pasekmė, tačiau ne psichologinio smurto apraiška.“ yra nepagrįstas jokias faktiniais duomenimis, yra šališkas spėjimas, kad tai galėjo būti darbdavio klaida. VDI eilinį kartą užima akivaizdžiai šališką poziciją, kai šiame ginče VDI atlieką darbdavio gynėjo vaidmenį, o ne valstybinės institucijos vaidmenį, kurios esminė misija „saugoti darbuotojų sveikatą, gyvybę ir darbingumą [...].“ Atkreipia dėmesį, kad VDI pripažino, kad VDI vyr. inspektorė yra giminaitė su (duomenys neskelbtini) Žmogiškųjų išteklių grupės darbuotoja. Nors VDI neigia, kad tyrimams galėjo būti daroma įtaka, tačiau VDI šališka pozicija rodo ką kitą. Pastebima tendencija, kad tiek atsakovas – VDI, tiek ir (duomenys neskelbtini), stengiasi suskaidyti šio pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) ginčo sudėtines dalis į atskirus epizodus ir tai pateikti kaip atskirtą ginčą, kuris neturi nieko bendro su visais kitais ginčo epizodais. VDI stengiasi pareiškėjo pateiktą skundą (2023 m. liepos 10 d.) „dėl darbe vykdyto psichologinio smurto kai nepagrįstai padidintas reiklumas taikomas tik vieno darbuotojo (E. M.) atžvilgiu“ vertinti, nagrinėti ir teismui pristatyti, kaip atskirą ginčą, kuris neturi nieko bendro su visais kitais (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė A. V. neteisėtais veiksmais, nors visi (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorės veiksmai buvo skirti pakirsti pareiškėjo norą dirbti (duomenys neskelbtini), o to nepavykus įgyvendinti, atsirado tikslas pareiškėją „išmesti“ iš darbo, kas 2022 m. rugpjūčio 26 d. ir buvo padaryta. Nori atkreipti dėmesį, kad pareiškėjui taikytas psichologinis smurtas kai nepagrįstai padidintas reiklumas buvo taikomas tik vieno darbuotojo atžvilgiu yra pareiškėjui taikyto sisteminio psichologinio smurto sudėtinė dalis. Teismo prašo vertinant VDI atsisakymą tirti pareiškėjo skundą visų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. įvertinti faktą, kad pareiškėjui buvo taikytas psichologinis smurtas – izoliavimas, kad neteisėtai buvo sumažintas darbo užmokestis, kad tyčia buvo netinkamai tiriami galimai padaryti drausminiai pažeidimai, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo, ir kad staigiu atleidimu buvo siekiama pareiškėjui sutrukdyti išsisaugoti bylinėjimuisi reikalingus dokumentus. Visi šie veiksmai rodo (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorės tyčinį siekį susidoroti su pareiškėju ir negali būti svarstomi, kad (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė dėl netinkamo sprendimo ar kvalifikacijos trūkumo priėmė tokius sprendimus. Tai buvo tyčiniai veiksmai turint aiškų tikslą. Teismo prašo atkreipti dėmesį, į VDI teiginio nelogiškumą. VDI teigia, kad „Teismai nagrinėdami Ieškovo skundus nustatė, kad ginčas tarp Ieškovo ir buvusio darbdavio yra kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią ieškovas patyrė dėl neteisėto atleidimo. Aptariamu atveju, patirta neturtinė žala nebuvo siejama su galimai patirtu psichologiniu smurtu, [...].“ Žinoma, kad teismai (Vilniaus m. apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai) nagrinėjo civilinę bylą dėl neturtinės žalos, kuri buvo padaryta neteisėtu atleidimu iš darbo (duomenys neskelbtini). Teismai negalėjo nustatyti psichologinio smurto taikymo prieš pareiškėją fakto, nes tai ne teismų kompetenciją. Tokius tyrimus privalo atlikti VDI ir tik VDI gali konstatuoti, kad darbdavys taikė man psichologinį smurtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos 2023 m. spalio 10 d. Sprendimo, 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d, kreipėsi į VDI Vilniaus teritorinį skyrių su skundu „Dėl darbe vykdyto psichologinio smurto kai nepagrįstai padidintas reiklumas taikomas tik vieno darbuotojo (E. M.) atžvilgiu“. Pareiškėjas prašė atlikti tyrimą ir nustatyti ar (duomenys neskelbtini) laikinai direktorės pareigas einančios A. V. veiksmuose, kai tik išskirtinai pareiškėjui vienam buvo pritaikyta drausminė atsakomybė už neva padarytus pažeidimus, nėra prieš pareiškėją, E. M., taikyto psichologinio smurto požymių; (duomenys neskelbtini) laikinai direktorės pareigas einančiai A. V. taikyti administracinę atsakomybę už DK numatytų pareigų nevykdymą.
VDI PSDP skyrius 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmė Sprendimą. Nurodė, kad yra priimtas sprendimas baigti pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir administracinės teisenos nepradėti. Pareiškėjo skundą išnagrinėjo PSDP skyriaus patarėja – vyriausioji darbo inspektorė G. P..
2023 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam darbo inspektoriui „Dėl 2023 m. rugpjūčio 22 d. VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus sprendimo“, kuriuo prašė iš naujo atlikti tyrimą ir nustatyti ar (duomenys neskelbtini) laikinai direktorės pareigas einančios A. V. veiksmuose, kai tik išskirtinai pareiškėjui vienam buvo pritaikyta drausminė atsakomybė už neva padarytus pažeidimus, nėra prieš pareiškėją, E. M., taikyto psichologinio smurto požymių; (duomenys neskelbtini) laikinai direktorės pareigas einančiai A. V. taikyti administracinę atsakomybę už DK numatytų pareigų nevykdymą.
VDI 2023 m. spalio 10 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į atlikto tyrimo išvadas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkto dispozicija nusprendžia: konstatuoti, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, o VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus patarėja – vyr. darbo inspektorė G. P. vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose; vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 10 straipsniu, administracinę procedūrą baigti.
VDI Specialistų 2023 m. spalio 10 d. išvadoje Nr. ADI-53 nurodyta, kad atlikti pakartotiną skundo tyrimą dėl Įstaigos vadovo veiksmų taikant drausminę atsakomybę pareiškėjui, taip pat dėl Įstaigos vadovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, nėra pagrindo. Teikia siūlymą administracinę procedūrą dėl galimai netinkamų VDI PSDP skyriaus patarėjos – vyr. darbo inspektorės G. P. veiksmų baigti, konstatuojant, kad VDI pareigūnė vykdė savo teises ir pareigas VDI veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka.
6. DK 30 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.) 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti, informaciją apie jas paskelbdamas įprastais darbovietėje būdais, ir imasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti (2 dalis).
DK 30 straipsnio (redakcija nuo 2022 m. lapkričio 1 d.) 2 dalyje nustatyta, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.
7. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl to ar VDI tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, kiek tai susiję su, pareiškėjo vertinimu, darbe prieš jį taikyto psichologinio smurto, kai nepagrįstai padidintas reiklumas taikomas tik vienam asmeniui.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad, pareiškėjo nuomone, darbdavio padidintas reiklumas, kaip psichologinis smurtas pareiškėjo atžvilgiu pasireiškė kai dėl problemų, kurios egzistavo nuo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) darbo pradžios (2021 m. rugpjūčio 28 d.), staiga pareiškėjui vienam buvo pradėtas tyrimas dėl darbo pareigų pažeidimo (2022 m. rugpjūčio 16 d.) ir jau 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas buvo atleistas iš darbo už šiurkščius darbo pažeidimus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (dėl darbuotojo kaltės, šiurkščiai pažeidus darbo pareigas). Pareiškėjas nesutikdamas su darbdavio priimtu sprendimu kreipėsi į DGK, kuri pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino pareiškėjo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau netenkino reikalavimo dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nesutikdamas su DGK sprendimu kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 2000 EUR neturtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendime konstatavo, jog tinkamai neištyrus visų galimai padarytų drausminių pažeidimų pareiškėjui buvo taikyta netinkama ir neproporcinga drausminė nuobauda, o darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nagrinėjamoje situacijoje galėjo sukelti pareiškėjui stiprius neigiamus išgyvenimus, kadangi toks atleidimo pagrindas akivaizdu, jog yra diskredituojantis pareiškėją kaip darbuotoją, galėjo sumenkinti jo reputaciją, sumažinti galimybę įsidarbinti. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismų nutartys įrodė (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorės, A. V., neteisėtus veiksmus tiek tiriant pareiškėjo galimus darbo pareigų pažeidimus, tiek taikant drausminę atsakomybę dėl ko buvo pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą. Šie, jau įrodyti faktai VDI turėjo paskatinti į pareiškėjo skunde (2023 m. liepos 10 d.) nurodytus faktus pasižiūrėti atidžiau ir neskubėti su nepagrįstomis išvadomis atsisakant tirti skundą.
8. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek iš VDI 2023 m. spalio 10 d. Sprendimo, tiek iš 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimo matyti, kad į pareiškėjo situaciją buvo žiūrima ir vertinama atidžiai, atsakant pareiškėjui ir analizuojant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. VDI neatsisakė tirti pareiškėjo skundų, o analizavo su konkrečia pareiškėjo situacija susijusias aplinkybes. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendime buvo analizuojamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas Išvadoje buvote kaltinamas, kad neinicijavo naujų darbuotojų paieškos ir jų atrankos, nors darbuotojų paieška, atranka yra pagrindinė Žmogiškųjų išteklių grupės funkcija, tačiau už tokį pažeidimą drausminė atsakomybė nebuvo pritaikyta nei šios grupės vadovei, nei darbuotojai; kad pareiškėjas nesinaudojo tyrėjų darbo krūvio stebėjimo įrankiu, kuris buvo sukurtas Excel pagrindu, nors šiuo krūvio stebėjimo įrankiu nesinaudojo nei vienos dalykinės komandos vadovas ir dėl to nei vienas komandos vadovas nebuvo patrauktas drausminėn atsakomybėn; kad pareiškėjas nesudarė tyrėjų tobulinimo sričių ir kompetencijų ugdymo planų, nors dalykinių komandų vadovai buvo atsakingi už savo komandos darbuotojų kompetencijų kėlimo planų sudarymą, tačiau už tokį pažeidimą drausminė atsakomybė nebuvo pritaikyta nei vienam dalykinės komandos vadovui; o taip pat kad viena iš Žmogiškųjų išteklių grupės funkcijų yra kartu su Grupių vadovais rengti darbuotojų ugdymo, karjeros planavimo schemas, numatyti ir taikyti priemones, skatinančias darbuotojų savišvietą, dalijimasis žiniomis bei patirtimi, tačiau už tokį pažeidimą drausminė atsakomybė nebuvo pritaikyta nei Žmogiškųjų išteklių grupės vadovei, nei darbuotojui. Teismo vertinimu, atsakovė padarė pagrįstą išvadą, jog visos šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios su darbo organizavimu ir kad už darbo organizavimo tvarką yra atsakingas darbdavys, kuris nustato ne tik darbuotojų darbo funkcijas, bet ir jų atlikimo tvarką ir pan. Būtent darbdavys vertina, ar darbuotojai tinkamai atlieka savo pareigas, esant pagrindui, inicijuoja tarnybinius patikrinimus bei darbo pareigas pažeidusių darbuotojų atžvilgiu taiko tam tikras drausminio poveikio priemones (pavyzdžiui, praveda pokalbį, įspėja apie galimą atleidimą iš darbo ar net atleidžia iš darbo).
Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir darbdavio jam kelti reikalavimai savaime nesuponuoja išvados, kad prieš pareiškėją buvo naudojamas psichologinis smurtas. Nagrinėjamu atveju buvo pripažinta, kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, tačiau tai nebuvo siejama su prieš pareiškėją galimai naudojamu psichologiniu smurtu ir nėra psichologinį smurtą patvirtinanti aplinkybė. Taip pat ir priteista neturtinė žala nebuvo siejama su galimai patirtu psichologiniu smurtu.
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad kitų darbuotojų atžvilgiu nebuvo pradėti jokie tyrimai ar patikrinimai, taip pat nereiškia DK 30 straipsnio pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovė tinkamai vertino situaciją ir išaiškino pareiškėjui, kad kalbant apie padidintą reiklumą vieno darbuotojo atžvilgiu, kuris tam tikrais atvejais gali būti pripažintas psichologiniu smurtu, esminę reikšmę turi palyginimas reikalavimų keliamų darbuotojams, kurie dirba tose pačiose ar analogiškose pareigose. Akivaizdu, kad vadovaujančias pareigas užimantiems darbuotojams (pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vadovu) keliami aukštesni standartai ir taikomi griežtesni reikalavimai ne vien dėl vadovams keliamų aukštesnių profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir autoriteto įmonės darbuotojų motyvacijai, darbo aplinkai ir drausmės skatinimui veiksnių. Priklausomai nuo darbuotojo užimamų pareigų skiriasi ir darbo pareigų pažeidimo šiurkštumo kvalifikavimas, kuris lemia atsakomybės taikymą. Ir toks vertinimas, teismo nuomone, nelaikytinas diskriminaciniu pareiškėjo atžvilgiu.
9. Teismo vertinimu, 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendime ir 2023 m. spalio 10 d. Sprendime buvo padarytos pagrįstos ir išsamios išvados, tinkamai ištirtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pagrįstai nustatyta, kad už darbo organizavimo tvarką yra atsakingas darbdavys, kuris ir vertina ar darbuotojai tinkamai atlieka savo pareigas, o esant reikalui taiko atitinkamas drausminio poveikio priemones ir šių teisių įgyvendinimas pats savaime nelaikytinas psichologiniu smurtu ar DK 30 straipsnio pažeidimu. Be to, nagrinėjamu atveju, buvo nustatyta, kad darbdavys neteisėtai atleido pareiškėją iš darbo ir darbdaviui kilo su tuo susijusios neigiamos pasekmes, buvo išieškotas pareiškėjo naudai vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat priteista neturtinė žala.
10. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad ginčijamas atsakovės 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimas ir 2023 m. spalio 10 d. Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti; todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
11. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas pateikė ir daugiau skundo argumentų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.