Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-15 · Byla Nr. N-62-2379-11

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N-62-2379-11Nutartis · 2011-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. A2.13.-1105-288/2019Nutartis · 2019-04-26Kauno apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
N-62-2379-11
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-07027-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-2379/2011Teisminio proceso Nr.4-05-3-07027-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 41.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 18 d. nutarimu pripažino A. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnyje („Tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas“) numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog A. M. 2010 m. rugpjūčio 31 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje nupjovė metalinių grotų duris, taip padarydamas I. S., D. N. bei A. B. 125 Lt žalą, įrodo: paties asmens prisipažinimas, jog jis nupjovė grotas ir išsivežė, nes norėjo patekti į butą, kuris priklauso žmonai pagal rentos sutartį, administracinio teisės pažeidimo protokolas, protokolai-pareiškimai, tarnybiniai pranešimai, nuotraukos, paaiškinimai. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 100 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

II.

Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog laiptinėje, kurioje buvo grotos, yra penki butai, vieno jų savininkas yra jis su A. V. G., todėl mano, kad jo nupjautos metalinės grotos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems butų savininkams, be to, grotos buvo sumontuotos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nupjautos durys nesunaikintos, todėl ir žala kitiems asmenims nepadaryta. Tvirtina, jog jo nurodytų aplinkybių apylinkės teismas visiškai netyrė, teismo posėdis iš esmės nevyko.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovada prašo jį atmesti kaip nepagrįstą palaikydama apylinkės teismo nutarimo motyvus. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) esančio buto savininkė yra A. V. G., kuri įgijo butą iš D. N. su sąlyga išlaikyti ją iki gyvos galvos. Bute pati A. V. G. negyvena, o D. N. 2010 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą dėl rentos iki gyvos galvos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M. kaltė, padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.

A. M. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, paties apelianto prisipažinimu. A. M. teigia, jog nupjautos grotos priklauso ir jam, be to, jos nesunaikintos, todėl nėra žalos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, kad laiptinės aikštelėje metalinės grotos įstatytos dar prieš kelis dešimtmečius I. S., D. N. bei A. B. sąskaita, minėtoje laiptinės aikštelėje yra trys butai, kurių nei vienas nepriklauso A. M.. Iš byloje esančių nuotraukų šviesokopijų aiškiai matyti, kad įrengtos grotos neišmontuotos, o nupjautos, taigi metalinių grotų durys sugadintos. Taigi darytina išvada, jog 2010 m. rugpjūčio 31 d. nupjaudamas laiptinėje esančių metalinių grotų duris A. M. tyčia sugadino kitiems asmenims priklausantį turtą, nepadarydamas nukentėjusiesiems žymios žalos. Vien ta aplinkybė, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, šiuo atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad byla pirmosios instancijos teisme ištirta neišsamiai ir pažeidžiant asmens procesines teises. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas