- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-2812-661/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02632-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Dalia Višinskienė, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus troleibusai“
- Ieškovas
- E. S.
- Kategorijos
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilniaus troleibusai“ ir ieškovo E. S. (E. S. ) apeliacinius skundus dėl
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinio pareiškimą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko padėjėjo pareigų neteisėtu, negrąžinti jo į pirmesnį darbą, priteisti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį už 2010 m. spalio mėn.- 562Lt, 1562Lt išeitinę kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-10-29d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10 000Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2010-09-07d. įsidarbino UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profsąjungoje pirmininko padėjėju. Nuo 2010-10-05d. jo darbdavio atstovas- 3-is asmuo Danuta Iljina- sirgo ir jos nedarbingumo laikotarpiu ieškovui buvo suteiktas laisvas darbo grafikas. 2010-10-06d. buvo surengta profesinės sąjungos konferencija, kurios metu buvo pakeistas profsąjungos pavadinimas į UAB „Vilnius troleibusai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, išrinkta nauja pirmininkė D. M. . Ieškovas apie šios konferencijos sprendimus nebuvo informuotas.
Negavęs darbo užmokesčio už 2010m. spalio mėn., jis kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, norėdamas sužinoti, ar UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ nėra nutraukusi su juo darbo sutarties ir 2010 m. gruodžio mėnesyje gavo atsakymą, kad nuo 2010-10-29d. nėra apdraustųjų asmenų sąraše. Apie atleidimą iš darbo jis nebuvo nei įspėtas nei informuotas, naujai įkurtos profesinės sąjungos pirmininkė D. M. atsisakė su juo atsiskaityti.
Tik 2011-05-03 buvo pateiktas atsakovo 2011-05-02d. įsakymas, kuriuo atšaukiamas 2010-10-29d. įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Ieškovo nuomone, pasikeitus profsąjungų pavadinimams, jis privalėjo būti atleistas iš darbo tinkamai. Jo darbas profesinėje sąjungoje pirmininko padėjėju buvo už profsąjungos būstinės ribų, po jo 2010-10-11d. prašymo dirbti laisvu grafiku, jis neturėjo privalomai būti būstinėje. Jam darbo grafikas nebuvo sudarytas. Profsąjungos pirmininkės Danutos Iljinos laikino nedarbingumo laikotarpiu jam buvo išduotas įgaliojimas vykdyti profsąjungos pirmininkės funkcijas. Vadovavimą profesinei sąjungai perėmusi D. M. , prieš atleisdama jį iš darbo, nepareikalavo pasiaiškinimo, kaip numatyta LR DK 240str., apie paskirtą nuobaudą- atleidimą iš darbo, jam nebuvo pranešta. Jo darbo užmokestį sudarė 1562 Lt (atskaičiuos mokesčius), ieškovas mano, kad jam turi būti sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą su juo atsiskaityti laiką, vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 297str.4d.). Be to, ieškovas nurodė, kad atleidus jį iš darbo, buvo pažeistos jo teisės, jis neteko pajamų šaltinio, nukentėjo jo šeimos interesai, todėl prašė priteisti 10 000Lt neturtinę žalą. Ieškovas prašė atnaujinti terminą kreiptis į teismą, nes jis apie savo atleidimą iš darbo sužinojo tik gavęs atsakymą iš VDI Vilniaus skyriaus (b.l.88-91).
Trečiasis asmuo Danuta Iljina su ieškovo reikalavimais sutiko (b.l.132).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra netinkamas atsakovas, nes šioje profsąjungoje ieškovas E. S. niekada nedirbo, nebuvo priimtas į darbą, dėl to negalėjo būti ir atleistas. Jo priėmimo į darbą dokumentai nebuvo perduoti. Jie tik informavo Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybą, kad jie nėra ieškovo darbdavys, ką ieškovas įvertino kaip jo atleidimą iš darbo, be to, ieškovas praleido ieškininės senaties terminą kreiptis į teismą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Iš darbo ieškovas buvo atleistas pagrįstai, nes jis, būdamas Rusijos Federacijos piliečiu, neturėjo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje (b.l.26-28).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino E. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, kodas 193074412, neteisėtu; 2) negrąžino ieškovo E. S. į pirmines pareigas, nustatęs, kad jam bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos; 3) priteisė ieškovui E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, kodas 193074412, 562 Lt nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už 2010 spalio mėn., 1562 Lt išeitinę išmoką, 6637,62Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-10-29d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-07-18) bei vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumažinant skaičiuojamo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydį 65 proc. (t.y. ieškovo vidutinį dienos darbo užmokestį- 93,24Lt sumažinti iki 37,29Lt); 4) ieškovo reikalavimą priteisti jam 10 000 Lt neturtinę žalą atmetė; 5) priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškovui terminą kreiptis į teismą dėl jo atleidimo iš darbo, laikė, kad ieškovas galutinai sužinojo apie jo atleidimo iš darbo aplinkybes tik gavęs 2011-02-07d. LR VDI sprendimą „dėl E. S. prašymo“. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2011-05-02d. Įsakymu Nr. 5, panaikino 2010-10-29d. įsakymą Nr.7A, ir pripažino neturinčiu juridinės galios ir nesukėlusį jokių teisinių pasekmių 2010-10-29d. įsakymą, kuriuo E. S. 2010-10-29d. buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136str. 3d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas į darbą buvo priimtas 2010-09-07d. nesilaikant užsienio valstybių piliečių ar asmenų be pilietybės įdarbinimui taikytinos tvarkos. Tačiau nežiūrint į tai ieškovas E. S. buvo priimtas į darbą UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinę sąjungą pirmininkės padėjėju, ir iš darbo jis galėjo būti atleistas tik laikantis LR DK 240 str. nustatytos tvarkos. Darbdavys turėjo raštu pareikalauti, kad ieškovas raštu pasiaiškintų dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo. Apie drausminės nuobaudos paskyrimą ieškovui taip pat turėjo būti pranešta pasirašytinai. Atsakovas pripažino, kad šių reikalavimų atleisdamas iš darbo ieškovą nevykdė. Teismas pažymėjo, kad 2010-10-28d. įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal LR DK 139str.2d. priėmimo dieną ieškovas E. S. jau turėjo teisę dirbti Lietuvos Respublikoje pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nes 2010-09-20d. Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyrius, vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40str.1d.3p., priėmė sprendimą pakeisti RF piliečio E. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 58str.1d.1p. nustato, jog užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis turi leidimą laikinai gyventi.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus troleibusai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas E. S. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių su 2010-11-16 prašymu dėl informacijos pateikimo. Šiuo prašymu ieškovas prašė pateikti informaciją apie tai, ar UAB „Vilniaus troleibusai“ DPS vis dar yra jo- E. S. - darbdavys. 2010-12-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštu „Dėl informacijos apie E. S. pateikimo“ ieškovas buvo informuotas apie tai, jog nuo 2010-11-29 jis nebėra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Tad šiuo atveju ieškinio senaties eigos pradžia sietina su objektyviuoju sužinojimo kriterijumi- atitinkamo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo diena. Kadangi registruotu paštu išsiųstas laiškas laikomas gautu trečią darbo dieną, tai laikytina, jog ieškovas apie atleidimą sužinojo 2010-12-05. Šį faktą patvirtina ir į bylą ieškovo pateiktas 2010-12-08 Danutos Iljinos raštas Nr. 101, kuriuo pastaroji, remdamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, prašė išmokėti likusią darbo užmokesčio dalį. Tad rengdami minėtą raštą tiek ieškovas, tiek Danuta Iljina jau žinojo apie E. S. atleidimo faktą. Todėl atsižvelgiant į aukščiau pateiktų aplinkybių visumą, ieškinio senaties eigos pradžia laikytina 2010- 12-06. Į teismą ieškovas E. S. kreipėsi su 2011-02-21 ieškiniu. Tad aukščiau išdėstyti faktai leidžia teigti, jog terminas ginčyti nutrauktą darbo sutartį ieškovui baigėsi 2011-01-06. Pažymi, jog vien kreipimasis į kitas institucijas dėl aplinkybių ar sąlygų, susijusių su darbo ginčais, išaiškinimo nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. S. prašo UAB „Vilniaus troleibusai“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovui iš darbdavio nebuvo pateikta jokios informacijos apie atleidimą. Ieškovas kreipėsi į SODRA ir gavo atsakymą, kuriame nebuvo tiesioginės informacijos apie jo atleidimą. Buvo tik nurodyta, kad už jį nemokamos įmokos ir pasiūlyta kreiptis į Darbo inspekciją, ką ieškovas ir padarė. Nebūdamas teisininku, jis negalėjo įvertinti visų niuansų, susijusių su terminais. Be to, jam nebuvo įteiktas joks dokumentas iš darbdavio apie atleidimą. Ieškovas apie tai, kad jis buvo atleistas ir apie atleidimo pagrindą oficialiai sužinojo tik iš darbo inspekcijos.
Šalies argumentai
Ieškovas E. S. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą, t.y. nemažinti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bei priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškovas įsakymą apie jo atleidimą iš darbo gavo tik birželio mėn. Bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2011 05 02 d. buvo pateiktas atsakovo kitas įsakymas, kuris panaikino ieškovo atleidimo pagrindą. Taip pat nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas pateikė 2010 10 28 d. įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 139 str. Ieškovo manymu, bylos nagrinėjimas užsitiesė būtent dėl atsakovo veiksmų, todėl mažinti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsikaityti laiką nėra pagrindo. Apeliantas taip pat teigia, jog jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus troleibusai“ prašo E. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai ieškovui priteistinos kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką dydį sumažino 65 procentais. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovo patirtos neigiamos emocijos patirtos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo tokios stiprios, intensyvios tiek laiko, tiek masto požiūriu, jog tam, kad būtų apginta pažeista teisė, yra būtinas neturtinės žalos piniginis atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama šalių apeliacinių skundų ribose.
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo 2010-10-29 pagal DK 139 str. 2 d., teisėtumo.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovas mano, kad ieškovo atžvilgiu turėjo būti taikomas ieškinio senatis, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimas atsisakyti taikyti senatį yra nepagrįstas.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Jei darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą ( DK 297 str.).
Ieškinio senaties klausimas civilinėse bylose dėl darbo ginčų taikomi pagal Darbo kodeksą ar kitus įstatymus, o jei šiuose įstatymuose specialiųjų nuostatų nėra, tai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl ieškinio senaties (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 27 straipsnis). Civilinėse bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos ir darbo ginčuose dėl drausminių nuobaudų skyrimo yra taikomos CK 1.126 straipsnio nuostatos dėl ieškinio senaties. Ieškinio senatis pagal CK 1.126 straipsnį civilinėse bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Šios nuostatos taikymo tvarka yra tokia: senaties termino pasibaigimas yra pagrindas ieškiniui atmesti; ieškinys dėl senaties termino pasibaigimo gali būti atmestas, jei šalis ginasi senaties termino suėjimu ir prašo taikyti senatį; jeigu ginamasi senatimi, tai bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškinio senaties praleidimo aplinkybės ir jų įvertinimas svarbos požiūriu. Ginčo šalis, kuri remiasi senatimi, įrodinėja, kad reikalavimui taikoma senatis, kad senaties terminas suėjo. Įrodęs šias aplinkybes asmuo, prašydamas taikyti senatį, gali tikėtis, kad teismas taikys senatį kaip pagrindą ieškiniui atmesti. Asmuo, nesutinkantis su senaties taikymu, gali remtis tuo, kad teismas neprivalo taikyti senaties net ir tuo atveju, kai yra pagrindas ją taikyti. Šiuo atveju jo pareiga yra įrodyti, kad senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ginčo šalis privalo įrodyti faktus, kurie svariai pateisintų ieškinio senaties termino praleidimą. Konkretūs faktai, dėl kurių ieškinio senatis praleista, ir aplinkybės, kurių pagrindu teismas gali daryti išvadą dėl termino praleidimo priežasčių reikšmės, turi būti įrodyti asmens, prieš kurį siekiama pasinaudoti reiškiant prašymą taikyti ieškinio senatį. Pagal įstatymą yra reiškiamas prašymas taikyti ieškinio senatį, bet įstatymo nereikalaujama reikšti prašymų atnaujinti praleistą senaties terminą, netaikyti senaties termino, atmesti prašymą dėl senaties termino ir kt.
Kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, ieškovą atsakovas UAB „Vilniaus troleibusai“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2010-10-29 d. įsakymu Nr. 7A atleido pagal DK 136str. 3 d. 2 p., vėliau – 2010-05-02 d. įsakymu Nr. 5, atleidimą pagal DK 136str. 3 d. 2 p. panaikino, ir 2010-10-28 įsakymu Nr. 4 (b.l. 199) atleido pagal 139 str. 2 d. Abejais atleidimo atvejais ieškovas nebuvo informuotas apie atleidimą. Kadangi ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie jo atleidimą iš darbo, o apie atleidimą jis sužinojo 2011-02-07 d. gavęs atsakymą iš Valstybinės darbo inspekcijos, į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2011-02-21 d., todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą kreiptis į teismą dėl jo atleidimo iš darbo, laikant, kad ieškovas galutinai sužinojo apie jo atleidimo iš darbo aplinkybes tik gavęs 2011-02-07d. VDI sprendimą „dėl E. S. prašymo“ (b.l.20). Todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovas praleido senatį. Tokiu atveju atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl senaties taikymo yra nepagrįsti ir netenkinti. Atsakovo argumentai nepagrįsti, kad ieškovas turėjo sužinoti apie darbo sutarties nutraukimą 2010-12-05, gavęs atsakymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Vilniaus skyriaus. Tačiau šiame atsakyme nebuvo nurodyta nei darbo sutarties nutraukimo data, nei pagrindas.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės
Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 6637,62Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-10-29d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-07-18) bei vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumažinant skaičiuojamo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydį 65 proc. (t.y. ieškovo vidutinį dienos darbo užmokestį- 93,24Lt sumažinti iki 37,29Lt)
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė 141 str. 3 d. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. Gilienė v. A. Vitienės individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010). Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. Levišauskienė v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. Levišauskienė v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. Markevičius v. UAB ,,Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje F. Blinov, G. Rakovskij v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. Gilienė v. A. Vitienės individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kiekvienoje byloje, sprendžiant dėl darbuotojui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir neprieštarauja teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principams.
Todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas ribų atsižvelgdamas į teisingumo ir sąžiningumo proporcingumo principus mano, kad ieškovui turi būti priteista 10 508,32 Lt (4x21,2= 84,8 +19 x37,29=3871+6637,32 (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-10-29 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (2011 m. gruodžio 13).
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimų, kuriuo jis atsisakė priteisti ieškovui 10 000 Lt neturtinės žalos.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 1 d.).
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Byloje nėra duomenų patvirtinančių ieškovo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovas dirbo pas atsakovą trumpą laiką, jam priteista kompensacija, kitos išvardintos išmokos, t.y. pripažintina, kad pakankamai apgintos jo teisės. Atsižvelgiama į tai, kad ieškovas 2010-12-01 įsidarbino tos pačios UAB „Vilniaus troleibusai“ nepriklausomoje darbuotojų profesinėje sąjungoje į analogiškas pareigas, šios profesinės sąjungos pirmininkės padėjėju darbui su profesinės sąjungos nariais, kur dirba iki šiol.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-18 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
pripažinti 2010 m. rugsėjo 6 d. darbo sutarties, sudarytos tarp E. S. ir UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinės sąjungos, nutraukimą 2010-10-29 neteisėtu ir darbo sutartį laikyti nutrauktą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos (2011-12-13); priteisti ieškovui E. S. , iš atsakovo UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, 562 Lt nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už 2010 spalio mėn., 1562 Lt išeitinę išmoką, 10508,32 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-10-29 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (2011 m. gruodžio 13),
ieškovo reikalavimą priteisti jam 10 000 Lt neturtinę žalą atmesti;
Priteisti ieškovui E. S. , iš atsakovo UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, kodas 193074412, dalį- 650Lt išlaidų už advokato paslaugas.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ Valstybės naudai 262,84Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus troleibusai“ profesinės sąjungos „Solidarumas“, kodas 193074412, valstybės naudai 26,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), sumokant jas į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (sumokėti iki sprendimo įsiteisėjimo ir pateikti teismui sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus).