Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Renatai Novickienei, Daivai Kokštaitei, Simonai Mališauskaitei, Žanetai Kirsnienei, Erikai Jasmontaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti Gabijos (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 2 d. 3p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. sunkiai sutrikdė kito žmogaus (ne šeimos nario) sveikatą, o būtent:

ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2013 m. lapkričio 10 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia sudavė vieną smūgį peiliu į buvusio sugyventinio V. M. pilvą, padarydama pastarajam kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo priekinės sienos bambos srities žaizdą su klubinės žarnos sienelės sužalojimu, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė buvusio sugyventinio V. M. sveikatą.

Apklausta kaltinamąja, G. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad V. M. yra jos buvęs sugyventinis, jie turi du bendrus vaikus. Apie septynis metus jie nebėra sugyventiniai, gyvena tame pačiame bute adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skirtinguose kambariuose, nebeveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių šeiminių santykių. Jų bendri vaikai gyvena su ja viename kambaryje, o V. M. prie jų priežiūros, auklėjimo neprisideda.

Kaltinime nurodytą vakarą ji su drauge I. D. ir savo dukra V. M. lankėsi netoli jų namų esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančioje „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje, kur išgėrė nedidelį kiekį sidro. Apie 20 val. jos grįžo pas kaltinamąją, pabendravo bute, po to, išlydėjus į lauką draugę, pabuvo prie namo laiptinės. Apie 22 val. ji su dukra grįžo į butą. Siaurame buto koridoriuje buvo paliktas dviratis, kuris priklausė jos sūnui, tačiau juo važinėjo nukentėjusysis. Ji paprašė buvusio sugyventinio patraukti dviratį, į ką pastarasis nekreipė dėmesio ir toliau žiūrėjo televizorių. Tada kaltinamoji susierzino, pareikalavo griežtu tonu, tačiau nukentėjusysis, išėjęs iš kambario, pradėjo ją stumdyti, pradėjo kumščiuotis, sudavė jai vieną smūgį į žandikaulį, dėl ko ji parkrito, taip pat parkritusiai sudavė smūgius kojomis į krūtinę, per kojas, nugarą. Tuo metu šalia buvo mažametė jos ir nukentėjusiojo dukra bei viską matė. Ji rėkė, kad tėvas nemuštų mamos, stengėsi ją apginti. Kaltinamoji atsikėlusi įlėkė į virtuvę, paėmė peilį ir nuėjo pas į savo kambarį grįžusį nukentėjusįjį. Tuo metu dukra stovėjo prie kambario durų ir rėkė. G. S. įėjo į nukentėjusiojo kambarį, atsistojo prie sėdintį nukentėjusįjį, rankoje laikydama atstatytą peilį, ir pareikalavo, kad V. M. jos atsiprašytų. Tuo metu nukentėjusysis stojosi ir pats užkliuvo už jos laikomo peilio bei susižalojo, kaip - ji gerai nepastebėjo, nes buvo šoke nuo patirto iš nukentėjusiojo pusės smurto. Netrukus į butą atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė buvęs sugyventinis V. M., nurodęs, kad ji bute girta triukšmauja. Girta ji tą vakarą nebuvo, nes kitos dienos rytą turėjo važiuoti su dukra į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus. Policijos pareigūnai ją pristatė į policijos komisariatą. Dėl tą vakarą patirtų sužalojimų vėliau ji kreipėsi pas medicinos ekspertus ir jai dėl daugybinių sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių V. M. veiksmų jos atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ji dėl V. M. sumušimų yra kreipusis į policiją ir anksčiau.

Kaltinimą pripažįsta iš dalies, kadangi nukentėjusysis nėra jos šeimos narys, be to, tyčios jį sunkiai sužaloti ar nužudyti kaltinamoji neturėjo. Dėl savo veiksmų ji nuoširdžiai gailisi, pripažįsta jos veiksmais sužaloto buvusio sugyventinio gydymo išlaidas, kurias Valstybinei ligonių kasai atlygino iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dienos. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu žalai atlyginti nesutinka, kadangi iš gaunamos mažos algos ji išlaiko abu vaikus, tuo tarpu nukentėjusysis, gaudamas žymiai didesnį atlyginimą, buities netvarko ir prie vaikų išlaikymo ženkliai neprisideda, mano, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio patenkinimo atveju ji pinigus turės sumokėti savo vaikų sąskaita.

Be kaltinamosios G. S. dalinio prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1 b.l.14) matyti, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje stovi dvi sofos, ant vienos iš sofų yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo, tarp abiejų sofų ant grindų yra maža raudonos spalvos dėmė.

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (t.1 b.l.16-22) užfiksuota, kad buto adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, jog buto durų iš vidinės pusės rankena ištepta raudonos spalvos dėmėmis, vonioje prie kriauklės ant grindų matyti rausvos spalvos dėmės, virtuvėje ant spintelės guli šeši virtuviniai peiliai.

Iš daiktų apžiūros protokolo (t.1 b.l.23-26) matyti, kad apžiūrėtas peilis, kurio ilgis 305 mm, geležtės ilgis - 180 mm, plotis 36,2 mm, storis 1,3 mm. Peilis pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, šaltiesiems, nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo buvusi sugyventinė, su kuria bei bendrais vaikais K. ir V. jie gyvena viename bute, skirtinguose kambariuose. Jie kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio apie dešimt metų.

Kaltinime nurodytą dieną vakare kaltinamoji grįžo į butą vėlai vakare stipriai išgėrusi, nukrito koridoriuje ir ant jos nukrito ten stovėjęs dviratis, dėl to kaltinamoji supyko, pradėjo rėkti. Supratęs, kad kaltinamoji girta ir supykusi, dėl ko gali kilti konfliktas, nukentėjusysis užsidarė savo kambaryje ir užsirakino. Tada kaltinamoji pradėjo veržtis pas jį į kambarį, spardė duris, reikalavo jas atidaryti. Matydamas, kad durys nuo jos smūgių lūžta, nukentėjusysis atrakino duris ir įleido ją į kambarį, G. S. puolė jį mušti, o jis gynėsi. Dėl to jis suėmė ją už riešų ir laikė, kad ji apsiramintų, bei stūmė ją iš kambario. Tačiau kaltinamoji nenurimo, dar kartą įbėgo į kambarį, mėtė daiktus, mėgino sudaužyti jo televizorių, dėl ko jis paskambino į policiją. Tai išgirdusi kaltinamoji apsiramino, tačiau už kelių minučių užėjo į kambarį, atsisėdo šalia jo ant sofos ir pareikalavo atsiprašyti. Kai jis atsisakė tai daryti, kaltinamoji smeigė peilį jam į pilvą. Po to V. M. supanikavo ir, kai kaltinamoji norėjo durti dar kartą, spyrė jai koja į krūtinę. Nuo jo smūgio kaltinamoji nukrito nuo sofos, o V. M. išbėgo iš buto ir laiptinėje sutiko ateinančius policijos pareigūnus. Atvykusios greitosios medicinos pagalbos medikai jam suteikė pirmąją pagalbą, tuo tarpu kaltinamoji elgėsi neadekvačiai - ėmė jo daiktus ir mėtė koridoriuje, dėl ko pareigūnas padarė jai pastabą, kad ji prie dukros elgiasi nederamai. Peilis, kuriuo jis buvo sužalotas, bute nebuvo rastas, nes kaltinamoji jį kažkur paslėpė.

Jis kaltinamajai reiškia civilinį ieškinį dėl patirtos žalos - 3000 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės, nes dėl sužalojimo buvo gydomas, jam daryta operacija, apie mėnesį laiko negalėjo dirbti ir negavo darbo užmokesčio apie 3000 Lt, o vėliau dirbo tik puse jėgų, ligoninėje gulėjo tris dienas, apie mėnesį laiko gydėsi namuose. Nors jam buvo mokamos nedarbingumo išmokos, tačiau jos yra nedidelės palyginus su jo atlyginimu. Jo dirbamas šlifuotojo darbas yra sunkus fizinis darbas, po patirtos traumos jam buvo sunku dirbti, liko pasekmės, nes rytais jam skauda pilvą, kurį laiką kankino depresija. Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. M. sumažino pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš kaltinamosios 2000 Lt sumą atitinkančią pinigų sumą eurais, kadangi tokio dydžio turtinę žalą jis patyrė, dėl sužalojimo negalėdamas mėnesį laiko dirbti ir negaudamas darbo užmokesčio.

Iš specialisto išvados Nr. G 2502/14(01) (t.1 b.l.49-50) matyti, kad V. M. padaryta kiauryminė (galimai) durtinė-pjautinė (medicininiuose dokumentuose įvardinta kaip durtinė) pilvo priekinės sienos bambos srities žaizda su klubinės žarnos sienelės sužalojimu, žaizda padaryta duriančia-pjaunančių savybių. tokių kaip peilis ir į jį panašiu daiktu ar įrankiu ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2013-11-11). Dėl kiauryminės žaizdos pobūdžio sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas) Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nes žaizdoje kartotinio traumavimo požymių nekonstatuota, jėga (priklausomai nuo įrankio smailumo ir aštrumo), pakankama sienos audiniams ir buvusiems drabužiams pradurti-prapjauti. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui.

Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamoji G. S. yra jos sesuo, o nukentėjusysis - sesers buvęs sugyventinis. Kiek jai yra žinoma, kaltinamoji ir nukentėjusysis kaip šeima negyvena, neveda bendro ūkio. Kaltinamoji priversta gyventi kartu su nukentėjusiuoju viename bute, kuris priklauso nukentėjusiojo seseriai, kadangi ji su vaikais neturi kur eiti. Iš sesers pasakojimų jai žinoma, kad nukentėjusysis smurtaudavo prieš kaltinamąją, tai yra mačiusi ir ji pati, taip pat ir nepilnamečiai kaltinamosios bei nukentėjusiojo vaikai.

Kaltinime nurodyto įvykio naktį G. S. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad yra sulaikyta, nes peiliu sužalojo buvusį sugyventinį. Kiek jai žinoma, G. S. pirma niekada prie nukentėjusiojo nelįsdavo, neprovokuodavo, o mušdavo V. M.. G. S. kartais išgeria alkoholio, tačiau nėra alkoholikė, kaip teigia nukentėjusysis. Ji rūpinasi savo vaikais ir tinkamai juos prižiūri, tuo tarpu nukentėjusiajam jo su kaltinamąja bendri vaikai visiškai nerūpi.

Liudytoja I. D. parodė, kad ji yra kaltinamosios ir nukentėjusiojo kaimynė. Iš G. S. pasakojimų ji žino, kad nukentėjusysis dažnai prieš ją smurtauja. Kaltinime nurodyto įvykio dienos vakare liudytoja buvo kartu su kaltinamąja ir jos dukra picerijoje, ten gėrė sidro, tačiau kaltinamoji nebuvo girta. Po to G. jai pasakojo, kad tą vakarą sugyventinis V. M. eilinį kartą ją labai sumušė ir todėl ji dėl skausmo, nesuvokdama ką daro, sužalojo jį peiliu.

Liudytojas Ž. Š. parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini). Šiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. M. sveikatos sutrikdymo. Apžiūrint įvykio vietą - butą adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo rastas peilis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis. Jis, policijos komisariate pabendravęs su G. S., kartu su ja nuvyko į minėtą butą ir ten atliko šio buto papildomą apžiūrą. Apžiūros metu G. S. jam parodė peilį žalios spalvos rankena, tuo metu gulėjusį virtuvėje ant spintelės ir paaiškino, kad šiuo peiliu dūrė savo sugyventiniui V. M.. Šis peilis buvo paimtas, kaip daiktinis įrodymas.

Liudytojas D. V. parodė, kad 2013-11-10 apie 23 val. 35 min., patruliuojant kartu su patruliais R. K. ir D. I., iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad žmona namuose (duomenys neskelbtini) triukšmauja, bute girdisi vaiko šauksmai. Jie skubiai nuvyko į įvykio vietą. Tai buvo 9 aukštų daugiabutis namas, laiptinės durys buvo užrakintos. Po kurio laiko laiptinės duris jiems atidarė maždaug 7 metų mergaitė, kuri buvo išsigandusi, verkė ir šaukė, kad jos mama nekalta ir kad jos mamą mušė tėtis. Mergaitė juos palydėjo į devintą namo aukštą, buto durys buvo atidarytos, viename iš kambarių ant sofos sėdėjo V. M., jis parodė kruviną pilvą. Jie iškvietė greitąją pagalbą. Kitame buto kambaryje buvo G. S., nuo kurios sklido alkoholio kvapas, ji elgėsi adekvačiai, orientavosi aplinkoje, buvo sąmoninga. Mergaitė stovėjo prie mamos apsikabinus ją, nuolat verkė ir vis kartojo, kad jos mamytė nekalta ir dėl visko kaltas tėtis, kad tėtis mušė, spardė mamą. Tada tarp G. S. ir V. M. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis sakė, kad jai to nedovanos, o ši kartojo, kad ji taip pasielgė dėl jo veiksmų, kad jis jos daugiau nemuš. Ant G. S. nosies matėsi nubrozdinimai. Atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo V. M., suteikė jam pirmąją pagalbą ir išvežė tolimesniam ištyrimui į ligoninę. Po to atvažiavo policijos pareigūnai forminti įvykio, visur ieškojo peilio, kuriuo kaltinamoji įdūrė V. M., tačiau nerado, o pati G. S. sakė, kad nepamena, kokiu peiliu įdūrė V. į pilvą. Liudytojas D. V. nurodė, kad iki šio įvykio jau yra buvęs šiame bute, tada G. S. iš galvos buvo išrautas kuokštas plaukų.

Liudytojas D. I. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas D. V..

Iš specialisto išvados Nr. G 3729/13(01) (t.1 b.l.134) matyti, kad G. S. padaryta poodinės kraujosruvos galvos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, abipus krūtinės, kairės krūties viršutinėje dalyje, abiejuose žastuose, abiejų riešų nugariniuose paviršiuose su odos nubrozdinimu kairiame rieše, dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-11-10. G. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti G. S. nurodytomis aplinkybėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 str. 4 d. pagrindu perskaityti mažametės liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1 b.l.57-58), kad gyvena su mama, tėvu ir broliu K. M.. Tėtis su mama labai dažnai pykstasi. 2013-11-10 ji buvo namuose kartu su tėvu ir mama. Tarp tėvų kilo konfliktas dėl dviračio. Mama pradėjo pykti, kad dviratis stovi koridoriuje ir prašė tėvo patraukti jį į balkoną. Į koridorių atėjo tėvas ir kelis kartus (maždaug 2-3) pastūmė mamą, nuo ko ji nukrito ant grindų. Paskui tėtis mamą spardė su kojomis. Tėtis įspyrė mamai vieną arba du kartus. Ji bandė juos nuraminti. Tada tėtis nuėjo į savo kambarį ir uždarė duris ant spynos. Mama iš pykčio priėjo prie kambario durų ir pradėjo su kojomis jas spardyti, ji reikalavo, kad tėvas atidarytų duris. Tėtis mamai atidarė duris ir pasakė mamai, ko ji čia lenda. Tada mama nuėjo į virtuvę ir paėmė virtuvinį peilį. Ji tai pastebėjo ir laikė duris, kad mama neįeitų į tėvo kambarį bei pasakė tėvui, kad saugotųsi mamos. Apie tai, kad mama rankoje laikė peilį, ji tėvui nesakė. Jai pasitraukus nuo durų, mama užėjo į kambarį ir kelis kartus gąsdino tėvą su peiliu, norėdama jį sužeisti. Netrukus mama įdūrė su peiliu tėvui į pilvą. Tėvas nuo jos atšoko ir užlipo aukščiau ant lovos. Mama vis puolė tėvą su peiliu, tačiau jis nuo jos traukdavosi. Jis niekaip negalėjo išbėgti iš kambario, nes mama jam to neleisdavo.

Iš apžiūros protokolo (t.1 b.l.89-91) matyti, kad apžiūrėtos pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį (duomenys neskelbtini) ir su juo susijusio pokalbio skaitmeninio garso įrašo kopijos, pokalbis rusų kalba 2013-11-10 23 val. 28 min. 51 s. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambina vyras, pasivadinęs M. V., kuris kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nes triukšmauja prisigėrusi žmona.

Iš 2014-10-22 Vilniaus apskr. VPK NV SNTS tyrėjo A. V. tarnybinio pranešimo (t.1 b.l.98) matyti, kad dėl netinkamo V. M. elgesio G. S. 3 kartus kreipėsi į policiją (2012-07-01 ROIK (duomenys neskelbtini), 2013-11-19 ROIK (duomenys neskelbtini), 2014-010-13 ROIK (duomenys neskelbtini)).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (t.1 b.l.105-106) matyti, kad dėl 2013-11-10 G. S. galimai sumušimo V. M. atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. pateiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d., vykdymo.

Iš dokumentų pateikimo protokolo (t.1 b.l.125-128) matyti, kad dokumentų pateikimo metu G. S. pateikė 2007-02-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. M. veiksmų kopiją, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą.

Iš alkotesterio spausdyklės duomenų (t.1 b.l.108) matyti, kad 2013-11-11 1.20 val. girtumo patikrinimo metu G. S. nustatytas 1,77 promilių girtumas.

Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad G. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Baudžiamojoje byloje surinkti, aukščiau išdėstyti ir teisminio įrodymų tyrimo metu metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, duoda pagrindą padaryti išvadą, kad G. S. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, teigdama, kad, būdama paveikta nukentėjusiojo pavartoto smurto jos atžvilgiu, pasiėmė peilį, tik norėdama nukentėjusįjį pagąsdinti, jo sužaloti ar nužudyti nenorėjo, vis gi jos tyčiniai veiksmai įrodyti nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada apie sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, aplinkybę, kad kaltinamoji įdūrė peiliu į pilvą nukentėjusiajam, nurodė ir įvykio metu buvusi pastarųjų mažametė dura V. M..

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas veiką padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį; b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Ar asmuo buvo fiziologinio afekto būsenos, nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes arba teismo psichologinės psichiatrinės ar kitokios ekspertizės pagalba. Formuojamoje teismų praktikoje neteisėtais veiksmais laikomi tokie prieš kaltininką (kitą asmenį) nukreipti priešingi teisei veiksmai, kuriais kėsinamasi į kaltininko (kito asmens) gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu ir pan. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę, orumą ir pan.

Baudžiamojoje byloje tiek kaltinamosios G. S. parodymais, kuriuos patvirtino mažametė liudytoja V. M., tiek rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji prieš savo nusikalstamus veiksmus buvo nukentėjusiojo sumušta, jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau G. S. pozicija, kad ji dėl nukentėjusiojo veiksmų buvo šoke, patyrė susijaudinimą, kas sąlygojo jos veiksmus, nepatvirtina didelio susijaudinimo baudžiamosios teisės prasme situacijos egzistavimo ir jos veiksmai nukentėjusiojo vartotu prieš ją smurtu negali būti pateisinami. Duomenų, kad kaltinamoji įvykio situacijoje buvo pasiekusi fiziologinį afektą, baudžiamojoje byloje nėra, kaltinamoji šia aplinkybe nuo jai pareikšto kaltinimo nesigynė. Nustatyta, kad po pavartoto smurto kaltinamoji, nuėjusi į virtuvę, pasiėmė peilį, nuėjo prie nukentėjusiojo kambario, kuris tiek pagal V. M., tiek pagal V. M. parodymus, buvo užrakintas, turėjo patekti į nukentėjusiojo kambarį, kur pareikalavo jo atsiprašyti. Ir tik šiam atsisakius tai padaryti, ji peiliu dūrė šiam į pilvą. Netrukus po įvykio atvykę policijos pareigūnai D. V., D. I. nurodė radę G. S. su alkoholio kvapu, tačiau orientuotą, besielgiančią adekvačiai. Neabejotiną įtaką kaltinamajai vertinti savo veiksmų adekvatumą turėjo ir tai, kad jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,77 promilių girtumas) bei ši jos būsena turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui. Nors kaltinamoji teigia neturėjusi tyčios sužaloti ar nužudyti nukentėjusįjį, byloje ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ji veikė netiesiogine tyčia - suduodama smūgį stipriai žalojančiu įrankiu – peiliu į svarbią organizmo vietą – pilvo sritį, suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį - kad gali jį sunkiai sužaloti, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, ir sąmoningai leido jiems kilti. Taip kaltinamoji sunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

G. S. veika, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., perkvalifikuotina į BK 135 str. 1 d.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie kaltinamo asmens požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, todėl vien asmenų bendro gyvenimo viename būste faktas nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra buvę sugyventiniai, ilgą laiką (apie dešimt metų) nebepalaikantys šeiminių santykių ir nebevedantys bendro ūkio, tačiau dėl susiklosčiusių finansinių aplinkybių priversti gyventi viename būste. Šias aplinkybes nurodė ne tik kaltinamoji G. S. bei liudytojos I. K., I. D., bet pripažino ir nukentėjusysis V. M.. Pažymėtina, kad ir pagal teismų praktiką vien formalaus gyvenimo kartu faktas, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų nusikaltimo padarymo metu asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą, negali būti vertinamas kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-525/2013).

Todėl laikytina, kad nukentėjusysis V. M. nebuvo kaltinamosios G. S. šeimos narys, todėl pastarosios veika, pasireiškusi sunkiu nukentėjusiojo V. M. sveikatos sužalojimu, atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. M. pateikė civilinį ieškinį (t.1 b.l.35-36, t.2.1-5), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 3000 Lt turtinę žalą, kadangi mėnesį nedirbo ir negavo atlyginimo, taip pat moralinę žalą 10000 Lt, kadangi jautė fizinį skausmą ir patyrė stiprią psichologinę traumą.

Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. M. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino ir prašo priteisti iš kaltinamosios 2000 Lt sumą atitinkančią pinigų sumą eurais, kadangi tokio dydžio turtinę žalą jis patyrė, dėl sužalojimo negalėdamas mėnesį laiko dirbti ir negaudamas darbo užmokesčio.

Civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas iš dalies.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas akivaizdu, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie V. M. gaunamą darbo užmokestį (t.2 b.l.1-5), iš kurių matyti, kad metų iki 2013 m. lapkričio mėnesį patirto sužalojimo laikotarpiu nukentėjusiojo V. M. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių išskaičiavimo (apskaičiuotas prieš tai buvusių dešimties mėnesių paskaičiuotą iki mokesčių darbo užmokestį padalijus iš dešimties) sudarė 1763 Lt, už 2013 m. lapkričio mėn. jam buvo priskaičiuota 628,58 litų ligos pašalpos ir už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės, todėl 2013 m. lapkričio mėnesį jo negautas darbo užmokestis sudarė 1134,42 litai (kas atitinka 328,55 eurų). Ši suma priteistina iš kaltinamosios. Kitoje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys įrodymais nepagrįstas, todėl atmestinas.

Civilinis ieškinys neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, buvo sunkiai sužalota kito asmens sveikata. Akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusysis, civilinis ieškovas jautė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, patyrė stiprią psichologinę traumą. Vertintina ir tai, kad duomenų apie dėl patirto sužalojimo kilusias pasekmes tolesniam gyvenimui negauta ir, nors nukentėjusysis nurodo jaučiantis pilvo skausmus, nepateikta duomenų apie tai, kad dėl šių galimų pasekmių jis būtų kreipęsis pas gydytoją.

Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Pažymėtina tai, kad nors įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Nustatyta, kad kaltinamoji dirba individualioje įmonėje, iš jos žodžių, gauna minimalų darbo užmokestį, iš gaunamų pajamų išlaiko du nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo alimentais prisideda ir nukentėjusysis. Taip pat vertintina tai, kad kaltinamoji iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo dienos pilnai atlygino Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas (t.1 b.l.84). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant civiliniam ieškovui V. M. 1013,67 eurų (kas atitinka 3500 litų) neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę G. S., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

G. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 str. 5 d. nuostatas priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia ir yra baigta.

Kaltinamoji G. S. neteista (t. b.l.139), vieną kartą bausta administracine tvarka už kelio perėjimą nenustatytoje vietoje (t.1 b.l.140), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydyta (t.1 b.l.142), Vilniaus psichikos sveikatos centre negydyta (t.1 b.l.144), Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. b.l.143). Kaltinamoji dirba, charakterizuojama teigiamai (t.2 b.l.6), išlaiko du nepilnamečius vaikus (t.2 b.l.7-8). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamoji po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei pusantrų metų) būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų. Nuteistoji kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog G. S. nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jai realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jos nuo visuomenės. Todėl kaltinamajai G. S. skirtina artima straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai trukmei laisvės atėmimo bausmė ir jos atžvilgiu taikytina BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-24) nuostata, kuri laikytina švelninančia G. S. padėtį ir BK 3 str. 2 d. pagrindu taikytina.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, spręstina, kad neilgos trukmės laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamajai G. S. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti G. S. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo.

Daiktai, turėję reikšmės bylos tyrimui – 2013-11-11 įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini) paimtas peilis, saugomas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 6 PK saugykloje (t.1 b.l.27), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, garso įrašų kopijos iš Bendrojo pagalbos centro kompaktiniame diske, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. ir nubausti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 5 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, tęsti darbą bei be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš G. S. V. M. naudai 1013,67 eurų (vieną tūkstantį trylika eurų 67 ct) (kas atitinka 3500 litų) neturtinei žalai atlyginti, 328,55 eurų (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 55 ct) (kas atitinka 1134,42 litus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylos tyrimui – 2013-11-11 įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini) paimtą peilį, saugomą Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 6 PK saugykloje (t.1 b.l.27), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti,

garso įrašų kopijas iš Bendrojo pagalbos centro kompaktiniame diske, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo jo nuorašo įteikimo dienos, dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.