Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2018-07-20 apie 13.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiajai A. P. už abiejų rankų dilbių, ją tampė, suėmęs už sprando lenkė žemyn jos galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose bei sukeldamas jai fizinį skausmą.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. 2018 m. liepos 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus buvo įpareigotas įteikti pranešimą, kad administratorė A. P. bus atleidžiama iš darbo, kadangi neatitiko lūkesčių ir nepraėjo bandomojo laikotarpio. Šitą dokumentą pasiėmė iš buhalterės J. Š., pasikvietė A. į savo kabinetą, jai pateikė susipažinti dokumentą. A. atsisakė susipažinti, prieštaravo visiems nurodytiems punktams. Tuomet jis pasisiūlė ją palydėti iki darbo vietos, prie jos darbo stalo, kad susirinktų savo daiktus, paliktų įmonės dokumentus, darbo priemones ir išeitų iš įmonės patalpų. A. priėjusi prie savo darbo stalo pradėjo rinktis daiktus, pradėjo krautis sąsiuvinius į rankinę. Jis sustabdė, paklausė, kokį sąsiuvinį dedasi į rankinę, ji atsakė, kad tai jos asmeninis sąsiuvinis. Kadangi asmeninių sąsiuvinių darbe nelabai gali būti, paprašė parodyti, kas to sąsiuvinio viduje užrašyta. Atsivertęs tą sąsiuvinį rado sąskaitų-faktūrų kopijas, užrašus apie klientus. Tai konfidenciali įmonės informacija, kurios ji neturėtų išsinešti iš įmonės. A. buvo priešiškai nusiteikusi, todėl nutarė, kad ji gali pakenkti įmonei, iš to sąsiuvinio paėmė įmonės dokumentus, išplėšė kelis lapus su konfidencialia informacija ir jai atidavė tą sąsiuvinį, nes nežinojo, ar tai jos tas sąsiuvinis, ar įmonės. Tuomet stebėjo kaip ji renkasi savo asmeninius daiktus. Ji ėmė įmautes, iš jų išiminėjo dokumentus, įmautes dėjosi sau, sakydama, kad tas įmautes pirko už savo pinigus. Nenorėjo ginčytis, pasiūlė padaryti paprasčiau – įmautes palikti, o jis jai atlygins įmaučių vertę, duodamas 10 eurų. Apsisukęs nuėjo į savo kabinetą pasiimti tų 10 eurų. Užtruko apie 30 sekundžių, kol pasiėmė pinigus. Atsisukęs pamatė, kad A. paskubomis kraunasi kažkokias įmautes į rankinę. Pribėgęs paklausė, ką ji kraunasi, liepė parodyti, tačiau A. pasakė, kad tai jos asmeniniai daiktai, todėl nerodys. Priėjo prie jos ir patempė už rankinės dirželio, norėjo pasižiūrėti, kas yra rankinėje, bet ji pasipriešino, atšoko, atstūmė jį ir išbėgo iš ofiso. Matė, kad ji išbėgo į lauką, pribėgo prie kitos įmonės sunkvežimio vairuotojo A. D., kažką kalbėjosi. Atėjo prie jų, nes norėjo gražiai pasikalbėti, tačiau ji nenorėjo su juo kalbėtis. Pagalvojęs, kad ji nusiramins grįžusi į namus ir po to atiduos paimtus dokumentus, nuėjo atgal į ofisą pasiimti pultelį vartams atidaryti, kad galėtų A. P. išleisti iš įmonės teritorijos. Užgaišo gal 2-3 minutes. Išėjęs į lauką A. neberado, atidarė vartus, išėjo pro vartus, bet A. niekur nebebuvo. Vartus pulteliu galima atidaryti ir iš pastato, tačiau išėjo į lauką norėdamas A. palydėti iki vartų. Kokiu automobiliu A. važinėjo, jis nežino. Jokio smurto prieš A. nevartojo, tik patempė už rankinės, jokių kitų kūno dalių netampė. A. padėjo ant stalo tik įmonės telefoną, jokio kito telefono jis nematė, kaip sudužo A. telefonas, jis nežino. Po kažkurio laiko buhalterė pasigedo kai kurių dokumentų, juos reikėjo iš naujo atspausdinti. Direktorius darė reviziją, jis policijai buvo pateikęs pareiškimą dėl vagystės, tačiau tyrimas nebuvo atliktas. Po kelių dienų buvo nuvykęs pas A. tėvą V. P.. Jam paskambino pats V. P., sakėsi norįs atvažiuoti į įmonę įsigyti produkcijos, tačiau jis suprato, kad jam reikia ne produkcijos, todėl pasiėmė buhalterę ir gamybos vadovą kaip liudytojus ir nuvyko pas V. P.. Manė, kad bus grąžinti dokumentai, taip pat tikėjosi, kad bus prašoma kompensacijos dėl A. atleidimo, tačiau nesitikėjo, kad bus apkaltintas smurtu. V. P. sakė, kad jeigu įvykio metu būtų buvęs Šiauliuose, būtų viską pas juos išdaužęs. Buhalterė bandė aiškinti, kad nieko neatsitiko, kad buvo pagrindas A. atleisti iš darbo, tačiau V. P. nesiklausė, paprašė palikti juos vienus, tuomet buhalterė ir gamybos vadovas išėjo. V. P. liepė A. atsiprašyti ir sumokėti 1 000 eurų žalai atlyginti, kitaip turėsiąs nemalonumų, bus iškelta baudžiamoji byla. Apgailestavo dėl susidariusios situacijos, tačiau neprisipažino smurtavęs prieš A., buvo sutikęs sumokėti kompensaciją už A. atleidimą iš darbo, tačiau ne kompensaciją už A. sužalojimą, nes jis A. nesužalojo, nebent ji pati susižalojo lipdama per tvorą. Nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, nepadarė.

Nukentėjusioji A. P. teisme parodė, jog nuo 2018-05-15 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), administratore. Buvo įdarbinta su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu. 2018 m. liepos 20 d. į darbą atvažiavo uošvių automobiliu 8 val. Automobilį paliko už įmonės vartų. Vartai visuomet būna uždaryti. Į teritoriją galima įvažiuoti ir įeiti tik pulteliu atsidarius vartus, pultelį ji turėjo, tačiau ji į teritoriją nevažiavo, nes kieme automobilį statydavo direktoriaus pavaduotojas M. B., atvažiuodavo klientai, todėl automobilį ji visada palikdavo už vartų. Apie 13 val. ją į savo kabinetą pasikvietė direktoriaus pavaduotojas M. B. ir pasakė, kad ji blogai dirba, nori atleisti iš darbo ir nurodė pasirašyti, kad atleidžiama dėl nepatenkinamo darbo. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, nes neturėjo nė vieno įspėjimo dėl savo darbo kokybės nei iš direktoriaus, nei iš direktoriaus pavaduotojo, nei iš buhalterės. M. B. pasakė, kad jeigu ji pasirašys, sutiks, kad blogai dirbo, bus atleista tą pačią dieną. Ji nesutiko pasirašyti. Tuomet M. B. pasakė, ar su jos sutikimu, ar be sutikimo, vis viena bus viskas įforminta, liepė jai atiduoti visus įmonės daiktus ir išeiti iš įmonės. Ji sutiko, atidavė visus įmonės daiktus – dokumentus, juodraščius, vartų pultelį, darbinį telefoną, raktus. Ji neatidavė savo asmeninių daiktų – trijų sąsiuvinių, kurių viename ji rašydavosi dienos darbus – ką reikia parašyti, kam reikia paskambinti. M. B. pasirodė, kad tai įmonės daiktai, kilo konfliktas, jis puolė plėšyti jos asmeninį sąsiuvinį, išplėšė lapus su jos užrašais, liepė kuo greičiau rinktis savo daiktus, siūlė pinigų už tuos jos asmeninius sąsiuvinius, nuėjo į savo kabinetą pasiimti 10 eurų. Per tą laiką ji pabaigė susidėti savo daiktus. Grįžęs M. B. pamatė, kad savo visus sąsiuvinius ji jau susidėjo, įsiuto, liepė atiduoti arba atims. Nesuprato, kas vyksta, nes ji jau ruošėsi išeiti. M. B. dar kartą liepė atiduoti, puolė prie jos, griebė už abiejų rankų, tempė ją, bandydamas atsegti rankinuką ir paimti daiktus, ji priešinosi, tada jis įspraudė ją į kampą, sugriebė jai už kaklo ir pradėjo lenkti galvą žemyn. Atėjo buhalterė J. Š., kuri turėjo matyti, kad M. B. laiko ją už sprando, paklausė, kas vyksta, tada M. B. ją paleido. Ji iš galinės kišenės išsitraukė telefoną, pasakė, kad kviečia policiją, tada M. B. puolė prie jos telefono, jį sugriebė ir numetė ant stalo. Buvo dar ir darbinis telefonas, kurį ji paėmė, tačiau M. B. ir tą telefoną atėmė. Ji pasakė, kad bet kuriuo atveju kreipsis į policiją, tada M. B. pasakė, kad pasakys, jog tai ji jį puolė, matė liudytoja ir parodė į buhalterę. Jai pasakius, kad ji vis tiek kreipsis į policiją, M. B. jai pasiūlė 100 eurų, sakydamas, kad reikia viską pabaigti. Ji nebesiklausė, išbėgo iš tos patalpos į lauką. Kieme pamatė mašiną, kurioje buvo jai ir M. B. pažįstamas A. D.. Ji žinojo, kad jis turi pultelį nuo vartų, paprašė atidaryti vartus, šis paklausė kam, ji pasakė, tačiau A. D. atsisakė atidaryti vartus, tuomet ji paprašė telefono, kad galėtų paskambinti į policiją. Tuo metu atbėgo M. B. ir liepė jai vartų nedaryti ir neišleisti iš teritorijos. Tada M. B. pasakė jai, kad jis turįs advokatą, o jai kam viso to reikia, ji pasakė, kad ji vis tiek kreiptis į policiją, tuomet M. B. vėl pasiūlė 100 eurų ir viską baigti gražiuoju, tačiau ji nesutiko. Po to M. B. pasakė, kad skambintų kur tik nori, jai atidavė jos telefoną, o pats nuėjo į patalpas. Telefonas neveikė. Iki to incidento, kai M. B. numetė jos telefoną ant stalo, jos telefonas veikė, nors ir buvo įskilęs ekrano kampas, o po to numetimo nebeveikė. Ji pasiliko kieme. A. D. pasakęs, kad turi aiškintis patys, nuvažiavo. Nežinojo, ką daryti, bijojo M. B.. Susirado kelmą, pasiliko ant jo ir perlipo per tvorą. Tvora yra apie dviejų metrų aukščio, lipdama per tvorą niekur neužkliuvo, nesusižalojo, nušokdama taip pat nesusižalojo. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo į namus. Visą papasakojo vyro mamai, ji iškvietė medikus ir kartu kreipėsi į policiją. Gydymo įstaigoje ji buvo apžiūrėta, buvo nustatyti rankų sumušimai, kaklo patempimas, ant rankos buvo mėlynė. Jai skaudėjo, gydėsi, pirko vaistus, tepalus, kuriuos išrašė gydytojas. Gydėsi apie dvi savaites. Taip pat kreipėsi į psichologą, nes pablogėjo sveikata, negalėjo užmigti, sapnuodavo tą įvykį, atsirado baimė, nepasitikėjimas savimi. Po šio įvykio M. B. jos atsiprašyti nebandė. Žino, kad M. B. buvo atvykęs pas jos tėvą. Tuomet jos nebuvo namuose. Jeigu tuomet jis būtų jos atsiprašęs, ji būtų jam atleidusi. Jeigu jis gailėtųsi, pripažintų kaltę, atsiprašytų, ji jam atleistų, nors ir yra labai įskaudinta. Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, prašo žalą priteisti.

Liudytojas A. D. parodė, jog su kaltinamuoju M. B. jį sieja verslo santykiai, o nukentėjusiąją A. P. pažįsta kaip dirbusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekretore. 2018 m. liepos 20 d. grįžo iš darbų, teritorijoje statė sunkvežimį. Priėjusi nukentėjusioji A. P. paprašė telefono pasiskambinti. Ar sakė kokiu tikslu jai reikia telefono, neprisimena, be to, galėjo neišgirsti, nes burzgė mašinos variklis. Ieškojo telefono, jo nerado, nes buvo palikęs lengvojoje mašinoje. Po kiek laiko išėjęs į kiemą M. B. nukentėjusiajai liepė atiduoti dokumentus. Jie kalbėjosi, o jis palikęs juos nuvažiavo į sandėlį. Nukentėjusioji atrodė išsiblaškiusi, jam pasirodė keista, kad ji prašė telefono pasiskambinti. Ar ji prašė vartų pultelio, neprisimena, galėjo negirdėti. Sužalojimų ant nukentėjusiosios nepastebėjo. Dar lyg tai į kiemą buvo išėjusi buhalterė, tačiau ką ji darė, neprisimena. Kaip nukentėjusioji išėjo iš teritorijos, nematė.

Liudytoja D. K. parodė, jog nukentėjusioji A. P. yra jos sūnaus žmona. 2018 m. liepos 20 d. gal apie 14 val. paskambino sūnus ir pasakė, kad kviestų policiją, nes grįžta A., iš pradžių nesuprato, kas atsitiko, po to sūnus pasakė, kad A. darbe užpuolė darbdavys. Po kelių minučių į duris pabeldė A.. Ji buvo labai susijaudinusi, negalėjo sulaikyti ašarų, negalėjo nusiraminti, abiejų rankų dilbiai buvo raudoni, ypač dešinioji ranka, sprandas irgi įtemptas, negalėjo pasukti galvos, rankose tiesiog negalėjo nulaikyti net stiklinės vandens. Pirmieji A. žodžiai buvo, kad darbdavys norėjo atimti jos asmeninius daiktus, sudaužė jos telefoną, ji negalėjo pasiskambinti, jos neišleido iš teritorijos, todėl perlipo per tvorą ir parvažiavo į namus. A. sakė, kad darbdavys jai griebė už rankų, lenkė žemyn galvą. Iškvietė medikus, atvykę medikai liepė važiuoti į gydymo įstaigą, ligoninėje ją apžiūrėjo, padarė nuotraukas. Po to su marčia nuvyko į policijos komisariatą, ten parašė pareiškimą. Po šio įvykio A. pasikeitė, pradėjo nemiegoti naktimis, užsidarė savyje. A. gydėsi virš mėnesio laiko. Žino, kad pas A. tėtį buvo atvykęs M. B. su liudytojais, jie kalbėjosi, bet tame pokalbyje ji nedalyvavo.

Liudytoja E. K. parodė, jog yra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Apie dvi savaites prieš išeinant iš darbo ji A. P. perdavė savo darbus. Prisimena, kad nukentėjusioji turėjo juodą mobilaus ryšio telefoną, kuriam buvo įskilęs ekranas, bet tas telefonas veikė. Kas įvyko 2018 m. liepos 20 d., nežino, nes tuo metu jau nebedirbo. Nukentėjusioji buvo atvažiavusi pas ją į naująją darbovietę, sakė, kad buvo užpulta, sumušta, informavo, kad gali būti kviečiama į apklausas, į teismą. Su M. B. buvo susitikę dar prieš pokalbį su nukentėjusiąja ir dar prieš apklausą policijoje. Jis prašė paliudyti, kad tas A. telefonas buvo įskilęs. Kiek pamena, jai paskambino M. B., pasakė apie situaciją, teigė, kad yra nekaltas, kad situacija pateikiama visiškai kitaip. Jai buvo pakeliui ir ji užvažiavo pas M. B. į darbą. M. B. sakė, kad tarp jo ir A. įvyko kažkoks konfliktas, nukentėjusioji buvo sugriebta, smulkmenų nepasakojo, tik sakė, kad A. šoko per tvorą. M. B. prašė paliudyti, kad A. telefonas jau buvo pažeistas tuo metu, kai nukentėjusioji pas jį įsidarbino. O nukentėjusioji pas ją atvažiavo jau po apklausos policijoje praėjus kažkuriam laikui. Pokalbio metu jai pasakojo, kad ją sužalojo M. B.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos išeinama ir į ją patenkama pulteliu atsidarius vartus. Neturinčius pultelio įleidžia ir išleidžia vadovas ar sekretorė. Ji dirbdama administratore irgi įleisdavo arba išleisdavo žmones. Ji nežino, kad M. B. neišleido nukentėjusios iš teritorijos, kad dėl to nukentėjusiajai teko lipti per tvorą. Melagingų parodymų M. B. duoti jos neprašė, tik prašė paliudyti apie A. telefono būklę. Nors buvo skilęs ekranas, nukentėjusioji tuo skilusiu telefonu naudojosi.

Liudytoja J. Š. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere. M. B. yra jos tiesioginis vadovas, jis yra įmonės akcininkas, kažkada buvo direktoriaus pavaduotojas. A. P. dirbo įmonėje administratore. Ji buvo priimta su bandomuoju laikotarpiu. Jau anksčiau vadovai buvo nusprendę, kad reikia atleisti A. P. iš darbo kaip neišlaikius bandomojo laikotarpio. Ji surašė pranešimą-įspėjimą, direktorius prieš atostogas jį pasirašė. 2018-07-20 gal apie 13 val. M. B. A. P. pasikvietė pas save į kabinetą, jie kalbėjosi apie 10-15 min. Tuo metu buvo savo kabinete. Kabinetų durys visada būna atidarytos ir kas vyksta aplinkui gali girdėti. Kiek suprato iš kalbos, jie nesusitarė dėl atleidimo pagrindo, M. liepė susirinkti savo asmeninius daiktus, ji pradėjo krautis, ten buvo ir įmonės dokumentų, jie buvo sudėti į įmautes, ji pradėjo įmautes dėtis. Girdėjo, kad M. B. kažką plėšo, tačiau ką plėšo ji tuo metu nematė. M. B. pasiūlė palikti dokumentus įmautėse, jų netraukti, o jis už įmautes pasiūlė 10 eurų. M. B. nuėjo pinigų, tuo metu A. viską, kas buvo ant stalo, susikrovė į savo rankinę. M. grįžęs jai pradėjo priekaištauti, kad viską susidėjo, tuo metu ji išėjo iš savo kabineto, A. pasakė neatiduosianti tų dokumentų, nes jie yra jos asmeniniai. M. ir A. vieną nuo kito skyrė stalas, ji viską buvo susidėjusi į rankinę, o rankinė buvo ant peties, M. truktelėjo tą rankinę kelis kartus, A. ją laikė iš priekio, ji neatidavė ir tada M. ją paleido. Matė tik, kad M. B. tampo už rankinės, daugiau jokių veiksmų nematė. Tuomet A. išėjo iš už stalo ir išėjo iš patalpos. Kaip tik į kiemą buvo grįžęs A. D., jis statėsi mašiną, A. nuėjo prie jo, ką jie kalbėjosi, nežino. Irgi išėjo į lauką, bet nuo jų buvo gal 100 metrų atstumu, negirdėjo, ką jie kalbėjosi, ir grįžo į kabinetą. M. B. tuo metu buvo taip pat lauke, negirdėjo, kad M. B. būtų koneveikęs, įžeidinėjęs A. ar jai būtų siūlęs 100 eurų. M. B. į patalpas grįžo praėjus maždaug 5 minutėms. A. pasiėmė įmonės juodraštinius dokumentus, ir nors tai juodraščiai, tai vis tiek informacija apie įmonę. Ant nukentėjusiosios jokių sužalojimų, paraudusių rankų, nubrozdinimų nematė. Kai A. kalbėjo su A. D., gal ji ir buvo kažkiek susijaudinusi, bet rankomis negestikuliavo, pakelto balso irgi nesigirdėjo. Vartai tuo metu buvo uždaryti, jos A. P. neprašė išleisti iš teritorijos, jeigu būtų prašiusi, būtų išleidusi. Policijos nekvietė, galvojo ir be to apsieti. Ji tik matė, kad M. patampė už A. rankinės, mano, kad tampymas už rankinės teisėtas veiksmas, jeigu nori pasiimti savo daiktus. Kaip nukentėjusioji lipo per tvorą, nematė, kaip išėjo iš įmonės teritorijos, nesidomėjo. Tvora prie administracinio pastato yra plytinė, virš tos tvoros yra metalinė spygliuota viela. Gal po savaitės laiko po to įvykio, vieną rytą ruošiantis į darbą jai paskambino M., sakė atvažiuos jos paimti. Įsėdus į M. automobilį, M. pasakė, kad važiuoja pas A. tėvą, kad yra susitarę dėl susitikimo. Iš pradžių girdėjo, apie ją jie kalbėjosi, po to buvo išprašyta. A. tėvas pareiškė, kad jeigu tą dieną nebūtų išskridęs į Turkiją, tai visą įmonę būtų išnešiojęs, ką jie tarėsi nieko nežino. Nežino, ką A. savo tėvui pripasakojo. Tik tuomet sužinojo, kad A. išlipo per tvorą, kad kreipėsi į policiją. A. jokių daiktų negrąžino. Žino, kad dėl to vadovai kreipėsi į policiją, kokie buvo priimti sprendimai nežino.

Liudytojas V. P. parodė, jog yra nukentėjusiosios A. P. tėvas. 2018 m. liepos mėnesį grįžo iš Turkijos. Kitą dieną atvažiavo dukra A. P. su vyru. Dukra papasakojo, kad darbe prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas ir dukra buvo sužalota. Dukra pasakojo, kad darbe M. B. iš jos norėjo atimti kažkokius dokumentus, griebė jai už rankos, sprando, atėmęs telefoną tėškė ant stalo, telefonas sudužo, ji norėjo išsikviesti policiją, bet telefonas jau nebeveikė, tuomet ji išbėgo į kiemą, perlipo per tvorą ir išvažiavo namo. Ant dukters dešinės rankos žemiau alkūnės matė dvi ar tris raudonas dėmes, ant sprando buvo raudona dėmė, dukra skundėsi, kad skauda sprandą, ranką. Dukra jautėsi pažeminta, nuskriausta, morališkai sužlugdyta. Kitą dieną, nieko nesakęs dukrai, paskambino M. B.. Šis atsiliepė, tikriausia jau laukė skambučio, nes pats paklausė, ar čia kalba A. tėvelis. Susitarė susitikti jo namuose, sutarė laiką. M. B. atvyko su dviem asmenimis – moterimi, kurią pristatė kaip buhalterę, ir vyru. Susėdo pavėsinėje, pradėjo kalbėtis. Dar buvo ir A. vyras. Paprašė, kad ta buhalterė ir tas vyriškis juos paliktų vienus. M. B. sutiko, kad jie išeitų. Likę trise kalbėjosi. M. B. prisipažino, kad smurtavo prieš A., buvo sugriebęs jai už rankos, sprando, sakė, kad sutinka atlyginti moralinę ir materialinę žalą, atsiprašė jo ir žento, pažadėjo atsiprašyti ir A.. Susitarė, kad susitaikymas vyks pas tyrėją. Gal po kokių 15 min. M. B. paskambino, pasakė, kad taip negalima taikytis, M. B. pasakė, kad niekaip kitaip nebus taikomasi, ir padėjo telefono ragelį. Po kiek laiko jis vėl skambino, M. B. pasakė, kad nebėra apie ką kalbėti, vėliau dar bent tris kartus skambino M. B. tėvas, kuriam pasakė, kad viską aptarė su M. B., pirmiausia reikia kalbėtis su A., tėvams nėra ko kištis. M. B. negrasino, nesakė, kad viską būtų išdaužęs.

Liudytojas V. P. parodė, jog yra nukentėjusiosios A. P. vyras. Įvykio dieną buvo išvykęs darbo reikalais. Paskambino nežinomas numeris, atsiliepęs išgirdo A. balsą, ji verkė, paprašius paaiškinti kas atsitiko, ji pasakė, kad ją užpuolė darbe, prirėmė prie sienos, tampė už rankų, lenkė už sprando, bandė atimti jos rankinę, ji norėjo kviesti policiją, bet sudaužė jos telefoną, neišleido jos iš teritorijos, ji perlipo per tvorą, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pasakė A., kad važiuotų pas jo mamą, kad kviestų policiją. Po darbo grįžęs į namus, namuose nieko nerado, paskambino mamai, ji pasakė, kad jos su A. yra policijoje. Nuvažiavo pas jas, pamatė savo žmoną, ji buvo apsiverkusi, rankos buvo sužalotos – ant rankų buvo raudonos dėmės, vėliau ant dešinės rankos ties dilbiu buvo mėlynės, pabandžius apkabinti, sakė, kad skauda sprandą. A. parodymai buvo užrašyti ir išvažiavo namo. Po kelių dienų iš kelionės grįžo A. tėtis. Nuvažiavo pas jį ir viską papasakojo. Kitą dieną A. tėtis atvyko, pasakė, kad susisiekė su M. B., kuris išreiškė norą susitikti ir pasikalbėti. Pasakė, kad ir jis nori dalyvauti susitikime. Po kelių dienų pas A. tėtį namuose susitiko su M. B.. M. B. atvyko su moterimi, kurią pristatė kaip buhalterę, dar buvo kažkoks vyras. Pokalbio metu buhalterė kišosi į pokalbį ir uošvis paprašė jos išeiti. Buhalterė su tuo vyru išėjo. Likę trise kalbėjosi. M. B. pripažino, kad sužalojo A., kad buvo A. prirėmęs prie sienos, kad tampė už rankų, lenkė už sprando, kad sudaužė telefoną, sakė, kad dėl to labai gailisi, atsiprašinėjo, sakė, kad atsiprašys ir A., pasiūlė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pasakė M. B., kad susitaikymas gali įvykti, bet jis įvyks pas tyrėją. Po to M. B. išėjo. Po 15 minučių M. B. paskambino uošviui ir pasakė, kad taikytis pas tyrėją negali, kad jis nori susitaikyti kažkaip kitaip. Vėliau pas tyrėją M. B. kaltės nebepripažino. Žmona labai stipriai sureagavo į šį įvykį, lankėsi pas psichologus, pradėjo nepasitikėti savimi. Ji tik norėjo, kad M. B. pripažintų savo kaltę ir atsiprašytų.

2018-07-20 protokole - pareiškime pareiškėja A. P. nurodė, kad 2018-07-20 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose direktoriaus pavaduotojas M. B. rankomis suėmė jai už dilbių ir stipriai tampė, taip pat suėmė ranka už jos sprando ir jį suspaudęs lenkė jos galvą žemyn, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. (1 t., b. l. 11-18).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2018-08-16 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. (1 t., b. l. 23-29).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018-07-31 rašte Nr. 41D(K)-1403 nurodyta, kad bendrojo pagalbos centro 2018-07-20 14.07 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas D. K. telefoninis pranešimas dėl kitų nusikaltimų prieš asmenį; pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (1 t., b. l. 36).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo perklausytas bendrojo pagalbos centro pateiktasis garso įrašas (saugomas IBPS); įraše girdėti, jog skambina moteris, nurodo, jog A. P. puolė darbdavys, išplėšė asmeninius užrašus, A. P. nubrozdinta ranka, kruvina, jai šokas, visa dreba; darbdavys neleido išeiti, turėjo lipti per tvorą. (1 t., b. l. 37-40).

2018-08-21 akistatos tarp nukentėjusiosios A. P. ir įtariamojo M. B. protokole užfiksuota, jog A. P. paaiškino, kad 2018-07-20 apie 13.00 val. jai M. B. pranešė, kad ji yra atleidžiama iš darbo, liepė jai atiduoti įmonės daiktus ir išeiti iš patalpų, ji susidėjo į rankinę savo asmeninius daiktus – įmautes ir sąsiuvinius, tuomet M. B., teigdamas, kad ji paėmė įmonės dokumentus, liepė jai atiduoti įmonės daiktus, jai atsakius, kad ji pasiėmė tik savo asmeninius daiktus, M. B. suėmė jai už rankų dilbių, pradėjo tąsyti, bandė nutraukti nuo peties rankinę, suėmęs už sprando lenkė jos galvą žemyn, stūmė į kampą, įėjus buhalterei, M. B. ją paleido, ji iš kišenės išsitraukė savo telefoną, pasakė, kad skambins į policiją, jai nespėjus surinkti numerio, M. B. jai iš rankų ištraukė telefoną ir numetė ant stalo, dėl ko telefonas suskilo ir nebeveikė; tuomet jai M. B. pasiūlė 100 eurų, kad išsiskirtų gražiuoju, ji atsisakė, išbėgo į kiemą, pamačiusi sunkvežimyje A. D. paprašė duoti telefoną pasiskambinti, nes buvo užpulta, tuo metu priėjęs M. B. pasakė neduoti telefono, nes ji neva paėmusi įmonės dokumentus, po to M. B. jai vėl pasiūlė 100 eurų, liepė atiduoti įmonės daiktus, ji nesutiko atiduoti savo asmeninio sąsiuvinio, tuomet jai M. B. atidavė jos telefoną ir abu su buhaltere, kuri taip pat buvo išėjusi į kiemą, nuėjo į biurą, o ji, negalėdama išeiti iš teritorijos išlipo per tvorą. M. B. teigė, kad jis iš A. P. sąsiuvinio išplėšė lapus su konfidencialia įmonės informacija, prašė atiduoti įmonės dokumentus, palikti įmautes, už kurias pasiūlė sumokėti 10 eurų, kadangi A. P. nesutiko parodyti, kokius dokumentus ji paėmė, jis pabandė nuo peties jai paimti rankinę, ji priešinosi, kitokių veiksmų prieš A. P. neatliko, jos asmeninio telefono nebuvo paėmęs, jo nematė, A. P. išbėgus į kiemą ir kalbantis su įmonės tiekėju A. D. išėjo į kiemą ir dar kartą paprašė grąžinti įmonės dokumentus, tačiau ji su juo nebendravo, tuomet jis nuėjo paimti vartų pultelio, kad A. P. galėtų išleisti iš teritorijos, grįžęs A. neberado. (1 t., b. l. 56-61).

Iš 2018-11-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji A. P. paaiškino, jog konfliktas įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose. Ji parodė administratoriaus stalą, pati užėjusi už stalo paaiškino, kad ji stovėjo toje vietoje, kai M. B. stovėdamas priešais ją paėmė jos asmeninį sąsiuvinį ir plėšė iš jo lapus, po to M. B., pareikalavęs, kad ji atiduotų savo daiktus ir jai atsisakius tai daryti, apėjo stalą, priėjo prie jos, suėmė jai už rankų dilbių, pradėjo tąsyti, ji atstatė dešinę sulenktą ranką, tada M. B., bandydamas nuplėšti nuo peties rankinę, suėmęs už sprando, lenkė ją žemyn, stumdamas į kampą, tarp stalo ir sienos. Po to A. P. parodė įmonės teritorijoje vietą prie tvoros, kur ji užsilipo ant kelmo ir perlipo per tvorą, nes kitos galimybės išeiti iš teritorijos ji neturėjo, kadangi vartai buvo uždaryti, o ji neturėjo pultelio nuo vartų. Toje vietoje, kur A. P. lipo per tvorą, tvoros aukštis yra 2,04 m, kelmo, ant kurio buvo pasilipusi A. P., aukštis yra 0,34 m. (1 t., b. l. 62-70).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2018-07-30 nukentėjusioji A. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 71-73).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusiosios A. P. pateiktasis telefonas buvo apžiūrėtas; apžiūros metu nustatyta, kad telefono ekranas ir dangtelis yra suskilę, dėl dangtelio skilimo telefono atidaryti negalima. (1 t., b. l. 74-76).

Iš 2018-11-13 akistatos tarp liudytojo V. P. ir įtariamojo M. B. protokolo matyti, jog akistatos metu liudytojas V. P. tvirtino, jog pokalbio metu M. B. pripažino naudojęs smurtą prieš A. P., dėl to gailėjosi, atsiprašė jo ir žento, žadėjo atlyginti moralinę ir materialinę žalą, norėjo susitaikyti, susitarė, kad tai padarys pas tyrėją, bet po 15 minučių paskambinęs pasakė, kad jis pas tyrėją taikytis negali. M. B. teigė, kad pokalbio metu V. P. jam sakė, kad jeigu įvykio metu jis būtų buvęs Šiauliuose, būtų išdaužyta visa įmonė, jis (M. B.) nepripažino smurtavęs prieš A. P., tačiau V. P. reikalavo atlyginti 1 000 eurų žalą, atsiprašyti dukros, tai padaryti pas tyrėją policijoje, jis norėdamas saugiai grįžti į namus sutiko su reikalavimais, tačiau po 15 minučių paskambinęs pasakė, kad taikytis nesutinka. (1 t., b. l. 166-170).

Iš 2018-11-20 akistatos tarp liudytojo V. P. ir įtariamojo M. B. protokolo matyti, jog akistatos metu liudytojas V. P. tvirtino, kad pokalbio V. P. namuose su M. B. metu M. B. pripažino, kad užpuolė A. P., smurtavo prieš ją, sudaužė jos telefoną, dėl to atsiprašė jo ir A. tėvo, sakė, kad atsiprašys ir A. P., sakė, kad nori atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ir susitaikyti, susitarė tai padaryti pas tyrėją, tačiau po 15-20 minučių V. P. paskambinęs M. B. pasakė, kad taikytis pas tyrėją nesutinka, nori taikytis kitaip. M. B. teigė, kad jis neprisipažino smurtavęs prieš A. P.. (1 t., b. l. 181-187).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1039/2018(04) nurodyta, kad A. P. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose; sprando raiščių patempimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis; sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus abu dilbius; odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu, kiti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. (1 t., b. l. 83-84).

Ekspertas H. D. teisiamajame posėdyje patvirtino išvadas ir paaiškino, kad specialisto išvada buvo duota remiantis nukentėjusiosios apžiūra ir medicininiais dokumentais. A. P. buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje ir odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose. Sprando raiščių patempimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis, nes ši diagnozė nustatyta remiantis tik nukentėjusiosios nusiskundimais, tai yra, tik subjektyviais duomenimis. Norint tokią diagnozę pagrįsti, būtina atlikti echoskopinį tyrimą ar branduolinį magnetinį rezonansą. Tokių tyrimų rezultatai būtų objektyvūs medicininiai duomenys. Dėl patirtų fizinių sužalojimų - odos nubrozdinimų dilbiuose ir poodinių kraujosruvų, jie padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, vienas nubrozdinimas buvo dešiniame dilbyje, kitas kairiame ir dvi poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje. Odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuvimo traumos metu, nes vienas nubrozdinimas buvo netaisyklingos formos, kitas linijinis, tai gali gautis tiek tiesiogiai kietu buku daiktu prilietus paviršių, tiek griuvimo traumos metu, o poodinės kraujosruvos, kurios buvo nustatytos dešinio dilbio vidurinio trečdalio sulenkiamajame paviršiuje, atsižvelgiant į jų formą, jų lokalizaciją, tikėtina, kad padarytos tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, galimai spaudžiant pirštais. Įbrėžimai galėjo gautis lipimo per tvorą metu, užkliuvus už kokio nors paviršiaus, o ovalios formos kraujosruvos griuvimui nebūdingos, pagal savo lokalizaciją, kad yra vidiniame dilbio paviršiuje ir formą, būdingos tiesioginiam kontaktui. Nulipant nuo aukštos tvoros galima kontaktuoti vidiniais dilbių paviršiais, bet tai būtų odos nubrozdinimai, o ne poodinės kraujosruvos, juo labiau ovalios formos. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Jeigu būtų objektyviais duomenimis patvirtinta diagnozė dėl sprando raiščių patempimo, tai būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sprando patempimas turėtų būti skausmingas ir turėtų būti riboti judesiai. Ar žmogus su taip patemptu sprandu galėtų užlipti ant aukštos tvoros, nuo jos nulipti, negali pasakyti, nes tai individualus dalykas, kiekvienas žmogus skausmą jaučia savaip. Potrauminio streso sutrikimo diagnozė buvo nurodyta medicininiuose dokumentuose. Dėl šitos diagnozės, jeigu vertinant kaip sveikatos sutrikdymą, išvadą turėtų pateikti teismo psichologai arba psichiatrai, nes tam reikalingos specialios teismo psichiatrijos arba psichologijos žinios.

Siekiant išsiaiškinti, ar nukentėjusiajai buvo nustatytas psichikos sutrikimas, teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi nukentėjusiajai A. P. buvo paskirta teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė (3 t., b. l. 38-39).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-213/2019 nurodyta, kad nukentėjusioji A. P. iki konfliktinio įvykio su darbdaviu pas psichiatrus nesilankė. Fizinis ir psichologinis konfliktas atleidimo metu tiriamajai sukėlė neigiamas emocijas, žmonėms būdingas fiziologines reakcijas į nepalankius gyvenimo įvykius, tačiau tai nesiekė patologinės būsenos. Po įvykio tiriamoji racionaliai surado pasišalinimo iš įmonės galimybę, vairavo automobilį, kreipėsi pagalbos į artimuosius bei medikus, teisėtais būdais gina savo poziciją juridinėje situacijoje. Po įvykio nedarbingumo lapelis buvo išduotas dėl fizinių sužalojimų ir tik nuo 2018-08-04 iki 2018-08-10 dėl psichikos sutrikimo. Psichikos sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas, nepagrįstas psichologiniais tyrimais, jis aprašomas tik remiantis subjektyviais tiriamosios nusiskundimais. Nežiūrint minimos nemigos, nerimo, medikamentinis gydymas taikytas nebuvo, tiriamajai užteko psichologo konsultacijų. Potrauminio streso sutrikimas F43.1 pasireiškia kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į labai pavojingą ar užsitęsusį stresogeninį įvykį ar situaciją (ilgalaikį ar trumpalaikį), kuris sukeltų stiprų disstresą beveik kiekvienam (pvz., gamtos ar žmonių sukeltos katastrofos, karas, rimtas nelaimingas atsitikimas ar avarija, buvimas kitų žmonių mirties liudininku, ar buvimas kankinimų, terorizmo, išprievartavimo ar kitokio nusikaltimo auka). Šiuo atveju yra tik konfliktiškas atleidimas iš darbo. Ekspertizės metu jokių psichikos sutrikimų taip pat nekonstatuojama. Padaryta išvada - A. P. iki 2018 m. liepos 20 d. įvykio nesirgo jokia psichikos liga ir po 2018 m. liepos 20 d. įvykio A. P. nėra nustatytas psichikos sutrikimas. (3 t., b. l. 44-47).

Ekspertas G. B. teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino, jog potrauminis streso sutrikimas pasireiškia kaip pavėluota ir užsitęsusi reakcija į labai pavojingą ar užsitęsusį stresogeninį įvykį. Požymiai yra emocinis sustingimas, atsiribojimo reakcijos, padidintas dirglumas. Tai nustatoma po įvykio ir gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. A. P. psichiatrų nebuvo nustatytas potrauminis streso sutrikimas. Bet koks konfliktas gali iššaukti patologines reakcijas. Yra kompleksas metodų bendraujant su pacientu nustatyti diagnozę, specialistai iš pasakojimo stebi ir gilesnes emocines reakcijas. A. P. patirti negatyvūs išgyvenimai nesiekė psichikos sutrikimo lygio. Jeigu būtų patvirtinta potrauminio streso sutrikimo diagnozė, šis sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie nesunkių, kai trunka daugiau nei 10 dienų, išskirtinais atvejais gali būti priskiriamas ir prie sunkių.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo M. B. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis M. B. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jis fizinio smurto prieš nukentėjusiąją A. P. nenaudojo, tik patempė už rankinės dirželio, šiuos parodymus paneigia nukentėjusiosios A. P. parodymai, patvirtinami kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad kaltinamasis M. B., kilus konfliktui, bandydamas atimti jos asmeninius daiktus, suėmęs ją už abiejų rankų dilbių tampė, įspraudė į kampą, sugriebęs už kaklo lenkė galvą žemyn, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas jai sužalojimus rankose ir sprando raiščių patempimą. Liudytojai D. K., V. P. teisme patvirtino, kad tuoj po įvykio nukentėjusioji A. P. jiems sakė, kad M. B. suėmęs už rankų ją tampė, suėmęs už sprando lenkė jos galvą žemyn. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad matė sužalojimo žymes ant A. P. rankų, taip pat A. P. jiems sakė, kad skauda sprandą. Liudytojas V. P. taip pat parodė, jog A. P. jam sakė, kad M. B. prieš ją naudojo fizinį smurtą. Šis liudytojas ir liudytojas V. P. parodė, jog jų pokalbio su M. B. metu, M. B. pripažino naudojęs fizinį smurtą prieš A. P. – suėmęs ir tampęs už rankų, suėmęs už sprando lenkęs galvą žemyn, dėl to gailėjosi, atsiprašė jų, žadėjo atsiprašyti nukentėjusiosios A. P., ketino su nukentėjusiąja taikytis, tačiau kažkodėl persigalvojo, nurodydamas, kad jam nepriimtinas siūlomas susitaikymo ikiteisminio tyrimo metu būdas. Tai, jog nukentėjusiajai A. P. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, patvirtinama teismo medicinos specialisto išvada, kurią teisme patvirtino teismo medicinos ekspertas H. D.. Tai, jog nebuvo atlikti medicininiai tyrimai, kuriais būtų objektyviai patvirtinta sprando raiščių patempimo diagnozė – echoskopija ar magnetinio rezonanso tyrimas, teismo nuomone, nepaneigia nukentėjusiosios A. P. parodymų, nes iš medicininių dokumentų matyti, jog A. P. medikams iškart po įvykio nurodė, kad sumušė darbdavys, tampė rankas, lenkė galvą, skauda sprandą, abi rankas, apžiūros metu buvo nustatytas skausmingumas kaklo nugariniame paviršiuje, riboti kaklo judesiai. Nukentėjusiosios A. P. parodymai apie jos sužalojimo aplinkybes atitinka nustatytus sužalojimus. Tai, jog ją sužalojo M. B., nukentėjusioji tvirtino ir akistatos metu, ir parodymų patikrinimo vietoje metu, detaliai paaiškindama, kaip buvo sužalota. Dėl visų šių aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. P. parodymais, todėl jais ir vadovaujasi, o kaltinamojo M. B. parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją. Teismas taip pat nesivadovauja liudytojos J. Š. parodymais, kadangi ji darbovietėje yra pavaldi kaltinamajam ir aiškiai yra suinteresuota palankia M. B. bylos baigtimi. Nors kai kurie sužalojimai – odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir griuviminės traumos metu, tačiau nukentėjusioji A. P. kategoriškai teigia, kad ji lipdama per tvorą niekur neužkliuvo ir nesusižalojo, teismo medicinos ekspertas teisme patvirtino, kad kraujosruvos dilbyje galėjo būti padarytos tik tiesioginio poveikio pasėkoje – spaudžiant rankas pirštais, o nubrozdinimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio poveikio pasėkoje, tiek ir griuvimo ar kontaktavimo su kitais paviršiais metu, kas visiškai patvirtina nukentėjusiosios A. P. parodymus, todėl teismas pripažįsta, jog visi sužalojimai nukentėjusiajai A. P. buvo padaryti vienu metu, neteisėtais kaltinamojo M. B. veiksmais.

Kaltinamasis M. B. iš asmeninių paskatų tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusiąją A. P. sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą ir pajamų šaltinį, yra vedęs, turi tris vaikus. Jis yra ne kartą baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam M. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusioji A. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 173-174).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji A. P. dėl neteisėtų kaltinamojo M. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą, sužalojimą, buvo ilgai gydoma. Nors diagnozė – kaklo raiščių patempimas nebuvo patvirtinta medicininiais tyrimais, kas nuo nukentėjusiosios nepriklausė, nes tokių tyrimų atlikti nepaskyrė medikai, tai nepaneigia, kad skausmą nukentėjusioji jautė ir buvo nedarbinga ilgą laiką. Nukentėjusioji patyrė pažeminimą, paniekinimą, panaudotas smurtas sukėlė neigiamas emocijas, bendravimo sunkumus, dėl ko ji kreipėsi pagalbos į psichologą ir buvo ne kartą konsultuojama. Todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Nors nukentėjusioji A. P. neprašo jai atlyginti turtinės žalos, nurodydama, kad nors ir buvo sugadintas jai priklausantis telefonas, tačiau telefono ekranas ir anksčiau buvo įskilęs, todėl išskirti kaltinamojo M. B. veiksmais padarytos žalos ji negali, tai teismo nuomone nemažina nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos. Teismas atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, į pasekmes laiko, jog nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, todėl nukentėjusiosios ieškinį tenkina.

Nukentėjusioji A. P. ieškiniu taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tai yra priteisti jai išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina teismui pateikti dokumentai - 2018-08-20 kvitas 500 EUR sumai, 2019-02-13 kvitas 500 EUR sumai(2 t., b. l. 175, 3 t., b. l. 7-8), iš kurių matyti, jog nukentėjusioji A. P. nurodytas sumas sumokėjo advokatui už teisinę pagalbą.

Nukentėjusiąją A. P. teisme atstovavo advokatas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jai atlygintinos išlaidos, patirtos advokato paslaugoms apmokėti, todėl patirtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo M. B..

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 122,21 EUR žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, susidariusios teikiant nukentėjusiajai A. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 117-123).

Nukentėjusiajai A. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos dėl sužalojimų, padarytų neteisėtais kaltinamojo M. B. veiksmais, ieškinio suma įrodyta pateiktais dokumentais, todėl ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo M. B. priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. B. 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro J. T. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 122,21 EUR pinigines lėšas, esančias mokėjimo kortelės sąskaitoje (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis 122,21 EUR piniginėmis lėšomis, išskyrus leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis iki 300 EUR kas mėnesį, bei viršijančiomis apribotos sumos dydį, paliktinas galioti iki žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Daiktinis įrodymas – mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) paliktinas nukentėjusiajai A. P. neribotam disponavimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose.

Bausmės pradžią M. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę M. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. B. nukentėjusiajai A. P. 1 000,00 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. B. 122,21 EUR (vieną šimtą dvidešimt du eurus 21 centą) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti žalai, patirtai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajai A. P.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš M. B. nukentėjusiajai A. P. priteisti 1 000,00 EUR (vieną tūkstantį eurų) atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro J. T. nutarimu skirtą laikiną M. B. nuosavybės teisių apribojimą į 122,21 EUR pinigines lėšas, esančias mokėjimo kortelės sąskaitoje (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis 122,21 EUR piniginėmis lėšomis, išskyrus leidžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis iki 300 EUR kas mėnesį, bei viršijančiomis apribotos sumos dydį, palikti galioti iki žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Daiktinį įrodymą – mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) palikti nukentėjusiajai A. P. neribotam disponavimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.