Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovams N. B., M. P., atsakovei D. P.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovėms D. P., V. S., dėl visuomenės poreikiams paimtos savininkės žemės pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus priimtą sprendimą (įsakymą) atlyginimo dydžio nustatymo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Šakių rajono 1- ojo notarų biuro notarė R. V., VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškininis pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalį, nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Konstitucija ir kiti teisės aktai (inter alia Žemės įstatymas) taip pat įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias visuomenės poreikiams paimamo turto rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymo klausimą, pažymėjo, kad teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną <..>, kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais <..>. Teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei. Be to, tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siūlymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymą ir leidžia išvengti ginčo nagrinėjimo teisme; institucija, priimdama sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, negali žinoti, kada teismas, jeigu į jį būtų kreiptasi, daliniu sprendimu išspręs ginčą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl taip pat neturi galimybės siūlomą atlyginimo dydį suderinti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte tokio teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Tarp šalių nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovių žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (2016-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu paimta žemės sklypo dalis visuomenės poreikiams įregistruota Valstybės vardu ir leista ją naudoti nurodytiems tikslams), ginčas kilo tik dėl visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dalies vertės ir atitinkamai kompensacijos dydžio atsakovei D. P. nustatymo.

Taigi, institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo diena, kurią, kaip atlyginimo už paimtą žemės sklypą nustatymo atskaitos tašką savo praktikoje nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjamu atveju yra 2015 m. gruodžio 1 d., kai NŽT direktorius priėmė įsakymą dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km. rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje, kuriuo visuomenės poreikiams buvo paimtas mirusiai M. B. nuosavybės teise priklausanti ½ dalis (0,0869 ha) žemės sklypo (2016-06-15 nutarties pagrindu įregistruotas Valstybės nuosavybė). Būtent pagal šią dieną (2015 m. gruodžio 1 d.) pagal buvusią paimto žemės sklypo vertę turi būti nustatytas žemės savininkui (dabar D. P.) mokėtinas atlyginimas.

Byloje nėra pateikto žemės sklypo vertinimo, paėmimo visuomenės poreikiams momentu. Todėl teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi kitais byloje pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais. Teismas vadovaujasi ir žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūrų metu atliktu turto vertinimu (Ataskaita), kuri, nors pagal jos mokslinį tiriamąjį pobūdį negali būti laikoma eksperto išvada, tačiau vertinama kaip rašytinis įrodymas byloje. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip patvirtino ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija, nustatant visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalies bendrą atlyginimo dydį, Valstybės žemės fondo vertintojas A. T. parengė 2013 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo įvertinimo ataskaitą ir nustatė nuostolių už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams atlyginimo būdą (kompensacija pinigais) ir dydį: M. B. už jai priklausančią ½ žemės sklypo dalį (0,0869 ha) – 1019,46 Eur; V. S. už jai priklausančią ½ žemės sklypo dalį (0,0869 ha) 1019,46 Eur. Ši turto vertinimo ataskaita ginčo turto vertei nustatyti atlikta remiantis 2013 m. kovo 25 d. duomenimis. Atsakovė nepageidavo skirti byloje ekspertizę turto vertei nustatyti. Nors teismas neturi žemės sklypo vertės, jo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo dienai (įsakymo priėmimo dienai), tačiau vertindamas nustatytos kompensacijos dydžio pagrįstumą, kaip jau pasisakyta, vertina visus byloje esančius įrodymus. Žemės įstatymo 47 str. 1 d. numato, kad paimamo žemės sklypo vertė nustatytina pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Taigi, Žemės įstatymas numato, kad už paimamą žemę turi būti atlyginama pagal rinkos vertę. Vertinimo tvarką numato Žemės paėmimo valstybės poreikiams taisyklių 17-24 p.

Vertinant paimtos žemės sklypo dalies visuomenės poreikiams rinkos vertę, žemės sklypas buvo vertintas kaip atskiras objektas pagal esamą paskirtį ir panaudojimą, taikant lyginamąjį metodą. Kaip matyti iš Ataskaitos, vertinimo metu žemės sklypo naudojimo paskirtis nurodyta žemės ūkio, išvardinti žemės naudojimo apribojimai bei atliktas individualus vertinimas. Taikant lyginamąjį metodą buvo atliktas panašių žemės sklypų, parduotų Vilniaus raj. sav. verčių, išvardintose zonose, charakteristikų ir rinkos kainų, analizė. Nors atsakovė ginčija aplinkybę, kad netinkamai buvo taikytas lyginamasis metodas, tačiau aukščiau nurodyti teisės aktai numato pareigą, nustatant rinkos kainą šiam tikslui, taikyti būtent lyginamosios vertės metodą, todėl atsakovė teigdama priešingai, jokių argumentų tam pagrįsti nepateikė (CPK 178 str.). Duomenų, kad įvertintas turtas turėjo kokių tai individualių savybių, atsakovė taip pat nepateikė, kaip ir nepateikė rašytinių duomenų, kad lyginamojo metodo būdu lyginti pavyzdžiai neatitinka realios situacijos. Kaip matyti iš ataskaitos, joje nurodyta vertinamo žemės sklypo charakteristika (žemės sklypą sudarė pieva 0,1125 ha, apleista žemė (medžiai ir krūmai) 0,0613 ha; sodinių, pastatų, statinių nebuvo). Ataskaitoje paaiškinta, kodėl remiamasi lyginamuoju metodu, išvardinti lyginamieji pavyzdžiai, atlikti paskaičiavimai, atliktos žemės sklypo dalies rinkos vertės paskaičiavimai yra išsamūs. Pažymėtina, kad analizuoti 74 žemės sklypų pardavimai, vertintas objektas ir palyginamieji objektai turi tų pačių arba artimų ypatybių, atlikti visi reikiami skaičiavimai, kurie atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms, kurio 23 straipsnio 1 dalis numato, kad ataskaita yra pagrįsta tol, kol nėra nuginčyta.

Teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl netinkamai parinktų palyginamųjų metodų atliekant vertinimą, nepagrįsti, kadangi tiek CK, tiek Žemės įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad žemės savininkui už paimamą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Atlikdamas vertinimą, turto vertintojas pagrįstai taikė lyginamosios vertės metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto; į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtrauktas nė vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo, palyginamieji objektai atrinkti žemės ūkio paskirties ir toje pačioje (artimoje) teritorijoje. Ataskaitoje nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nesukėlė abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai, sudaryti toje pačioje vietovėje (panašioje) bei pradėjus ieškovui vykdyti procedūras žemės paėmimą visuomenės poreikiams, įvertinti pagal faktinę situaciją.

Turto vertintojas, taikydamas lyginamąjį metodą, vadovavosi Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktu, numatančiu, kad yra surenkami ir analizuojami duomenys apie toje bei aplinkinėse vietovėse įvykusius ne mažiau kaip 3 per paskutinius 12 mėnesių analogiško arba panašaus turto sandorius, o jeigu nėra informacijos apie nurodytame punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas (61 p.). Ginčydama, kad buvo vadovautasi tik vienu sandoriu, kuris nebuvo analogiškas, atsakovė nepateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad vertintojo surinktoje informacijoje esantys duomenys apie faktinius sandorius, bet jo nepasirinkti, atliekant lyginamąjį tyrimą, yra tinkamesni už tuos, kuriuos vadovaujantis turto vertės nustatymo principais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str.), parinko kaip tinkamiausius šiam konkrečiam atvejui (CPK 178 str.).

Kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių nustatytos rinkos vertės neteisingumą, atliktą lyginamuoju metodu, bei nenurodė konkrečių individualių vertinto turto požymių, į kuriuos jos teigimu, nebuvo atsižvelgta, atsakovės įvardijami ataskaitos trūkumai, tokie kaip: atliekant vertinimą bei surašant aktą nedalyvavo turto savininkė, neatsižvelgė į atsakovės turėtas išlaidas atliekant kadastrinius matavimus ir ribų ženklinimą, nesivadovavo Europos standartais nustatant žemės kainą, nebuvo susitarimo su savininku dėl paimamos žemės sklypo dalies vertės, nesilaikė pusiausvyros tarp privačių ir visuomeninių interesų, teismo vertinimu, nepaneigia ataskaitos išvados teisingumo dėl ginčo turto vertės nustatymo vadovaujantis lyginamuoju metodu, kadangi šie argumentai nedaro ataskaitos nepagrįsta. Tuo tarpu atsakovė nepasinaudojo procesine teise skirti ekspertizę byloje (CPK 216 str.), nors turėjo tokią galimybę.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokią, nei 2013 m. spalio 25 d. nustatyta turto vertintojo, valstybės poreikiams paimtos žemės sklypo dalies rinkos vertę. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti duomenys iš VĮ Registrų centro – apie paimtos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies (0,1738 ha) vidutinę rinkos vertę, kas sudaro 1600 Eur, kuri atlikta masinio vertinimo būdu, taip pat paneigia atsakovės argumentą, kad nustatyta rinkos vertė yra aiškiai per maža, kadangi atsakovei paskaičiuota (ir išmokėta) kompensacija už 0,0869 ha paimtos visuomenės poreikiams jai nuosavybės teise tekusios žemės sklypo dalies vertė yra nustatyta 1019,46 Eur, taigi didesnė nei masinio vertinimo būdu atliktas įvertinimas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo žemės sklypo dalies vertės nustatymo, vadovaujasi Ataskaitoje nustatyta verte, kad 0,0869 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė jos paėmimo visuomenės poreikiams dieną (2015-12-01) buvo 1019,46 Eur. Todėl nustatyta žemės sklypo dalies rinkos vertė laikytina ta, kurią valstybė turi atlyginti paimto sklypo dalies savininkei – atsakovei D. P. (CPK 185 str.).

Dėl atliktų kadastrinių matavimų: atsakovės teigimu, buvusio žemės sklypo 1,69 ha, kurio dalis 0,1738 ha buvo paimta visuomenės poreikiams, kadastriniai matavimai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Kaip matyti iš ieškinio priedo Nr. 4, atsakovė 2013 m. kovo 20 d. raštu buvo informuota, kad 2013 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu pradėta M. B. priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies 0,19 ha visuomenės poreikiams paėmimo procedūra. Priedas Nr. 5 patvirtina, kad 2013 m. birželio 3 d. atsakovėms V. S. ir D. P. (kaip turto paveldėtojoms) buvo pranešta, kad birželio 19 d. bus atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Tai, kad atsakovė D. P. gavo pranešimą, patvirtina jos ranka rašytas 2013 m. birželio 20 d. raštas (Priedas Nr. 6). Kadastriniai matavimai buvo atlikti. Projekto rengimo metu žemės ribos buvo nustatytos vadovaujantis žemės sklypo planu (dubliko priedas Nr. 3), kuris yra tapatus atsakovės pateiktam (b. l. 34). Pažymėtina, kad antrą kartą atlikus kadastrinius matavimus, bei 2015 m. birželio 11 d. sudarius žemės ribų paženklinimo – parodymo aktą, duomenų, kad pasikeitė žemės sklypo ribos, byloje nepateikta. Teismas sutinka su ieškove, kad ieškovė neatliko ir atsakovė neįrodė (CPK 178 str.) jokių neteisėtų ieškovės veiksmų.

Dėl kitų atsakovės nurodytų nuostolių atlyginimo: atsakovė prašė priteisti 150 Eur užmokestį už UAB „Geogidui“ atliktus kadastrinius matavimus ir sklypo ribų paženklinimą. Atsakovė pateikė 2011 m. gegužės 13 d. Darbų atlikimo sutartį (b. l. 35) bei Žemės sklypo planą (b. l. 34), tačiau teismo vertinimu, atlikti kadastriniai matavimai bei sklypo ribų paženklinimas niekaip nesusiję su atlyginimo už paimtą žemę visuomenės poreikiams nustatymu. Viena vertus, nustatyta, kad tik 2013 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. I p - (1.3.) -105 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16.00 iki 21.50 km rekonstruoti Vilniaus rajone) procedūros pradžios“ buvo pradėta visuomenės poreikiams turto paėmimo procedūra, 1,69 dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), M. B. 0,19 ha dydžio dalies atžvilgiu. Kita vertus, iš 2011 m. gegužės 13 d. Darbų atlikimo sutarties turinio matyti, kad kadastrinius matavimus ji užsakė ir jie galimai buvo atlikti kitų nekilnojamų objektų, kurie randasi adresais: (duomenys neskelbtini), bei ne paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies atžvilgiu.

Atsakovė prašo priteisti 3850 Eur nuostolių už daugiau nei dešimt metų trukusį nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą. Viena vertus, byloje nepateikti duomenys, kad atsakovei iš viso būtų atkurtos nuosavybės teisės į kokį tai turtą, kadangi nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio dalis buvo paimta visuomenės poreikiams, buvo atkurta jos motinai. Kita vertus, prašomi priteisti nuostoliai, niekaip nesusiję su ginčo dalyku ir ieškovu Kelių direkcija, kuri nėra atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir jo trukmę.

Atmestinas ir reikalavimas priteisti nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė dėl to, kad ieškovė Kelių direkcija pranešė atsakovei V. S., kad ji taip pat yra mirusiosios M. B. turto paveldėtoja ir dėl to, atsakovė teigimu, atsakovė neteko dalies žemės 1,365 ha, kurios 1 ha kaina yra 2000 Eur, todėl prašo priteisti 2700 Eur nuostoliams atlyginti. Kaip matyti iš byloje pateiktos Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1316-601-2013, Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atsakovei V. S. buvo nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad ji faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po M. B. mirties. Atsakovei V. S. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas, taigi, atsakovė V. S. turėjo teisę paveldėti mirusios M. B. turto dalį, o ieškovas pradėjęs vykdyti visuomenės poreikiams būtinos žemės sklypo dalies paėmimo procedūrą, privalėjo apie tai informuoti visus žemės sklypo savininkus.

Netenkintinas ir atsakovės prašymas skirti ieškovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai baudą CPK 95 str. pagrindu, kadangi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta.

Iš atsakovės D. P. priteistina 14,09 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą šalims byloje (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270, 284 straipsniais, 93 str.

nusprendžia:

Nustatyti už visuomenės reikmėms pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1P-556-(1.3.) „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ paimtą 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), M. B. ½ dalį (0,0869 ha) ir kitus nuostolius bendrą 1019,46 Eur atlyginimą.

Atsakovės D. P. prašymus dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies kainos nustatymo ir nuostolių atlyginimo bei baudos CPK 95 str. pagrindu ieškovui taikymo atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. P. 14,09 Eur (keturiolika eurų 9 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita)“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.