Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei MB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai nagrinėjamoje byloje buvo įteikti 2022 m. lapkričio 28 d. tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175 straipsnio 1 d. 2022 m. lapkričio 28 d. atsakovė MB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu teismui patvirtino procesinių dokumentų gavimą ir nurodė, kad jų teisininkai pateiks atsakymą dėl ginčo. Nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir nenurodžius atsiliepimo nepateikimo priežasčių, 2022 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 288 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad, priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

CPK 288 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, nustato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Papildomai pažymėtina, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi ir su byla susiję įrodymai (287 straipsnio 3 dalis).

Tad teismas, spręsdamas šalies prašymą panaikinti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat privalo įvertinti, ar kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės MB (duomenys neskelbtini) pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjamo dalyko turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 2456,93 Eur skolą, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 9,25 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir nenurodžius atsiliepimo nepateikimo priežasčių, 2022 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovė 2023 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad nesutinka su teismo išvadomis ir atsakovės skola ieškovei šiai dienai iš viso siekia tik 878,01 Eur, o ne 2 456,93 Eur. Pabrėžė, kad šioje civilinėje byloje teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, o net ir priimdamas sprendimą už akių teismas negalėjo patenkinti ieškovės ieškinio, kadangi ieškovė pareiškė nepagrįstus reikalavimus.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Pareiškime šalys neginčija 2022 m. rugpjūčio 3 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 212,96 Eur sumos ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 304,92 Eur sumos, kadangi yra tinkamai atsakovės apmokėtos, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad atsakovė MB (duomenys neskelbtini), prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 12 d. atsakovei MB (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 9 676,27 Eur sumai. Atsakovė 2022 m. birželio 3 d. bankiniu pavedimu į ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą esančią Swedbank AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 5 000 Eur avansinį mokėjimą bei 2022 m. liepos 29 d. pagal pinigų priėmimo kvitą, serija (duomenys neskelbtini), sumokėjo 3 000 Eur grynaisiais pinigais. 2022 m. liepos 29 d. ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė yra išrašiusi atsakovei kreditines PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 798,26 Eur ir 421,08 Eur sumoms. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. birželio 6 d. į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią Swedbank AB grąžino dalį iš 2022 m. birželio 3 d. atsakovės pervesto avanso, t. y. atlikto pavedimą, kurio mokėjimo nurodymas 21/210, 2 000 Eur, kadangi atsakovas 2022 m. birželio 3 d. turėjo sumokėti ieškovui ne 5 000 Eur avansą, o 3 000 Eur avansą. Atsakovė su prašymu pateikė 2022 m. gruodžio 21 d. tarpusavio skolų derinimo - užskaitymo aktą į kurį nėra įtraukta ši ieškovės atsakovei sugražinta suma. Pažymėtina, kad tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktas turi būti suderintas ir pasirašytas abiejų šalių. Nagrinėjamu atveju, 2022 m. gruodžio 21 d. tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktas nėra pasirašytas abiejų šalių, todėl šis pateiktas dokumentas nėra vertinamas kaip tinkamas įrodymas. Taip pat atsakovė teismui pateikė du Swedbank AB išrašus, t. y. 2022 m. rugpjūčio 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. patvirtinančius sąskaitų apmokėjimus dėl sumų, kurių šalys neginčija, tačiau dėl neaiškių priežasčių nepateikė bendro Swedbank AB išrašo periodu nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d., kuriame aiškiai matytųsi ieškovės atsakovei sugražinta 2 000 Eur suma. Apibendrinant byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad atsakovės ieškovei skola pagal 2022 m. liepos 12 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 2 456,93 Eur ( 9 676,27 Eur – 5 000 Eur + 2 000 Eur – 3 000 Eur – 798,26 Eur – 421,08 Eur).

Taigi atsakovė nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Konstatuotina ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Apibendrinant tai, kas paminėta, įvertinus atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimas priimtas atsakovei už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, todėl atsakovės pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalies 1 punktas).

Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu konstatuotina, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. yra nurodyta, kad s?aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi is?laidas teismas priteisia is? antrosios s?alies, nors s?i ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi is?laidu? moke?jimo i? valstybe?s biudz?eta?. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 d., 2 d. ir 3 d. nustatytu? byline?jimosi is?laidu? paskirstymo taisykliu?, atsiz?velgdamas i? tai, ar s?aliu? procesinis elgesys buvo tinkamas, ir i?vertindamas priez?astis, de?l kuriu? susidare? byline?jimosi is?laidos.

Civilinėje byloje 2023 m. sausio 16 d. taip pat gautas ieškovės prašymas ieškovės naudai priteisti byloje patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 302,50 eurų. Pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius ir šių išlaidų apmokėjimą.

Pagal LR CK 1.1 str., 6.263 str., kiekvienas asmuo turi pareiga? laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytu? kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CPK 3 str. 1 d.)

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbia? reikšmę taip pat turi kalte? (atsakomybe?) dėl proceso. Pagal ja? sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybe? ir kalte? dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesini? elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 360/2010). LR CPK 93 str. 4 d. įtvirtintos teisės normos tikslas - neleisti turinčiai teise? i? bylinėjimosi išlaidų? atlyginimą? šaliai gauti tu? išlaidų?, kurios atsirado dėl pačios šalies nepagrįstu? ar nesąžiningu? procesiniu? veiksmu?, atlyginimą? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Be to, ši norma taip pat suteikia teise? teismui, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų? dydi?, kad nebūtų? pažeistas šalių? lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą? laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytu? maksimaliu? dydžių? – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitu? Rekomendacijose nurodytu? kriterijų? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Tokiu atveju teismai vertina tiek reikalavimo dydi?, keliamu? teisės aiškinimo klausimu? sudėtingumą?, teismu? praktikos analizės būtinybe?, ginčo naujumą? proceso šaliai, patiriančiai bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčas vyksta tarp dviejų juridinių asmenų, atsakovė nesutinka su priteista 2 456,93 Eur skola, tačiau laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir ši civilinė byla buvo išnagrinėta ir priimtas sprendimas už akių ieškovės naudai. Atsakovė prašė panaikinti 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad sprendimas už akių buvo priimtas, pagrįstai ir teisėtai. Taigi, ieškovės prašomos priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas apmokėti teisinėms paslaugoms yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, apmokėtos ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti dydžio, todėl teismas neturi pagrindo nepriteisti šių išlaidų ieškovui visa apimtimi. Todėl iš atsakovės priteistina ieškovės papildomai patirtos bylinėjimo išlaidos 302,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 6 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos MB (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Priteisti iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur papildomas bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.