Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-55-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
AN2-55-397/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02080-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pareiškėjas
E. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-55-397/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02080-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ( iki 20017 m. gruodžio 31 d. – Kauno apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimo E. M. administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Administracinio nusižengimo protokolas E. M. surašytas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino marketingo vadovas, veikdamas pagal 2016 m. lapkričio 21 d. pasirašytus bendrovės marketingo vadovo pareiginius nuostatus, turėdamas pareigą skatinti prekės ženklo žinomumą, nepažeidžiant tuo metu galiojančios įstatyminės bazės, laikytis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką, taip pat būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino bei „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklų vystymą, strategijos kūrimą, žinomumo didinimą, media biudžeto sudarymą bei vykdymą, vartotojų tyrimą, sutarčių sudarymą, galutinių sprendimų priėmimą, taip pat būdamas atsakingas už reklaminės kampanijos „(duomenys neskelbtini)“ klipo siužetinę liniją bei galutinį variantą, užsakė bei patvirtino reklaminės transliacijos tinklelį komercinio televizijos kanalo „(duomenys neskelbtini)“ eteryje, ko pasekoje nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., per komercinį televizijos kanalą „(duomenys neskelbtini)“ buvo transliuojamas „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu pažymėtas reklaminis vaizdo klipas „(duomenys neskelbtini)“, kurio turinys (vaizdinė informacija – mygtukų piktogramos „virtualus laikmatis“, „STARTAS“, „GREIČIAU“, „LĖČIAU“, bei garsinė informacija – teksto dalis – „ Duomenys neskelbtini)“) nepatenka į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamos skelbti informacijos baigtinį sąrašą, todėl tokia informacija laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama. Tokiais savo veiksmais E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu E. M. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė administracinę nuobaudą – 1448 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog E. M. padarė numatytą teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su šiuo Kauno apylinkės teismo nutarimu pareiškėjas aukštesniajam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad tyrimas dėl padaryto administracinio nusižengimo buvo atliktas neišsamiai ir nepilnai. Jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildoma vaizdinė ir garsinė informacija, esanti vaizdo klipe, reklamuoja B kategorijos lošimo automatą “Wild Bull” (“Laukinis bulius”), o atskiri vaizdo klipo elementai, t. y. vaizdinė informacija - mygtukų piktogramos “virtualus laikmatis”, “STARTAS”, “GREIČIAU”, “LĖČIAU” yra aliuzija į lošimo automato klavišus, tuo tarpu vaizdo klipe matomas planšetinis kompiuteris teikia supratimą apie nuotolinius lošimus - nuotolinį lošimų įrenginį, kuriuo imituojamas nuotolinis lošimas lošimo automatu. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, suteikdamas pernelyg didelę reikšmę teisminio vertinimo apimtyje prejudicinės galios neturinčiam Lošimų priežiūros Tarnybos (toliau – Tarnyba) 2017-03-23 raštui Nr. 2-T-528, kuriuo Tarnyba išsakė savo pozicija, jog Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje yra nurodytas baigtinis leidžiamos skleisti informacijos sąrašas, o taip pat teismas, atsisakydamas vertinti į bylą apelianto pateiktus papildomus įrodymus, pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos faktines aplinkybes, kas lėmė teismo priimto nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apelianto teigimu, prieš atsisakant apskritai vertinti į pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas privalėjo preliminariai įvertinti tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, preliminariai parinkti jiems taikytiną teisės normą (galutinis teisinis kvalifikavimas atliekamas teismo sprendime) ir rinkti tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia taikytinos teisės normos hipotezę sudarančias aplinkybes.

3.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti visas svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti, privalėjo atsižvelgti į tai, jog pagal galiojančią teismų praktiką analogiškose bylose, vertinant, ar įstatymo leidžiamos reklamuoti informacijos, susijusios su azartiniais lošimais, pateikimas yra laikytinas azartinių lošimų reklama, būtina įvertinti, ar kartu su leistina reklamine informacija nėra pateikiama ir kitokios papildomos įstatyme nenumatytos informacijos (šūkiai, pažadai, grafiniai vaizdai ir pan.), kuri sietų azartinius lošimus su teigiamomis emocijomis ar kitaip skatintų jais domėtis bei juos lošti. Skunde nurodo, kad Bendrovė, ir pats E. M., kaip Bendrovės marketingo vadovas derino reklaminių vaizdo klipų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atitiktį LR Azartinių lošimų įstatymui ir buvo informuoti, kad šie vaizdo klipai gali būti disponuojami išoriniuose sklaidos kanaluose, t.y. vaizdo klipuose esanti informacija, pateikimo forma, būdas, vizualizacija ir kt. pateko į Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje leidžiamos skleisti informacijos išimčių sąrašą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis Tarnybos subjektyvia pozicija, nutarime nepagrįstai konstatavo, jog jo užsakytame reklaminiame Vaizdo klipe esanti papildoma vaizdinė informacija – mygtukų piktogramos “virtualus laikmatis”, “STARTAS”, “GREIČIAU”, “LĖČIAU” bei garsinė informacija — teksto dalis “(duomenys neskelbtini)” yra tiesiogiai skatinanti asmenis naudotis bendrovės konkrečiu produktu — B kategorijos lošimo automatu “Wild Bull” (“Laukinis bulius”). Sisteminiu ir lyginamuoju aspektu įvertinus vaizdo klipe esančią vaizdinę bei garsinę informaciją - teksto dalį „(duomenys neskelbtini)“ su Tarnybos patvirtinimu, vaizdo klipų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turiniu, forma, pateikimo būdu, vizualizacija bei matomomis piktogramomis ant lošimo automatų (lošimo automatų mygtukai), o taip pat siužetinės linijos paralelėmis ir identiškais B kategorijos lošimo automato ir nuotolinių lošimų vaizdais (“Jolly Joker” ir “Wild Bull” B kategorijos lošimo automatai, planšetinis kompiuteris, naudojamas nuotoliniams lošimams lošti), galima teigti, jog, tiek Bendrovė, tiek apeliantas pagrįstai galėjo tikėtis, jog Reklaminis vaizdo kilpas „(duomenys neskelbtini)“ bei jo turinys ir jame esanti informacija neprieštarauja įstatymams ir patenka į Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytą leidžiamos skleisti informacijos išimčių sąrašą.

3.3. Apeliantas skunde pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje aplinkybė, kad azartinių lošimų organizatoriui gavus Tarnybos raštą, reklaminis skydelis buvo pakeistas į kitą reklaminį skydelį arba buvo kreiptasi į reklamos skleidėją dėl reklamos išėmimo iš viešosios medijos kanalų, neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atvirkščiai, aplinkybė, jog bendrovei gavus LPT pranešimą apie galimą vaizdo klipo neatitikimą įstatymui, jos atsakingi asmenys iš karto parodė iniciatyvą susitikti su Tarnybos specialistais, siekiant išsiaiškinti visą situaciją, t.y. kurioje vietoje įvyko nesusikalbėjimas dėl galutinio vaizdo klipo turinio nesuderinimo, bei tai, kad bendrovė kreipėsi į reklamos transliuotojus dėl vaizdo klipo išėmimo iš eterio arba pakeitimo kitu, liudija apie bendrovės ir E. M., pagrįstą tikėjimąsi, jog vaizdo klipas atitiko Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus bei siekį išvengti galimo teisminio ginčo ir proceso ateityje.

3.4. Skunde teigiama, kad kaltu jis buvo pripažintas išimtinai vadovaudamasis tik Tarnybos subjektyvia ir objektyviais įrodymais nepagrįsta nuomone, neatsižvelgus į esminį faktą, jog papildoma informacija, kuri teismo manymu pripažintina kaip draudžiama azartinių lošimų reklama, Tarnybos specialistų vertinimų ankstesniuose suderintuose vaizdo klipuose buvo pripažinta kaip leistina teidama. Dėl šios priežasties, Tarnyba kiekvienu individualiu atveju subjektyviai, t.y. vidinio įsitikimo, neparemto aiškiais reklamos vertinimo kriterijais, vertina ar organizatoriaus disponuojamas ar ketinamas disponuoti reklaminio ar informacinio pobūdžio pranešimas atitinka LR įstatymus. Būtent dėl šios priežasties, teismas privalėjo įvertinti faktines aplinkybes, minimas jo paaiškinime pirmosios instancijos teismui bei pateiktuose papildomuose įrodymuose (vaizdo klipai “(duomenys neskelbtini)” ir “(duomenys neskelbtini)”), o ne remtis išimtinai Tarnybos subjektyvios nuomonės vertinimu. Taigi, apelianto įsitikinimu, teismas, nagrinėdamas byli bei priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į juridinę reikšmę azartinių lošimų reklamos vertinimo požiūrių turinčias aplinkybes, bylojančias apie Tarnybos suformuotos reklamos vertinimo praktikos prieštaravimus ir šiame kontekste pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai

Atsiliepimas

5. Lošimų priežiūros Tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Direktorius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo E. M. apeliacinio skundo netenkinti ir 2017 m. gruodžio 5 d. teismo priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįs­tumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame ko­dekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti ad­mi­nistracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, su­dė­tis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pa­kankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti fak­tiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teis­mas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įro­dymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplin­kybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog E. M. savo veiksmais padarė ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

8.1. E. M. bylos tyrimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant, ar byloje analizuojamame vaizdo klipe esanti papildoma informacija patenka ar ne į Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje numatytą išimčių sąrašą, ir grįsdamas apeliantui inkriminuotą pažeidimą, pernelyg didelę reikšmę suteikė Tarnybos 2017 m. kovo 23 d. raštui Nr. 2-T-528 ir išimtinai vadovavosi tik Tarnybos atstovų subjektyvia reklaminio klipo vertinimo nuomone, o taip pat neatsižvelgė į esminį faktą, jog papildoma informacija, kurią pateikė apeliantas, t.y. pateikti kiti vaizdo įrašai, kuri teismo manymu pripažinta kaip draudžiama azartinių lošimų reklama, Tarnybos specialistų vertinimu ankstesniuose suderintuose vaizdo klipuose buvo pripažinta kaip leistina reklama. Jo įsitikinimu, teismas, vadovaudamasis išsamiu ir nuosekliu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, privalėjo vertinti informacijos visumą kartu su institucijos, atsakingos už lošimų organizatorių konsultavimą azartinių lošimų reklamos skleidimo klausimais, nuomonės nenuoseklumu ir prieštaringumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto išdėstytą poziciją dėl padaryto nusižengimo aplinkybių laikė neatitinkančiais faktinių bylos duomenų ir teisingai jo pateiktą versiją vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. Tokią išvadą teismas padarė nuosekliai ir išsamia įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovės Tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Ž. B. paaiškinimais, iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paraiškinimais bei liudytoju apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino interesus atstovaujančio teisininko K. G. parodymais, rašytine bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, Tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017-09-14 įsakymu Nr. DI-634, LPT Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto 2017-05-19 tarnybinis pranešimu Nr. IVL-601, LPT 2017-05-20 raštu Nr. 2-K-943, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2017-06-12 raštu Nr. 17/186S, LPT Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto 2017-07-28 tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-909, 2017-08-09 LPT patikrinimo aktu Nr. PT1-63, UAB „ 2017-09-15 LPT raštu Nr. 2-K-1607, 2017-09-14 LPT direktoriaus įsakymu Nr. DI-634, dėl atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino neplaninio specialaus patikrinimo, LPT 2017-10-09 raštu Nr. 2-K-1742 bei kitus duomenis, kurie pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai ir nuosekliai išdėstyti, todėl aukštesnysis teismas jų nevardija, ir padarė teisingą išvadą, jog jo parodymus paneigė šie byloje surinktų ir aptartų objektyvių ir patikimų duomenų visetas.

8.2. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė Tarnybos 2017-03-23 raštui Nr. 2-T-528, kuriuo ši išsakė tik savo subjektyvią ir prieštaringą poziciją, neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, išvada dėl apelianto kaltės padarius administracinį nusižengimą apylinkės teismas padarė įvertinęs ne tik minimos Tarnybos nuomonę, o priešingai, šios nuomonės turinį išanalizavęs kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Azartinių lošimų reklamos draudimas yra aiškiai reglamentuotas Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje, tačiau vertinant reklamą yra susiformavusi įvairi teismų praktiką, o būtent, vienais atvejais nurodoma, jog Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytas leidžiamos informacijos sąrašas yra baigtinis, kai tuo tarpu kitais atvejais teigiama, jog tam tikra papildoma informacija nėra draudžiama reklama, tačiau bendrame kontekste taikant šią Įstatymo nuostatą, iš esmės pripažįstama, jog įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. Kaip paaiškino Institucijos atstovė, reklamos derinimas su Tarnyba nėra privalomas. Jei pats ūkio subjektas yra įsitikinęs, kad planuojama transliuoti reklama nepažeidžia Įstatymo reikalavimų, gali ją savarankiškai leisti į eterį. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad reklamos sklaida buvo didžiulė ir buvo nustatomas labai didelis pažeidimų kiekis, Tarnyba visuomet siūlydavo konsultuotis, nes jei ji pareiškia nuomonę, jog tam tikra reklama yra tinkama, tikėtina, jog nebus pradėta administracinio nusižengimo procedūra. Šiuo nagrinėjamu atveju į tarnybą dėl reklamos derinimo buvo kreiptasi, buvo pateiktas vaizdo klipas dėl kurios surašytas Administracinio nusižengimo protokolas. Tarnyba aiškiai nurodė, kad ši reklama prieštarauja Įstatymui, taigi, supažindino S. B. su Tarnybos pozicija, šis teigė supratęs ir pažadėjo sutvarkyti vaizdo įrašą, o reklaminius skydelius pateikti transliavimui, tai užfiksuota ir byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad S. B. veikė kaip trečiasis asmuo pagal E. M. pavedimą, kas patvirtina, kad informaciją, jog pagal Tarnybos vertinimą, ši reklama pažeidžia Įstatymo nuostatas dar iki jo paleidimo į eterį, buvo apeliantui aiškiai žinoma. Šių įvykių vertinimo kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad E. M. versija dėl įvykusio nesusipratimo, yra jo gynybinė pozicija.

8.3. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Tarnybos vertinimas buvo subjektyvus ir nepagrįstas. Tačiau, kaip matyti iš Tarybos atstovės paaiškinimo, priešingai, išvados dėl reklamos atitikimo ar neatitikimo Įstatymo reikalavimams, teikiamos grindžiant jam išimtinai aiškiais faktais. Atstovės nuomone Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatas aptariamame reklaminiame vaizdo klipe pažeidžia iš esmės nukreipiančios nuorodos į B kategorijos lošimus, taip pat ir nuotolinius būdu, joje vaizduojamos atitinkamos piktogramos, ką pripažino ir pats E. M., o B kategorijos automatų salonuose yra žaidimas „Wild bull“, į kurį savo siužetu ir konkrečiomis nuorodomis nukreipia reklaminis klipas. Tokią nuomonę ji grindė detaliai analizuodama reklamos turinį, t.y. nurodė, kad piktogramos „startas“, „Greičiau“, „lėčiau“ savo vaizdiniu turiniu yra labai panašios į lošimų automato klavišus, o konkreti garsinė informacija – „(duomenys neskelbtini)“, reklamuoja konkretų produktą. Tai ir yra informacija numatyta Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje. Ši įstatymo nuostata leidžia skelbti tik bendrovės pavadinimą, lošimo įrenginių kiekį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad Įstatymo reglamentavimas yra pasenęs, yra tik subjektyvi ir deklaratyvi jo nuomonė. ANK 134 straipsnio 4 dalies blanketinė dispozicija nukreipia į Įstatymo nuostatas ir šioje byloje buvo vadovautasis aktualia šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje numatyta teisinių santykių reglamentacija. Pažymėtina, kad apeliantas tik nurodė, jog įstatymo nuostatos pasenę, o Tarnybos atstovė savo išvadą argumentuotai pagrindė, t.y., skirtingos teismų praktikos kontekste analizuojamu klausimu įvertino tai, jog šiuo metu įregistruoti teisės norminių aktų projektai įtvirtinantys visišką azartinių lošimų reklamos draudimą, kas tik dar labiau suponuoja būtinybę laikytis Įstatymo nuostatų. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog dėl aiškumo stokojančio azartinių lošimų reklamos draudimo teisinio reguliavimo, didelę reikšmę įgyja Tarnybos, tikrinančios, kaip lošimų organizatoriai laikosi Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, lošimų organizatoriams teikiamos konsultacijos ir rekomendacijos dėl tinkamo Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, įgyvendinimo ( LAT 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2017). Tarnyba, priešingai nei teigia apeliantas, be nevienareikšmiškos teismų praktikos, atsižvelgė ir į vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII1-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, suformuotų tikslų, t.y. azartinių lošimų patrauklumo visuomenės nariams mažinimą.

8.4. Administracinio nusižengimo padarymo faktą ir savo nekaltumą E. M. ginčija ir tuo, kad jo pateiktų dviejų vaizdo klipų „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ įrašų Tarnybos laikymas leistina azartinių lošimų reklama, liudija apelianto nuomonės formavimą, o pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti šiuos apelianto pateiktus įrodymus, pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos faktines aplinkybes. Su tokiais teiginiais aukštesnysis teismas negali sutikti. Administracinės bylos nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus (kaltinimą), kurie formuluojami administracinio nusižengimo protokole. Šiuo atveju vertinant, ar asmuo padarė administracinį nusižengimą, turi būti atsižvelgiama, kokie teisės aktai ir kokia apimtimi reglamentuoja atitinkamą teisinį santykį. Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje aiškiai nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su argumentuotai išdėstyta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šie įrašai neturi esminės reikšmės įrodymų vertinimui šioje byloje. Nors apeliantas neigia, kad jam buvo žinoma Tarnybos 2017 m. gegužės 8 d. suteikta konsultacija S. B., tačiau bylos tyrimo metu šis faktas neginčijamai pasitvirtinto, todėl laikytina, kad apeliantas, remdamasis ta aplinkybe, kad vertindamas Tarnybos konsultacijas, galėjo pagrįstai tikėtis, kad reklaminis vaizdo klipas „(duomenys neskelbtini)“ patenka į leidžiamos skelbti informacijos sąrašą, nurodytą Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje, selektyviai nurodo vaizdo įrašus „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, ignoruodamas Tarnybos poziciją, pateiktą rašte Nr. 2-T-528. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikos taikymo, jos formavimo kontekste vertinant galimus priimti teismo galutinius sprendimus pažymėtina, kad kiekvienu atveju, net ir esant panašioms aplinkybėms, teismas privalo vertinti kiekvieną individualų atvejį, taip pat ir dinamiškai kintančių bendrųjų aplinkybių ir gyvenimiškų realijų naujumo kontekste ir ankstesnė teismų praktika, net jei ji nėra tapati šiai bylai, yra reikšmingas, bet ne lemiamas teismo spendimo kriterijus. Vertinant aptartą, aukštesnysis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų dviejų kitų vaizdo klipų azartinių lošimų reklamos prasme ir neatliko lyginamosios analizės.

9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įro­dy­mus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apelia­ci­nės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pagal ANK 134 straipsnio 4 dalį, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. M. atžvilgiu nutraukti jo ape­liaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. M. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas