- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- II-541-806/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02306-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- J. K.
- Advokatai
- Aleksander Višnevski
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Š. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24351-2018 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK 18088247814.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. liepos 3 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas S. S. J. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, nesilaikydama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 p. nuo 2018 m. birželio 28 d. 12.13 val. iki 2018 m. birželio 28 d. 12.42 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį (VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatė jį taip, kad jis trukdė išvažiuoti S. G. iš bendro naudojimo kiemo, teritorijos. J. K. administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti 15 eurų dydžio baudą.
Administracinis nurodymas per nustatytą laikotarpį įvykdytas nebuvo ir 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Š. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24351-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK 18088247814 J. K. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl minėto KET pažeidimo nubausta 40 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu Nutarimu pareiškėja J. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog įvykis įvyko prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas pastatas bei žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkiams. Prie pastato yra pailgos formos, gale šiek tiek išplatėjantis kiemas, kuriuo visi pastato savininkai naudojasi įvairioms reikmėms, įskaitant jiems priklausantiems automobiliams statyti. Kadangi šiame vienbučiame name gyvena kelios šeimos, turinčios automobilius, pastatyti automobilių taip, kad jie vienas kitam netrukdytų nėra įmanoma. Tarp žemės sklypo savininkų nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. 2018 m. birželio 28 d. apie 12 val. ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini), o automobilį pastatė kieme prie namo. Palikusi po priekiniu stiklu savo mobilaus telefono numerį, išėjo namo. Būdama namie girdėjo kitos transporto priemonės gazavimą bei garso signalą, tačiau nekreipė į tai dėmesio, kadangi niekas jos neieškojo bei neskambino. Užbaigusi reikalus, maždaug po 20-30 min. (t. y. 12:10-12:15) - išvažiavo. Kieme ji matė stovinčius kitus to namo gyventojus, įskaitant S. G., kurie matė ir ją, tačiau nieko nesakė – nei kad jos vairuojamas automobilis trukdo išvažiuoti, nei kad yra iškviesta policija. Apie tai, jog tą dieną dėl jos paliktos transporto priemonės buvo kviesta policija, kurią iškvietė iš kiemo negalintis išvažiuoti kitas (duomenys neskelbtini) namo gyventojas S. G., ji sužinojo tik po kurio laiko. Policijos ekipažas į įvykio vietą atvyko praėjus maždaug pusvalandžiui po to, kai ji buvo išvažiavusi. Pareiškėjos manymu, jos veika nėra tokia pavojinga, kad už ją kiltų administracinė atsakomybė. Pažymėjo, kad visi šiame name gyvenantys asmenys yra jos giminaičiai, S. G. žino, kokią transporto priemonę ji vairuoja bei kurioje namo dalyje gyvena. S. G., norėdamas išvažiuoti, visuomet gazuodavo ir pypendavo, todėl, nenorėdama konfliktuoti ji visada tiesiog jį išleisdavo ir įleisdavo. Tačiau šį kartą ji buvo užsiėmusi svarbiais darbais ir negalėjo kaip visada reaguoti į tokį piktybinį elgesį (gazavimą, pypenimą, necenzūrinę kalbą) ir bėgti pasižiūrėti kas nutiko, juolab, kad vairuotojas gali tiesiog užeiti arba paskambinti, nes po automobilio stiklu yra užkištas lapelis su telefono numeriu. Ji nesitikėjo, kad panašioje situacijoje bus keliama tokia problema, kurios sprendimui bus kviečiama policija. Visų namo gyventojų tarpusavio santykiai turėtų būti pagrįsti pagarba, supratingumu bei geranoriškumu, tačiau, pareiškėjos manymu, šiuo atveju pats S. G., žinodamas apie tarp namo gyventojų susiklosčiusius santykius dėl stovėjimo pastato kieme, neskambino jai ir neužėjo pas ją namo pranešti, kad pastaroji patrauktų savo transporto priemonę, o tiesiog iškvietė policiją. S. G., susitikus, nepasakė, kad kvietė policiją, neišvažiavo ir nepranešė policijai, kad pravažiavimas laisvas, o tai tik patvirtina apie S. G. piktybiškumą. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jos veikoje nėra pavojingumo, taip pat, tai, jog ji pasirūpino tuo, kad esant būtinybei ji galėtų nedelsiant patraukti transporto priemonę, jei su ja susisiektų iš kiemo pageidaujantys išvažiuoti ar į jį įvažiuoti asmenys, nėra pagrindo traukti ją administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. K. skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnioji specialistė A. Š. prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos atstovės teigimu, J. K. teisei priešinga veika (KET 150.10 p. pažeidimas) yra įrodyta. Akcentavo, jog J. K. savo paaiškinime nurodė, palikusi automobilį VW CADDY valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti kieme ir išėjusi namo. Netrukus išgirdo gazuojant automobilį, pypenimą. Po kiek laiko pasipylė necenzūriniai keiksmažodžiai. Kadangi kieme kiti bendrasavininkai dažnai keikiasi, gazuoja, ir pan., nutarė neiti, nors žinojo, kad kieme stovintis automobilis trukdo išvažiuoti. Už lango buvo paliktas telefono numeris, tačiau niekas neatėjo ir niekas neskambino su prašymais patraukti automobilį. Vairuotojas, kuriam trukdė išvažiuoti nesiėmė jokių priemonių ją informuoti apie tai. J. K. nurodė, kad ten yra kiemas sklype, kuriuo naudojasi visi namo savininkai. Taigi, nustatytas faktas, kad J. K. paliktas automobilis trukdė kitiems, o konkrečiai – S. G., išvažiuoti iš kiemo. J. K. tai žinodama, nesiėmė jokių veiksmų pastarąjį patraukti, kad netrukdytų kitam asmeniui išvažiuoti iš kiemo, savo veiksmus teisindama tuo, kad tai jos reikėjo ieškoti (paliko telefono numerį už lango, niekas neatėjo pas ją į namus) ir kiti asmenys turėjo jos prašyti patraukti automobilį. Dėl savo nerūpestingumo ir neveikimo leido atsirasti neteisėtiems padariniams, nors galėjo ir turėjo tai numatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja J. K. skundą palaikė ir nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, paaiškino, kad atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), prie jai nuosavybės teise priklausančio namo ir įvažiavo į kiemą. Kieme, prie jai nuosavybės teise priklausančio namo dalies, prie faktiškai naudojamos jų daržo dalies, paliko automobilį ir užėjo į namą. Kiemas yra nedėkingos formos, pastatyti automobilį taip, kad jis netrukdytų kitiems automobiliams – neįmanoma, todėl prie automobilio lango paliko savo telefono numerį, kad jei kažkam reikėtų įvažiuoti ar išvažiuoti, galėtų jai paskambinti. Šiame name gyvena vien giminaičiai, jie vieni kitus puikiai pažįsta ir problemų šia prasme neturėjo kilti. Kai anksčiau bandydavo statyti giliau kieme, siūlydavo iš viso pasišalinti iš kiemo, todėl taip automobilį pastatė vengdama konflikto. Name praleido 20 minučių, buvo atvažiavusi pas mamą, darė mamai veido depiliaciją ir tuo metu girdėjo, kaip kieme pypena, gazuoja, po kurio laiko pradėjo keiktis. Tai nebe pirmas kartas ir ji norėjo pabaigti tai, ką darė. Jai nieks neskambino, neieškojo. Pabaigusi darbą išėjo į kiemą, ten pamatė stovinčius giminaičius – S., kurio asmeniškai nepažįsta, pusseserę V. T., jos mamą. Nieks nieko nesakė, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Po kiek dienų sužinojo, kad užstatė pravažiavimą, buvo kviesti policijos pareigūnai. Policija atvyko, kai jos jau nebuvo. Komisariate jai pasiūlyta sumokėti minimalią baudą – 15 eurų. Pasiteiravo už ką bauda, jei nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nes pastatė automobilį privačiame kieme. Prašė susipažinti su skundu, tačiau jai nebuvo leista. Komisariate surašė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad kieme buvo triukšmaujama, signalizuojama, pypenama šalia nuosavo namo, kur būna žaidžia ir vaikai. Jei asmuo neturėjo telefono, galėjo užeiti, durys už metro, juolab, kad giminaičiai. Ji padarė viską, kad su ja būtų galima susisiekti. Mano, jog asmuo telefoną turėjo, kadangi pats kvietė policiją. Nežinojo, kad asmuo nori išvažiuoti, tik numanė, kad gali būti tokia situacija, tačiau tuo metu buvo užimta, todėl nepažiūrėjo. Šiame kieme nuolat yra tokios situacijos, šiuo metu yra paduotas ieškinys dėl bendros naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Kai būna atvirkštinė situacija, ji kitus išleidžia. Sklype nėra numatyta naudojimosi juo tvarka, nenustatyti jokie keliai ar pravažiavimai. Kiti savininkai, kaip ir ji darė šiuo atveju, palieka automobilius prie jiems priklausančios nuosavybės. Nėra galimybės palikti automobilį už kiemo, kur nors šalia įvažiavimo, nes ten yra žalia veja, kelias pakankamai siauras, KET taip parkuotis draudžia.
Teismo posėdyje J. K. atstovas advokatas A. Višnevski pažymėjo, kad J. K. automobilį pastatė privačioje teritorijoje, iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo dėl aktualaus sklypo matyti, kad nėra nei vieno įrašo apie tai, kad sklype būtų nustatytas kelio servitutas, įregistruotas kelias arba kažkoks pravažiavimas. Atstovo nuomone, analizuojant Kelių eismo taisyklėse pateikiamą kelio sąvoką, susijusias nuostatas, spręstina, jog Kelių eismo taisyklės yra skirtos tik eismo keliais tvarkai nustatyti, o ne eismui privačioje valdoje, privačiame kieme, nustatyti, atitinkamai ir 150 KET punktas, nurodantis, kur sustoti ir stovėti draudžiama, reglamentuoja sustojimą ne privačiame kieme, o būtent kelyje. J. K. atvažiavo prie savo nuosavybės, į savo sklypą ir paliko ten transporto priemonę, t.y. jau už Taisyklių reguliavimo sferos. Statymo tvarką kieme reguliuoja LR Civilinis kodeksas, šiuo metu vyksta ginčas tarp bendraturčių dėl to, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka toje sklypo dalyje. Jei sklype būtų nustatytas kelio servitutas, jam galiotų KET, nes tai yra registruojamas kelias.
Byloje pateikti rašytiniai dokumentai dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), t.y. dovanojimo sutartis, kadastrinių matavimų byla, nuotraukos.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. birželio 28 d. S. G. rašytiniame paaiškinime išdėstyta, kad 2018-06-28 adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas išvažiuoti iš bendro naudojimo kiemo, laikas 12:13, bet išvažiavimą buvo užstatęs VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Palaukė kelias minutes, pasignalizavo, bet niekas neišėjo patraukti automobilio ir teko iškviesti policiją. Mašiną paliko stovėti. Turi foto ir video medžiagas. Mašiną vairavo J. K., automobilis stovėjo nuo 12:13 iki 12:42.
2018 m. liepos 3 d. rašytiniame paaiškinime J. K., be kita ko, nurodė, kad 2018-06-28 apie 12 val. atvažiavo į jai nuosavybės teise priklausantį kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko kieme ir užėjo į namą. Netrukus išgirdo gazuojant automobilį ir pypenimą. Pokurio laiko pasigirdo necenzūriniai keiksmažodžiai su pasiūlymu nešdintis lauk. Kadangi kieme kiti bendrasavininkai dažnai keikiasi, gazuoja ir pan., nutarė neiti, nes žinojo, kad kieme stovintis automobilis trukdo išvažiuoti. Tuo metu buvo užsiėmusi, bet vadovaudamasi bendruoju žmogiškumu, kad galima užeiti ir pasakyti, kad ji trukdo ir norima išvažiuoti, užbaigė savo darbą ir išvažiavo po gal 10 min. Prie jos automobilio lango (vairuotojo pusėje) visada yra užkištas tel. Nr., bet niekas neskambino. Išėjusi į kiemą matė stovinčius kitų bendraturčių nuomininkus. Jie ją taip pat matė, bet nesakė, kad ji trukdė išvažiuoti. Išvažiavusi sužinojo, kad buvo iškviesta policija, nežinojo, kas ją kvietė, bet tas asmuo ištisai gazavo ir pypeno, nors šalia žaidė vaikai.
Byloje pateikti duomenys apie J. K. baustumą administracine tvarka, taip pat duomenys, kam priklauso aktualus automobilis.
Teismo posėdžio metu J. K. atstovas į bylą pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto, taip pat (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, pasak A. Višnevski, patvirtina, kad nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo/ieškovo ieškinius dėl naudojimosi sklypu ((duomenys neskelbtini)) tarp bendraturčių nustatymo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje ištirtų įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.
Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, skundo argumentus bei pareiškėjos paaiškinimus teisme, jos atstovo pastabas, neturi pagrindo nesutikti su J. K. priimtu Nutarimu.
J. K. skundžiamu Nutarimu nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, nesilaikydama KET 150.10 p. nuo 2018 m. birželio 28 d. 12.13 val. iki 2018 m. birželio 28 d. 12.42 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį pastatė jį taip, kad jis trukdė išvažiuoti kitam asmeniui iš bendro naudojimo kiemo, teritorijos.
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Pagal KET 150.10 punktą sustoti ir stovėti imperatyviai draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Nagrinėjamoje situacijoje pažymėtina, jog teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus (taigi - ir KET) galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta viešojo eismo sąvoka – tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Kelių eismo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnyje keliai pagal reikšmę suskirstyti į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai toliau savo ruožtu skirstomi į viešuosius kelius, t.y. kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, kurie nepriskirti valstybinės reikšmės keliams ir vidaus kelius, kuriems priskiriami fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje aktualus nuosavybės teise keliems bendrasavininkiams, tarp jų ir pareiškėjai J. K., priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esantis faktinis vidinis įvažiavimas, šiuo atveju laikytinas vietinės reikšmės vidaus keliu. Spręstina, jog vien ta aplinkybė, kad, kaip nurodė pareiškėjos atstovas, minėtas objektas neturi oficialaus savarankiško teisinio statuso, t.y. kaip kelias arba pravažiavimas jis nėra atskirai įregistruotas, neatsispindi jokiuose žemės sklypo dokumentuose, nekilnojamojo turto registro išrašuose, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog jis apskritai neatitinka kelio sąvokos. Remiantis tiek bylos medžiaga, tiek skunde išdėstytomis aplinkybėmis, o ir pačios pareiškėjos paaiškinimais teismo posėdyje, konstatuotina, jog privačiame sklype esančiu faktiniu įvažiavimu eismas objektyviai vyko – sklypo teritorijoje esančia žemės juosta naudojosi sklype esančių gyvenamųjų statinių (patalpų) savininkai ar gyventojai, tiek įvažiuodami, tiek išvažiuodami iš sklypo teritorijos, čia pat automobilius statėsi, logiška, jog ta pačia teritorija jie naudojosi ir kaip pėstieji, norėdami patekti į gyvenamąsias patalpas. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, kartu vadovaujantis ir protingumo kriterijumi, manytina, jog KET galiojimas šioje konkrečioje, kad ir privačioje teritorijoje, nekvestionuotinas. Teismo vertinimu, tokios išvados niekaip neįtakoja ta aplinkybė, kad nebuvo nustatytas ir registruotas joks kelio servitutas. Dėl pareiškėjos ir jos atstovo argumentų, susijusių su privačia nuosavybe, teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. K. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį pastatė jį taip, kad jis trukdė išvažiuoti kitam asmeniui iš bendro naudojimo kiemo, teritorijos. Šio fakto pareiškėja iš esmės neginčijo. Spęstina, jog tokiais veiksmais ji pažeidė KET 150.10 p. reikalavimus, atitinkamai jos veiksmuose nustatytina ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji tinkamai pasirūpino tuo, kad esant būtinybei galėtų nedelsiant patraukti transporto priemonę, jei su ja susisiektų iš kiemo pageidaujantys išvažiuoti ar į jį įvažiuoti asmenys t.y. už automobilio stiklo paliko savo telefono numerį, tačiau niekas į ją nesikreipė ir neieškojo, niekaip nepašalina jos atsakomybės, juolab, kad tiek byloje esančiame jos rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės, tiek skunde bei teismo posėdyje išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, jog pareiškėja iš esmės suvokė susidariusią situaciją, t.y. kad jos automobilis riboja pravažiavimą (eismą), tačiau dėl to jokių veiksmų nesiėmė, savo neveikimą teisino priežastimis, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis. Teismo nuomone, J. K., žinodama, jog naudojimosi bendru kiemu (įvažiavimu) tvarka nėra nustatyta, panašios, tame tarpe ir gan konfliktiško pobūdžio situacijos, nėra retos, šiuo atveju elgėsi išties nerūpestingai.
Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, spręstina, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, administracinė nuobauda pažeidėjai paskirta sankcijos ribose.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos J. K. skundo netenkinti ir 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Š. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24351-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK 18088247814 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.