- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e2YT-9470-1215/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02797-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- D. V., R. N., U. N.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. V., R. N., U. N., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. N. nuosavybė.
2. Pareiškėja nurodo, kad jos vardu yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuvykusi į pas notarą, kadangi norėjo sudaryti minėto žemės sklypo dovanojimo sandorį, tačiau notaras atsisakė tokį sandorį sudaryti, nes žemės sklypas buvo įgytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjai V. N. ir J. N. dar esant santuokoje. Pareiškėja V. N. ir J. N. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, teismo sprendime nurodyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini). pareiškėja V. N. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sumokėdama (duomenys neskelbtini) investicinių čekių, kurie laikomi asmenine nuosavybe, todėl laiko, kad žemės sklypas buvo įgytas už asmenines pareiškėjos lėšas, šalims jam jau nebegyvenant faktinėje santuokoje. Pažymi, kad, sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja kartu su J. N. teikdami teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime minėtas žemės sklypas nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, J. N. niekuomet nereiškė pretenzijų ar reikalavimų dėl minėto turto (J. N. mirė (duomenys neskelbtini), neprisidėjo nei prie turto įsigijimo, nei priežiūros. Žemės sklypo įsigijimo dokumentuose nėra išreikšta valia įgyti sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Žemės sklypas buvo įgytas už asmenines pareiškėjos lėšas. Visa tai suponuoja išvadą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine V. N. nuosavybe. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja V. N. galėtų sudaryti žemės sklypo dovanojimo sandorį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
4. Pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad santuoka tarp J. N. ir V. N. sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. N. už 714 investicinių čekių įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka tarp J. N. ir V. N. nutraukta. Sprendime nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) kartu nebegyvena. Nutraukiant santuoką, minėtas turtas nebuvo padalintas. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. N.. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro nurodo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. N., įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Išrašas iš testamentų registro patvirtina, kad testamentų ir palikimo priėmimo faktų palikėjo J. N. vardu nėra registruota.
6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (t. y. iki 2001-07-01) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso (toliau SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu. Kaip minėta, nekilnojamasis turtas žemės sklypas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas V. N. ir J. N. esant santuokoje. Todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neatsižvelgiant į tai, jog viešajame registre įregistruotas tik V. N. vardu.
8. Pagal SŠK 23 straipsnio 3 dalį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalijama tiek išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Reikalavimams padalyti bendrąją jungtinę ištuoktų sutuoktinių nuosavybę nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 straipsnio 4 dalis). Taigi to meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį.
9. Kaip minėta, V. N. ir J. N. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas. Nagrinėjamos bylos aspektu taikytinas iki 2001-07-01 galiojusio SŠK 23 straipsnio nuostatos, iš kurių matyti, kad santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas, pretenzijų dėl nepadalinto turto nė vienas iš sutuoktinių nereiškė.
10. Pareiškėja pareiškimu nurodė, jog ji pati savo lėšomis – už 714 investicinių čekių įsigijo valstybinės žemės sklypą, jau gyvenant atskirai su J. N., kadangi nuo (duomenys neskelbtini) jie gyveno atskirai, bendro ūkio nebevedė, tą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Nuo (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo įsigijo) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvęs sutuoktinis J. N., per trijų metų ieškinio senaties terminą (pagal SŠK kodekso normas) pretenzijų į šį nekilnojamąjį turtą nepareiškė, dėl jo padalijimo nesikreipė. Pareiškėja šį turtą įsigijusi už investicinius čekius, t. y. asmenines lėšas, todėl laikė šį turtą savo asmenine nuosavybe. Nuo (duomenys neskelbtini) niekas pretenzijų į šį turtą nepareiškė ir jį nuosavybės teisėmis valdė ir naudojo tik V. N..
11. V. N. žemės sklypą įsigijo jau gyvenant atskirai su J. N., šiuo turtu rūpinosi, prižiūrėjo ir išlaikė, viešame registre jis registruotas tik jos vardu. J. N. su V. N. negyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) ir iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų nereiškė, kas teismui papildomai leidžia spręsti, kad po santuokos nutraukimo turtas, žemės sklypas su priklausiniais, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. N.. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo nepateikė. Kitų asmenų, kurie paneigtų pareiškime nurodytas aplinkybes byloje nebuvo.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės sudaryti dovanojimo sandorį. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja žemės sklypą įsigijo už savo asmenines lėšas – investicinius čekius, todėl laikytina, kad tai jos asmeninė nuosavybė, t. y. nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų sudaryti dovanojimo sandorį notarine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas notarinei dovanojimo sutarčiai sudaryti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.