Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-397-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1A-397-579-2012
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00750-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
G. S.
Nukentėjusysis
V. S.
Advokatai
Rolandas Mištautas, Brigita Pauliukevičienė

Teisėjas Giedrius Endriukaitis Baudž. byla Nr. 1A-397-579/2012

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-26-1-00750-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.29.1.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, nuteistajam G. S., jo gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei, nukentėjusiajai V. S., jos atstovui advokatui Rolandui Mištautui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Iš G. S. nukentėjusiajai V. S. priteista: 266,82 Lt turtinei žalai, 3000 Lt neturtinei žalai bei 3162 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. pagal BK 300 str. 1 d. nuteistas už tai, kad ne anksčiau kaip 2008 m. gruodžio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą suklastoti dokumentą ir vėliau jį panaudoti teisme, panaudodamas V. S. UAB (duomenys neskelbtini) siųstą raštą, iškirpęs iš jo V. S. parašą ir prirašęs tekstą „Aš V. S. a/k (duomenys neskelbtini) pasiskolinau ir gavau 7000 litų (septynis tūkstančius litų) iš G. S. a/k (duomenys neskelbtini) V. S. įsipareigoju grąžinti iki 2009 rugsėjo 15 d. G. S. pinigus daviau 2008.12.08 Paskolos sutartis“, bei pasirašęs, suklastojo dokumentą, po ko šį suklastotą dokumentą panaudojo 2010-04-30 kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą, Laisvės al. 103, Kaune, su ieškiniu dėl piniginių reikalavimų, pateikdamas teismui aukščiau minėtą žinomai suklastotą paskolos raštelį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašoma prie bylos prijungti vekselį.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodyta, kad nuosprendis yra neteisėtas, kadangi teismas neįvertino dalies surinktų įrodymų, kurie jį teisina ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas neįvertino visų įrodymų, jau vien dėl to, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neįvertino jo pateiktų dokumentų, kurie laikytini išteisinančiais jį įrodymais. Nagrinėjant baudžiamąją bylą visiems be išimties proceso dalyviams ir teismui kilo abejonės ar jis apskritai galėjo gauti kaltinamajame akte nurodytą nukentėjusios V. S. surašytą dokumentą, todėl teismas nutarė kviesti UAB , (duomenys neskelbtini) direktorių. Tačiau teismui net pačiam pripažinus, kad byloje nėra jokių ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie patvirtintų, kad jis būtų paėmęs iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusios V. S. bent vieną surašytą raštą bei pripažinus, kad šios aplinkybes būtina išsiaiškinti, nesutrukdė teismui pakeisti nuomonę ir padaryti išvadą, kad paskolos rašteliui suklastoti buvo panaudota arba 2008-11-15 arba 2008-11-21 nukentėjusiosios surašyti raštai. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų teismo padarytą išvadą, kad jis paėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusios V. S. surašytą 2008-11-15 arba 2008-11-21 raštus. Teismas neįvertino jo gynėjo pateikto 2011-04-28 UAB (duomenys neskelbtini) rašto, kuriame bendrovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2011-01-01 G. S. nėra pateikusi raštų, kurie būtų susiję su V. S.. Taigi, nuosprendyje yra padarytos prieštaringos išvados dėl nukentėjusios V. S. surašytų raštų buvimo vietos ir be jokių įrodymų padaryta išvada, kad jis paskolos rašteliui suklastoti panaudojo arba 2008-11-15 arba 2008-11-21 V. S. surašytą raštą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nepadarė kategoriško išvados dėl panaudoto dokumento, o vartoja sąvoką „arba“, kas leidžia daryti išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl to, koks dokumentas galėjo būti panaudotas paskolos raštelio klastojimui, išėjo už kaltinamojo akto ribų ir prašo apeliacinio teismo pripažinti, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodytas konkretus dokumentus, kuris buvo neva panaudotas paskolos raštelio suklastojimui ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už kaltinamojo akto ribų ir apribojo jo teisę į gynybą, pripažindamas, kad jis galėjo panaudoti nukentėjusiosios V. S. surašytus 2008-11-15 arba 2008-11-21 raštus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nenustatė vieno iš nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. subjektyviosios pusės požymių - motyvo. Nei kaltintojas, nei teismas negalėjo įvardinti motyvo, dėl ko, jis padarė nusikaltimą, kadangi šio nusikaltimo jis nepadarė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jo kaltė pripažintina ir remiantis nukentėjusios V. S. bei liudytojo, nukentėjusiosios sutuoktinio A. S., parodymais. Šių asmenų parodymai yra prieštaringi ir skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, šių asmenų parodymus paneigia kiti rašytiniai Įrodymai, esantys byloje, bei tai, kad nukentėjusioji V. S. siekė paveikti liudytoją L. M. Z. prieš jai duodant parodymus teisme, kas leidžia teigti, kad šių asmenų parodymais negali būti vadovaujamasi, kaip teisingais ir pagrindžiančiais jo kaltę.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje esantis tarnybinis pranešimas (1 t. b.l. 10) patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl to, kad neva jis suklastojo paskolos raštelio turinį, tačiau dėl to, kad nukentėjusioji nurodė, kad yra suklastotas jos parašas. 2010-05-25 apklausos metu nukentėjusioji V. S. nurodė, kad „2008 m. lapkričio mėnesį tik pasiėmėme dokumentus, dėl sklypo paskirties keitimo“, aš jokių pinigų nesiskolinau, jokio paskolos raštelio nepasirašinėjau“. Apklausiama teisme nukentėjusioji nurodė jau priešingas aplinkybes negu ikiteisminio tyrimo metu: ,,2008-12-18 G. S. privažiavo savo automobiliu prie mano namo, apžiūrėjome bylutes, aš jam padaviau 5000 litų“. Tačiau V. S. pripažino jo nurodytą aplinkybę, kad jis buvo susitikęs su ja 2008 m. gruodžio mėnesį, nors prieš tai kategoriškai neigė. Be to, net liudytojas A. S. pripažino, kad „2008 m. gruodžio mėn. G. buvo atvažiavęs prie namų, kai aš grįžau, žmoną su S. sutikau prie namų sėdinčius automobilyje ir kalbančius“. Ikiteisminio tyrimo metu, šis liudytojas nurodė, kad mes apskritai nebendravome. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pačiai nukentėjusiajai V. S. pripažinus, kad žemės bylutes ji gavo dar 2008 m. lapkričio mėnesį, nėra paneigiami jo nuoseklūs aiškinimai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kad 2008-12-08 jis ir nukentėjusioji buvo susitikę prie jos namų, o šio susitikimo metu ir buvo surašytas neva suklastotas skolos raštelis bei jis perdavė V. S. pinigus. Jam nebuvo jokio kito reikalo ar kitos būtinybės susitikti su nukentėjusiąja V. S. 2008-12-08.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodoma, kad 2010-08-06 specialisto išvada negali būti laikoma įrodymu, kadangi gauta pažeidžiant metodikos reikalavimus. Tiek pačioje išvadoje, tiek specialistės apklausoje teisme, specialistė J. V. nurodė, kad atliekant tokio pobūdžio tyrimą, metodika reikalauja ištirti du raštų susikirtimus, kad būtų galima nustatyti įrašų eiliškumą vienareikšmiškai, tačiau šiuo atveju, buvo tiriamas vienas įrašų susikirtimas. Specialistė J. V. nepaneigė jo nurodytos paskolos raštelio surašymo eiliškumo, bet teismo posėdyje net pripažino, kad 2009-09-15 data galėjo būti surašyta po to, kai buvo parašytas V. S. parašas bei, kad data buvo parašyta ant parašo, o visos kitos eilutės negali pasakyti, nes tai ta pati rašymo priemonė. Teismas nepašalino specialistės nurodytų ir kitų padarytų prieštaringų išvadų. Specialistė tyrė mikroskopu, VSC 6000 prietaisu (UV) ir (IR) spinduliuose intensyvioje manochromatinėje šviesoje ir nustatė, kad paskolos lapelio kraštuose rašalinių spausdintinio teksto likučių (tonerio, rašalo dalelių) nėra. Tačiau atvykusi į teismo posėdį specialistė nurodė, kad rašalinis spausdintuvas nepalieka jokių žymių. Tampa visiškai neaišku, kodėl teismo posėdyje nurodė, kad rašalinis spausdintuvas nepalieka žymių, jeigu atlikdama ekspertizę ieškojo rašalo likučių. Byloje apskritai nėra jokių duomenų, kokiomis rašymo priemonėmis nukentėjusioji V. S. rašė UAB (duomenys neskelbtini) raštus. Taigi, šiuo atveju teismas negalėjo padaryti išvados, kad specialistas nustatė, jog visas paskolos raštelio tekstas buvo surašytas po nukentėjusios V. S. pasirašyto parašo, kadangi net specialistas galėjo patvirtinti tik dėl datos ir nukentėjusiosios V. S. parašo įrašymo eiliškumo bei padaryti išvados, kad spausdintuvo likučių nėra, kadangi visi nukentėjusios V. S. raštai rašyti kokiu nors tai spausdintuvu.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodė ir dėl kitų nuosprendyje esančių prieštaravimų vertinimo. Teismas priimtame nuosprendyje padarė išvadą, kad „nuosprendžiu nedaroma kategoriška išvada, jog G. S. neskolino V. S. 7000 litų, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo nuosprendžiu konstatuojama, kad buvo suklastotas ir vėliau panaudotas paskolos raštelis“. Su teismo išvada negalima sutikti, nes ši faktinė aplinkybė svarbi dviem aspektais. Pirmiausia, ji svarbi sprendžiant klausimą dėl įrodymų pakankamumo, pripažįstant jį kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. Jeigu nustatytina jo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji V. S. pasiskolino iš jo 7000 litų, tai darytina išvada, kad tiek nukentėjusios V. S., tiek jos sutuoktinio A. S. parodymai yra neteisingai ir negali būti laikomi įrodymais, kuriais remiantis jis pripažįstamas kaltu, dėl nusikaltimo numatyto BK 300 str. 1 d. padarymo. Kitu aspektu aplinkybės dėl 7000 litų skolos yra reikšminga teisine prasme, kadangi yra pagrindas dėl tokios veikos mažareikšmiškumo, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir todėl, kad teismas pripažino, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigia jo nurodomas aplinkybes dėl 7000 litų jo paskolos nukentėjusiajai V. S..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. S. savo atsikirtime į G. S. apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo G. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl prašoma nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jo jos naudai visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. S. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovė bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas.

G. S. nuteistas už tai, kad suklastojo paskolos rašelį, t. y. panaudodamas V. S. UAB (duomenys neskelbtini) siųstą raštą, iškirpęs iš jo V. S. parašą prirašė tekstą „Aš V. S. a/k (duomenys neskelbtini) pasiskolinau ir gavau 7000 litų (septynis tūkstančius litų) iš G. S. a/k (duomenys neskelbtini) V. S. įsipareigoju grąžinti iki 2009 rugsėjo 15 d. G. S. pinigus daviau 2008.12.08 Paskolos sutartis“, bei pasirašė, o po to šį suklastotą dokumentą panaudojo 2010-04-30 kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą, Laisvės al. 103, Kaune, su ieškiniu dėl piniginių reikalavimų.

Nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, ko pasėkoje padarė teisingas išvadas.

G. S. skunde teigia, jog nebuvo įvertini visi bylos duomenys, neįvertinti nuteistąjį teisinantys duomenys, o teismas pripažindamas, jog nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis buvo gavęs V. S. UAB (duomenys neskelbtini) siųstus raštus, nepagrįstai darė išvadą, jog paskolos raštelis suklastotas panaudojant šiuos raštus. G. S. taip pat nesutinka ir su specialisto išvados vertinimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmetami.

Apylinkės teismas nurodė išsamius ir bylos duomenų analize pagrįstus argumentus, patvirtinančius bei pagrindžiančius teismo išvadą, jog G. S. turėjo galimybę pasinaudoti UAB (duomenys neskelbtini) siųstais V. S. raštais. Ši teismo išvada pagrįsta duomenų, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka, analize, o būtent kratos protokolų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolų, liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų, rašto iš „Sodra“, analize. Teismo išvados išsamios, argumentuotos ir pagrindžia nuoseklią bei logišką įvykių seką. Pašto korespondencijos išsiuntimo kvitai patvirtina V. S. parodymus, kad buvo siunčiami registruoti laiškai UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 169). 2011-05-09 AB „Lietuvos paštas“ pažyma patvirtina, jog V. S. raštai buvo įteikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei K. P. 2008-11-17, 2008-11-24, 2008-12-16 (t. 1, b. l. 197). 2010-06-17 kratos protokolas patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) “ patalpose atlikus kratą rastas ir paimtas tik vienas 2008-12-13 V. S. UAB (duomenys neskelbtini) adresuotas pakartotinas atsakomasis raštas su voku (t. 1, b. l. 68 – 69, 70). Tiek pats pavadinimas šio rašto, tiek ir data bei duomenys, kad buvo siųsta daugiau raštų, kad jie buvo įteikti UAB (duomenys neskelbtini) , patvirtina V. S. parodymus bei duoda pagrindą jais tikėti bei jais remtis. Šie duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad V. S. iš tiesų išsiuntė tris raštus UAB (duomenys neskelbtini), tačiau rastas tik vienas. Aukščiau minėtų raštų šablonus nukentėjusioji pateikė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l 20-23). Be to, rastasis 2008-12-13 rašto originalas savo forma bei turiniu visiškai atitiko V. S. ikiteisminiam tyrimui pateiktą šio rašto šabloną, buvo pasirašytas mėlynu rašikliu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad nuteistasis turėjo galimybę naudotis UAB (duomenys neskelbtini) gautais raštais, žinojo apie V. S. siųstus raštus ir jų turinį, kadangi vokai, išsiųsti iš UAB (duomenys neskelbtini) (šios bendrovės vardu), kuriuose buvo UAB (duomenys neskelbtini) atsakymai pasirašyti direktoriaus vardu į V. S. raštus, užrašyti G. S. ranka ir kaltinamasis šią aplinkybę pripažino (t. 1, b. l. 171, 172). Šiuose vokuose V. S. gavo oficialius UAB (duomenys neskelbtini) atsakymus su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus parašu. Liudytoja K. A. taip pat parodė, jog G. S. dirbo vadybininku UAB (duomenys neskelbtini) , į dalį raštų atsakydavo vadybininkai. Nors UAB (duomenys neskelbtini) rašte, pateiktame teisiamojo posėdžio metu (t2, b.l. 82), nurodyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) neišdavė jokių V. S. dokumentų G. S., tačiau įvertinus visus šiuos aptartus duomenis, o taip pat ir specialisto išvadą, kuri parodo dokumento klastojimo būdą, ši pažyma nelaikytina patikimu įrodymu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje pakankamai duomenų konstatuoti, jog G. S. panaudojo būtent V. S. raštą, kuriame buvo jos parašas.

Nors byloje kategoriškai nenustatyta, kuriuo konkrečiai raštu, kurios datos raštu pasinaudota, tačiau ši aplinkybė ir nebuvo inkriminuota, ji nebuvo privaloma nustatyti, o visos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog G. S. turėjo realią faktinę galimybę pasinaudoti V. S. parašu. Veikos kvalifikavimui neturi esminės reikšmės, kurios datos raštas ir koks konkrečiai raštas buvo panaudotas, o specialisto išvada, V. S. parodymai, jos sutuoktinio A. S. parodymais nustatyta, jog ji tokio paskolos raštelio nepasirašinėjo. Tai, kad teismas konstatavo, jog buvo pasinaudota būtent 2008-11-15 arba 2008-11-21 raštu, nelaikytina aplinkybe, išeinančia už kaltinimo ribų, nes šios aplinkybės teismas aprašydamas veiką nenurodė kaip nustatytos, todėl skundo argumentas, jog tuo buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Byloje tiek objektyviais duomenimis, tiek ir paties G. S. parodymais nustatyta, jog paskolos raštelio tekstas surašytas G. S. ir šį raštelį G. S. turėjo. 2010-09-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2118 (10) konstatavo, jog tirti pateiktoje 2008-12-08 paskolos sutartyje, V. S. vardu pasirašė V. S. (t. 1, b. l. 49 – 50). Todėl nustačius, jog parašas yra V. S., siekiant įrodyti dokumento klastojimo faktą, būtina nustatyti, jog V. S. parašu buvo pasinaudota. Šią aplinkybę įrodo V. S., A. S. parodymų bei 2010-08-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. 11-1829 nustatytų duomenų visuma, todėl tai, iš kur G. S. gavo parašą, nėra būtinas veikos požymis ir jis veikos kvalifikacijai neturi esminės reikšmės. Šiuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės dėl to, jog G. S. UAB (duomenys neskelbtini) vardu siuntė laiškus nukentėjusiajai, kas patvirtina aplinkybę, kad jis turėjo faktinę bei realią galimybę pasinaudoti parašu, svarbu vertinant nukentėjusiosios ir A. S. parodymų, jog V. S. nesirašė tokio raštelio, patikimumą.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, jog objektyviąją dokumentų klastojimo pusę, būtent tai, kad G. S. panaudojo raštą, t. y. iškirpo iš jo V. S. parašą ir surašė savo ranka paskolos raštelio tekstą ir jį pasirašė, taip pat patvirtina ir specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai. Pažymėtina, jog šie duomenys įvertinti kartu su kitais anksčiau aptartais duomenimis, vertinat jų visumą, o ne kiekvieną atskirai, todėl teismo išvada, jo G. S. atliko kaltinime nurodytus klastojimo veiksmus, pagrįsta. 2010-08-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. 11-1829 (10) konstatuota, kad tirti pateiktos 2008-12-08 paskolos sutarties tekstas parašytas nenatūraliai, viršutinėje dalyje suspaustas. Tikėtina, kad tirti pateiktoje 2008-12-08 paskolos sutartyje pirmiau pasirašytas parašas V. S. vardu, o po to parašytas su parašu susikertantis įrašas. Tikėtina, kad 2008-12-08 paskolos sutarties tekstas prirašytas, t. y. popieriaus lapelyje su parašu V. S. vardu parašytas paskolos sutarties tekstas. Nustatyti, ar pateiktos 2008-12-08 paskolos sutarties tekstas parašytas nurodyta data, ar kitu laiku, negalima, kadangi nėra moksliškai pagrįstų metodikų, leidžiančių pagal rašto medžiagų senėjimą nustatyti įrašų amžių. Pateiktos 2008-12-08 paskolos sutarties popieriaus lapelis kairėje ir viršutinėje dalyje nėra apkarpytas pramoniniu, o namudiniu būdu. Lapelio apkirpimo srityje pašalinių spausdintinio teksto likučių (tonerio, rašalo dalelių) nėra (t 1, b. l. 43 – 47).

Specialistė J. V. patvirtino duotą išvadą ir parodė, kad tai klasikinis klastojimo variantas kai būna panaudotas parašas. Ji tai nustatė pagal visus topografinius požymius, kad „paskolos sutartis“ neparašyta, kad tekstas suspaustas, daug laisvos vietos apačioje. Jei ir taip būtų, kad nebūtų A4 tuščio balto lapo, tai vis vien būtų galima užrašyti „paskolos sutartis“ viršuje, o po to jau visą kitą tekstą. Visi jos paskaičiavimai rodo, kad čia yra specialiai suspaustas tekstas, ir kad tekstas pritaikytas parašui. Tai turėtų būti dešinys apatinis A4 lapo kraštas. Šio lapo kairė ir viršutinė dalis apkirpta rankiniu būdu. Rašalinis spausdintuvas nepalieka jokių žymių, palieka tik lazerinis spausdintuvas. Išvada yra tikėtina, nes pagal metodiką turi būti mažiausia du susikirtimai, kad galima pakartotinį kopijavimą daryti, čia yra tik vienas susikirtimas ir tai tikėtina išvada. Pirmiau buvo parašytas parašas, paskui tik tas įrašas. Parašas atsikopijavo ir toje vietoje liko įdubimas.

Apeliantas nesutinka su šos išvados bei specialisto paaiškinimų patikimumu, nes išvada duodama tik tikėtina, be to, teigiama, jog rašalinis spausdintuvas žymių nepalieka, tačiau išvadoje tiriama ši aplinkybė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie skundo argumentai npagrįsti ir turi būti atmetami. Nuosprendyje teismas nurodė argumentuotą šių aplinkybių vertinimą.

Kaip jau minėta anksčiau teismas šią išvadą vertino duomenų visumoje, be to, nurodė konkrečius bei išsamius argumentus, dėl ko šiuos duomenis laiko patikimais ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo šių argumentų laikyti nepagrįstais. Apylinkės teismas nurodė ir įvertno tą aplinkybę, jog išvada įvardijama tikėtina tik todėl, kad nustatytas tik vienas susikirtimas vertinat parašą ir tekstą, ir tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, todėl išvada pateikiama tik kaip tikėtina. Ekspertė paaiškino, jog paskolos sutartyje yra pirmiau pasirašytas parašas V. S. vardu, o po to parašytas tekstas, susikertantis su parašu. Nors nuteistasis teigia, jog išvada nustatyta tik aplinkybė, kad ant parašo užrašyta data, ir tai negali būti vertinama kaip raštelio klastojimas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu, nes specialisto išvada vertinama kartu su V. S. bei A. S. parodymais, kad nukentėjusioji tokio raštelio nepasirašė, o taip pat ir su anksčiau aptartais specialistės paaiškinimais, jog pirma buvo parašytas parašas V. S. vardu, o po to surašytas paskolos raštelio tekstas, kad paskolos raštelio tekstas pritaikytas prie parašo. Tai, kad specialisto išvadoje nurodoma, jog nerasta spausdintuvo rašalo likučių, vertinant su kitomis aplinkybėmis, patvirtina būtent tai, kad lapelis, kuriuo buvo pasinaudota, buvo atspausdintas ne lazeriniu, o rašaliniu spausdintuvu, nes, kaip nurodė specialistė, žymes palieka lazerinis spausdintuvas. Atliekant tyrimą būtent ir buvo aiškinamasi šios aplinkybės, todėl nelaikytina, kad išvada ir specialistės paaiškinimai prieštaraujantys.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo pateiktu V. S. ir A. S. parodymų vertinimu. Apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi ir laikė juos patikimais, nes jie nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi, nekintantys nuo baudžiamojo proceso pradžios. Tiek iš V. S. prašymo, tiek ir iš jos protokolo-pareiškimo (t1, b.l. 2,) matyti, jog V. S. aiškiai išreiškė valią, jog ji minėto paskolos raštelio, kuriuo būtų įsipareigojusi grąžinti G. S. 7000 litų, nėra rašiusi, todėl prašė ištirti, kas suklastojo jos parašą. Šiuo taveju konkretus V. S. išsireiškimas dėl klastojimo būdo nėra reikšmingas, kadangi svarbu pats faktas, jog V. S. teigė, kad tai suklastotas dokumentas, kad jis tokio dokumento nepasirašinėjo. Tiek V. S., tiek ir A. S. nuosekliai teigė, jog V. S. 2008 metais G. S. nurodytomis aplinkybėmis nėra pasirašiusi jam paskolos raštelio dėl 7000 Litų. Tai, kad V. S. nurodė, jog buvo susitikusi su G. S. automobilyje kai jis atidavė jai bylas, kad ji sumokėjo 5000 litų už sutartą paslaugą, nepatvirtina nei paskolos santykių nei G. S. parodymų dėl paskolos raštelio patikimumo, nes dėl 5000 litų sumos dėl sutartos paslaugos V. S. niekada neneigė, nurodė, jog tai buvo sutartiniai santykiai, o ne paskolos ir ji tuos pinigus buvo sumokėjusi. Tai patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) raštas, jog ji šiai įmonei neskolinga. Todėl šie parodymai dėl sumokėtų 5000 Lt negali būt vertinami nei kaip patvirtinantys paskolinius santykius nei kaip paneigiantys V. S. ir A. S. parodymų nuoseklumą ar teisingumą. Nuknetėjusioios ir A. S. parodymų dėl to, kad V. S. nepasirašė nurodyto paskolos raštelio, priešingai nei teigia apeliantas, nepaneigia jokie rašytiniai įrodymai. Priešingai, kaip jau konstatuota anksčiau, klastojimo faktas bei būdas nustatytas ir įrodytas aptartų duomenų visuma. Pažymėtina, jog liudytojos A. L. Z. parodymai nėra teisiškai reikšmingi, nes ji negalėjo nurodyti jokių aplinkybių dėl G. S. suteiktos 7000 litų paskolos ar minėto raštelio pasirašymo aplinkybių. Ši liudytoja tik parodė, jog jai buvo atiduoti pas notarą sumokėti pingai už žemės sklypus. Tai, kad V. S. prašė liudytojos pasakyti, jog liudytojai pingus už parduotus sklypus davė nukentėjusioji, o ne G. S., nei patvirtina nei paneigia kaltinime nurodytų aplinkybių, todėl šie duomenys nagrinėjamos bylos aspektu nėra teisiškai reikšmingi, ir galimas poveikis liudytojai negali būti pagrindu abejoti nukentėjusiosios parodymų dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių tikrumu.

Teisėjų kolegijos manymu, aukščiau byloje aptarti duomenys pakankami pagrįsti išvadą, kad G. S. pasinaudojo V. S. raštu su jos parašu ir tai pakankama aplinkybė konstatuoti būtinąjį klastojimo objektyvųjį požymį.

Apeliantas taip pat mano, kad byloje yra teisiškai reikšminga nustatyti palinkybę, ar buvo faktiškai susiklostę paskolos santykiai tarp nukentėjusioios ir nuteistojo, nes tai, apelianto manymu, turėtų reikšmės vertinant V. S. ir A. S. parodymų patikimumą, bei veikos pavojingumą, ją vertinant kaip mažareikšmę. Šis skundo argumentas teisėjų kolegijos manymu, nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog faktinių civilinių santykių buvimas nesuteikia teisės ir galimybės siekiant apginti savo turtinius interesus naudotis neteisėtomis priemonėmis, o šiuo atveju daryti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, klastoti dokumentus, todėl net ir nustačiaus, kad faktiniai paskoliniai santykiai buvo, tai niekaip ir nesuteiktų pagrindo ją vertinti kaip mažareikšmę. Ši aplinkybė taip pat nesuteiktų pagrindo V. S. ir A. S. parodymus vertinti kaip nepatikimus, nes šioje byloje reikšmingais pripažįstami, nagrinėjami ir vertinami tik su nagrinėjamu dalyku susiję duomenys, t. y. tik duomenys dėl kaltinime nurodytų paskolos raštelio pasirašymo, klastojimo aplinkybių. Šiuo atveju klastojimas pasireiškė ne tuo, kad buvo įrašyti faktinių aplinkybių neatitinkatys duomenys dėl paskolos santykių. Tai kaltinime nebuvo inkriminuota. Klastojimas pasireiškė tuo, kad teisiškai reikšmingame dokumente buvo panaudotas nukentėjusiosios originalus parašas, paimtas iš kito dokumento.

Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė teisiškai reikšmingas bylos teisingam išsprendimui aplinkybes, ir teisingai nustatė, kad G. S., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą suklastoti dokumentą ir jį panaudoti, suklastojo šį dokumentą ir jį panaudojo 2010-04-30 kreipdamasis į teismą. Teismo išvada, jog G. S. kaltė padarius minėta veiką įrodyta, pagrįsta ir motyvuota. Nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 300 str. 1d.

Byloje nenustatytas nusikalstamos veikos motyvas, tačiau tai nėra būtinasis veikos, numatytos BK 300 str. 1d., požymis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo suklastotas teisiškai reikšmingas dokumentas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu nuteistajam kyla reikalavimo teisė į 7000 litų iš nukentėjusiosios, taip pat į vertinus ir tai, kad šis dokumentas buvo reliai panaudotas teisme, kas rodo didesnį faktinį šios veikos pavojingumą.

Bausmė nuteistajam skirta nepažeidžiant BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentujančių bausmės skyrimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą, jos tikslą, nuteistojo asmenybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė nuteistajam baudą, mažesnę nei šios bausmės rūšies, skirtinos už tokio pobūdžio nusikaltimus, vidurkį.

Byloje nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų atlyginimo. Byloje esantys rašytiniai duomenys pagrindžia ieškinio reikalavimus bei jų dydį dėl turtinės žalos atlginimo bei proceso išlaidų priteisimo. Šių reikalavimų dydžius teismas pagrįstai vertino kaip neprieštaraujančius protingumo kriterijui, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys pagrįstai tenkintas pilnai.

Nustatant neturtinės žalos piniginę kompensaciją, teisėjų koelgijos vertinimu, patirti neigiami išgyvenimai bei kitos, CK 6.250 str. 2 d. numatytos aplinkybės, įvertintos tinkamai. Atsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, susijusius su teisminiu procesu, įvertinta ir tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios teismuose taip pat ngrinėjami civilinio pobūdžio turtiniai ginčai, nuteistojo turtinė padėtis, jo užsiėmimas, reali galimybė atlyginti šią žalą, todėl konstatuojama, jog nukentėjusios civilinis ieškinys dėl nerturtinės žalos atlyginimo pagrįstai tenkintas iš dalies, nustatant 3000 litų dydžio patirtos žalos piniginę kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai: Kęstutis DargužisRegina Cemnolonskienė