Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2056-859/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-27
Bylos Nr.
A15.-2056-859/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01599-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Grąžinti bylą iš naujo tirti.
Teisėjas
Vladimir Berezovskij (pirm.)
Pažeidėjas
D. G.
Nukentėjusysis
V. U., M. M.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Jonas Skruzdys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2056-859/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01459-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 21.9.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau ir Institucijos) atstovei - vyresniajai tyrėjai R. L.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam D. G. ir jo atstovui - advokatui Jonui Skruzdžiui,nukentėjusiesiems V. U. ir M. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamam D. G. Institucijos atstovės buvo surašytas 2020 m. birželio 09 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-47587-2020 (toliau – ir Protokolas) dėl jo galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad jis, 2019 m. birželio 10 d. 13.33 val. Vilniuje, Žemaitės g. vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kai kraujyje rasta amfetamino, metamfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, pėdsakų tetrahidrokanabinolio, pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido, nepasirinko saugaus greičio (važiavo 100 km/h, greičiu, kur leistinas, greitis iki 50 km/h), atsiradus kliūčiai dėl viršyto greičio neteko galimybės išvengti eismo įvykio ir susidūrė su įvažiavusiu į važiuojamųjų dalių sankirtą automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu nukentėjo „Toyota Prius“ automobilyje važiavęs keleivis, kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pažymėtina, kad Protokolo surašymo data 2020 m. birželio 09 d. yra ankstesnė, nei įvyko eismo įvykis 2020 m. birželio 10 d., ką teismas laiko rašymo apsirikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. paaiškino, kad 2019 m. birželio 10 d. vežė draugą M. Neprisiminė jo pavardės, neturi jo telefono numerio. Tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Vežė draugą iš stoties pusės į Justiniškes. Ankščiau turėjo jo telefono numerį. Nevažiavo taip greitai. Pradėjo važiuoti nuo šviesoforo ant kalniuko Žemaitės g. Negalėjo tiek įsibėgėti. Važiavo daugiausiai 65 km/h greičiu. Jis staiga išvažiavo iš Kedrų g. ir, kad jo neužmuštų, nusuko vairą į kairę, norėjo įvažiuoti tarp medžių, bet atsitrenkė į medį. Buvo šoko būsenoje, nelabai atsiminė ar buvo apgadintos kitos transporto priemonės. Buvo sužalotas, po įvykio jam atliko operaciją juosmens srityje. Jis užkirto jam (teismo pastaba – D. G.) kelią. Važiavo antra eismo juosta. Jis iš šalutinio kelio staiga įvažiavo į jo juostą. Suko į kairę, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kad nenukentėtų kitas vairuotojas. Stabdė. Tą dieną ir mėnesį laiko iki įvykio nevartojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nežinojo kodėl kraujyje rasti pėdsakai.

Teismo posėdyje nukentėjusysis V. U. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, kadangi Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2120-1123/2020 dėl to paties eismo įvykio, jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

2019 m. birželio 10 d. V. U. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 13.30 val. vairavo juodos spalvos „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Kedrų gatvės atliko kairį posūkį įsukdamas į Žemaitės gatvę. Nurodytu laiku buvo giedra, asfaltas sausas, matomumas geras. Žemaitės gatvė yra dviejų eismo juostų, jis įsuko antrą juostą, gatvėje nebuvo jokių kliūčių, todėl įvažiavo. Tačiau staiga didžiuliu greičiu, kirtęs dvigubą ištisinę juostą (prieš eismą) trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį, automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad „Toyota“ vairuotojas net nestabdė. Po smūgio jo automobilis apsisuko 360 laipsnių kampu, atsidūrė priešingoje eismo juostoje, o „Toyota Prius“ „užšoko“ ant šaligatvio ir atsitrenkė į medį. Pažymėjo, kad jis atliko manevrą įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu (b. l. 23).

Teismo posėdyje nukentėjusysis M. M. parodė, kad jie su D. G. seniai pažįstami. Jo automobilis tą dieną buvo sugedęs, paprašė D., kad jį nuvežtų iki sąvartyno, nes jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jis paėmė jį iš Justiniškių, važinėjo į sąvartynus. Važiavo Žemaitės gatve, leidosi nuo kalno link Vingio parko ir atsitrenkė į „Mercedes“ automobilį. Jis sėdėjo automobilio gale už D.. Ne visą laiką stebėjo kelią, naudojosi telefonu, neprisiminė, kuria eismo juosta važiavo. Greičio, kuriuo važiavo, nematė, negalėjo pasakyti, kad važiavo greitai. Pakėlė akis, pamatė, kad „Mercedes“ automobilis išvažiuoja į kelią ir pasakė: „D., žiūrėk“. Jie važiavo pagrindiniu keliu, o „Mercedes“ automobilis važiavo šalutiniu keliu. D. bandė išsisukti nuo smūgio, suko į priešpriešinę eismo juostą ir įvažiavo į medį. Buvo neprisisegęs, susimušė rankas, stiklai prakirto odą prie akies, pažeidė ašarų kanalus.

Teismo posėdyje liudytoja R. J. sutiko duoti prodymus ir parodė, kad ji yra D. G. sutuoktinė, pažįsta jį seniai. Įvykio metu jos nebuvo. D. pasakojo, kad paties įvykio neatsiminė, atsipeikėjo tada, kai automobilis buvo ant medžio. Jis važiavo su draugu M. Jis net nežiūrėjo įvykio filmuotos medžiagos, nuotraukų, dabar vengia tos gatvės, nes tai jam sukelia blogus prisiminimus. Jis sakė, kad ten buvo trys šviesoforai, nemanė, kad jis važiavo labai greitai, dėl greičio nekalbėjo. Iki įvykio jis sportavo. Apie narkotines medžiagas nežinojo.

2019 m. birželio 10 d. A. Č. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 13.30 val. pastatė automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie „Impuls“ sporto klubo (Žemaitės g. 1). Išėjęs iš sporto klubo apie 14 val. pamatė ant automobilio vairuotojo durelių naują iš sporto klubo apie 14 val. pamatė ant automobilio vairuotojo durelių naują įbrėžimą ir šalia durelių svetimo automobilio dalis (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Bylą grąžintina Institucijai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 10 d. 13.33 val. Vilniuje, Žemaitės g., įvykus eismo įvykiui, susidūrė automobiliai Toyota „Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz „ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintas ir automobilis Honda „Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu nuosavybės teise priklausė UAB (duomenys neskelbtini)“, kuris buvo draustas AB „Lietuvos Draudimas“ (b. l. 8, 18). Iš 2019 m. gruodžio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 10 d. buvo parduotas MB „(duomenys neskelbtini 2)“ (b. l. 44). O nukentėjusysis V. U. vairavo automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas AB „Lietuvos Draudimas“ (b. l. 8, 17).

Be to, eismo įvykio metu buvo apgadintas ir automobilis Honda „Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini 2)“, naudotojas A. Č., eisme įvykio metu nedalyvavo, o buvo priparkuotas aikštelėje prie sporto klubo „Impuls“, prie pagrindinio įėjimo. Vieta pažymėta eismo įvykio vietos plane (b. l. 7). Šis automobilis buvo draustas AB „Lietuvos Draudimas“ (b. l. 8). Anot A. Č. paaiškinimą, buvo apgadintos jo valdomo automobilio vairuotojo durelės, o šalia gulėjo svetimo automobilio dalys (b. l. 22).

Iš aptarto teismas nustatė, kad minėto eismo įvykio metu buvo apgadinti viso trys automobiliai, kurių tik Mercedes Benz „GLK 220 (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė V. U.. Gi visi kiti, tiek „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Honda „Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jau nurodytiems juridiniams asmenims. Nustatyta ir tai, kad eismo įvykyje betarpiškai dalyvavę pirmi du automobiliai buvo visiškai nepataisomai apgadinti. Kaip teisiamajame posėdyje sutiko atsakyti į klausimą nukentėjusysis V. U., jam draudimo bendrovė dėl automobilio apgadinimo yra atlyginusi, sumokėdama draudimo išmoką. O iš jau nustatytų duomenų, „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota kitam, aukščiau nurodytam, juridiniam asmeniui. Tačiau Protokole nurodoma tik tai, kad buvo apgadintas pačio administracinėn atsakomybėn vairuotas automobilis, kuris, kaip minėta, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam M. M.. nors pastarojo pavardė Protokole net nenurodyta, o minėtame automobilyje važiavo ne vienas, o du keleiviai. Taigi, Protokole, be aptarto, yra tik paminėtas faktas dėl susidūrimo su automobiliu Mercedes Benz „GLK 220 CDI (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat nepataisomai buvo sugadintas šio eismo įvykio metu.

Be to, protokole nors ir nurodomas ženklus leistino greičio viršijimas, tačiau dėl to joks ANK straipsnis nėra nurodomas, pasisakant tik dėl vienos galimai padarytos administracinio nusižengimo veikos. Tokį netikslumą teismas gali ištaisyti apie tai pranešdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui, arba, Institucijos atstovui pateikus atitinkamą prašymą teismui, tačiau, konkrečiu atveju tai nėra vienintele priežastis, dėl kurios teismas negali šioje administracinio nusižengimo byloje priimti sprendimą. O būtent. Taip, sprendimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį buvo priimtas tą pačią dieną, kai ir įvyko eismo įvykis, t. y. 2019 m. birželio 10 d., kas nurodyta vyresniosios tyrėjos J. S. tarnybiniame pranešime AV2-2291, ROIK 0119000295113. Jame nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nustačius Protokole nurodytą eismo įvykį bei tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti ne tik eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, tačiau ir kitas priparkuotas automobilis Honda „Civic“. Nurodyta ir tai, kad buvo sužaloti Toyota „Prius“ keleiviai V. R. ir M. M.. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad paskutinysis, kaip ir automobilio Toyota „Prius“ vairuotojas D. G., iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pasišalino (b. l. 3). Taigi, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, jau buvo surašytas ir 2019 m. birželio 10 d. vyriausiosios patrulės S. K. tarnybinis pranešimas, kad 2020 m. birželio 10 d. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį su nukentėjusiaisiais. Buvo patikrintas „Toyota“ vairuotojo D. G. neblaivumas, nustatytos 0,00 promilės, tačiau jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl buvo išrašytas siuntimas medicininei apžiūrai. D. G. dėl patirto streso nieko paaiškinti negalėjo, neatsiminė kaip nuvažiavo nuo kelio, kaip įvyko eismo įvykis (b. l. 5). Be to, jau buvo pastarosios vyriausiosios patrulės sudarytas ir 2019 m. birželio 10 d. eismo įvykio planas, su kuriuo vairuotojai sutiko. Nr. 1 – automobilis „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 2 – automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 3 – automobilis Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 4 – smulkios šukės, stiklai, dalys, Nr. 7 – medis (nulaužtas), Nr. 8 – šukės. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti transporto priemonių apgadinimai po eismo įvykio. Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 7–16). Pridėti transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (b. l. 17–18). Apie matytą šį eismo įvykį yra nurodyta ir neįskaitomame tarnybiniame pranešime 2019 m. birželio 10 d. (b. l. 6), iš kurio galima sunkiai suprasti tik tiek, kad pametė eismo įvykį, nukentėję asmenys skundėsi sužalojinais.

Taigi, nežiūrint į tai, kad dar prieš pradedant administracinio nusižengimo teiseną jau buvo pagrįstas pagrindas manyti, kad galimai D. G. buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ką nedviprasmiškai nurodė betarpiškai iškarto po eismo įvykio atvykę policijos patruliai, bei jau esant duomenims, kad automobilio Toyota „Prius“ vairuotojas bei nukentėjęs šio automobilio keleivis pasišalino iš RVUL, kas turėjo sudaryti dar didesnį pagrindą nedelsiant aiškintis įvykusio eismo įvykio priežastis, administracinė teisena buvo pradėta ne pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Gi šio straipsnio dalis numato tik administracinę atsakomybę už nežymaus sveikatos sutrikdymą dėl kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo. Vadinasi, ir paskesni tyrimo veiksmai nustatant tikslią eismo įvykio priežastį, nebuvo atliekami savalaikiai (pvz. nustatant pasišalinusio vieno iš eismo įvykio dalyvių buvimo vietos tam, kad būtų įvykdyta pareiga nustatyti jo apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad nuo pat pradžių turint duomenų apie tokio mąsto eismo įvykį, kurio metu faktiškai nepataisomai buvo apgadinti du automobiliai ir vienas apgadintas dėl susidūrimo metu atskilusios automobilio detalės, bei esant pirminei informacijai apie galimą D. G. apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir tai, kad jis pasišalino iš RVUL, sudarė pagrindo svarstyti ir klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už didelės vertės svetimo turto sugadinimą tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir sukėlė eismo įvykį.

Šiuo atveju aktuali yra teismų praktika, kad turtine žala pagal BK 281 straipsnio 2 dalį laikomas nukentėjusio asmens turto sunaikinimas arba sugadinimas eismo įvykio, kurį sukėlė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, metu. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta turtinės žalos, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas tik tada, jeigu ši žala yra didelė. Turtinės žalos dydis – vertinamasis požymis, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar padaryta žala laikytina didele. Spręsdamas klausimą, ar padaryta turtinė žala yra didelė, teismas atsižvelgia į sugadinto turto vertę, jo reikalingumą, pataisymo galimybes ir išlaidas, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir t. t. Pažymėtina, kad, sprendžiant, ar padaryta turtinė žala laikytina didele, neturi reikšmės tai, ar nukentėjusiajam vėliau ši žala ar jos dalis buvo atlyginta (kasacinė byla Nr. 2K-601/2006, Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, Išvadų 12 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011). Todėl, esant asmens apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų požymiams, sukelto eismo įvykio padarius KET pažeidimus bei nustačius nukentėjusiam ar nukentėjusiems asmenims padarytą didelę turtinę žalą, teismo manymu dėl tokio asmens turėjo būti sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Minėta, kad konkrečiu atveju nepataisomai buvo apgadintos dvi transporto priemonės, kurių nei viena administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriklauso.

Tačiau, vietoje tyrimo atlikimo, administracinio nusižengimo byloje, tik ją pradėjus, be veiksmų, susijusiu su automobilių transportavimu ir kitų formalumų dėl jų apžiūros ir draudimo joms dalyvauti viešame eisme (b. l. 1721), kitų tyrimo veiksmų atlikta nebuvo iki 2019 m. liepos 15 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2019 m. liepos 11 d. specialisto buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tam pačiam eismo įvykyje dalyvavusiam ir galimai dėl KET pažeidimų prie jo kilimo iš dalies prisidėjusiam D. G. (b. l. 2). Pažymėtina, kad pastarojo specialisto išvada dėl D. G. sveikatos sutrikdymo mąsto buvo nustatyta jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, o ne iki jo. Nes, byloje yra 2019 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29840-19 (b. l. 35). Iš esmės tai laikytina rašymo apsirikimu. Tačiau, šiuo atveju svarbus atlikto administracinio nusižengimo tyrimo požiūriu momentas yra tai, ar tokis tyrimas galėjo būti, kai iš esmės dėl to pačio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

ANK 591 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Kaip viena iš tokių aplinkybių ANK 591 straipsnio 8 punkte numatyta tai, kad dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

ANK 592 straipsnio „Tyrimo eiga nustačius, kad veika turi nusikalstamos veikos požymių“ 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, yra pagrindo svarstyti, ar apskritai ši administracinio nusižengimo teisena buvo atliekama teisėtai, kai dėl to pačio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei kokios tokių paraleliai „atliktų“ šių tyrimų pasekmė. Gi tai atspindi jau aptartos aplinkybės, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, jokie administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai atliekami nebuvo, o visi pradėto ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo nukreipti vien į duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje rinkimą. Tai duoda pagrindo konstatuoti, kad nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos, kaip jau aptarta minėtame reglamentavime, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas, visiškai nebuvo vykdomi ANK 563 straipsnio reikalavimai, kuriuose įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis, t. y. greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Vadinasi, nesilaikyta ir ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios įpareigoja Institucijos pareigūną imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

Be to, teismo manymu, buvo pažeisti ir administracinių nusižengimų teisenos principai, nustatyti ANK 566 straipsnyje, t. y. lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius). Nes, iš karto po aptarto eismo įvykio, V. U. buvo davęs paaiškinimus dėl jo manymu eismo įvykio priežasties. Iš jau aptartų duomenų buvo aišku, kad eismo įvykio metu nukentėjo ir pats V. U. dėl jo turto - automobilio sugadinimo. Visgi, administracinio nusižengimo teisenoje pastarasis net nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju (ANT 578 straipsnio 1 dalis), vadinasi, nebuvo užtikrintos jo teisės šiame procese. Gi vien tai, kad jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pradėtame ikiteisminiame tyrime, nesudaro pagrindo nespręsti tai, kad jis galimai nukentėjo dėl galimų neteisėtų D. G. veiksmų. O vertinant ikiteisminiame tyrime gautą specialisto išvadą dėl galimų eismo įvykio kilimo priežasčių, toks klausimas turėjo būti sprendžiamas.

Taip, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29840-19 metu gautoje Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta tokia specialisto išvada Nr. 11-1716(19):

Žemesnės instancijos teismas

1. Tikėtina tokia šio eismo įvykio eiga (mechanizmas). Automobilis „Mercedes Benz“ vairuojamas V. U., iš šalutinio Kedrų gatvės kairiojo posūkio kreive pajudėjo į pagrindinę Žemaitės gatvę. Automobiliui „Mercedes Benz“ įvažiavus į važiuojamųjų dalių sankirtą, Žemaitės g. važiuojamosios dalies, vedančios link Savanorių pr., antrosios juostos ribose, maždaug ties jos viduriu, automobilis buvo stabdomas. Tuo metu iš kairės pusės, Žemaitės gatve nemažesniu kaip 100 km/h greičiu priartėjo automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas D. G.. Važiuojamųjų dalių sankirtoje, ties Žemaitės g. antrosios eismo juostos viduriu, automobilis „Toyota Prius“ priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Mercedes Benz“ priekinį kairįjį kampą. Susidūrimo metu tarp automobilio „Toyota Prius“ dešiniojo šono ir automobilio „Mercedes Benz“ kairiojo šono buvo didelis bukas kampas, atviras link jų užpakalinių dalių. Susidūrimo metu automobilis „Mercedes Benz“ buvo pasuktas į kairę, link Kauno g. ir buvo išsidėstęs įstrižai Žemaitės g. važiuojamosios dalies antrosios eismo juostos, o automobilis judėjo apie 1km/h greičiu, tikėtina, buvo stabdomas. Duomenų, kad prieš susidūrimą buvo stabdomas automobilis „Toyota Prius“, nėra, tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilis buvo pasuktas ir judėjo smailiu kampu į kairę važiuojamosios dalies atžvilgiu. Automobiliams susidūrus, automobilis „Mercedes Benz“ buvo sukamas laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi ir nublokštas išilgai Žemaitės g. važiuojamosios dalies antrosios eismo juostos apie 11 m atstumą, į padėtį, kurioje užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis „Toyota Prius“ pasisuko smailiu kampu į kairę ir taip judėdamas išvažiavo į Žemaitės g. kairę pakelę, kur užvažiavo ant žalio vejos, atsitrenkė į ten augusį medį ir jį nulaužė. Po to automobilis sustojo taip, kaip buvo užfiksuotas.

2. Automobilių „Mercedes Benz“ ir „Toyota Prius“ susidūrimas įvyko Žemaitės g. važiuojamosios dalies, vedančios link Savanorių pr., antroje eismo juostoje, ties jos viduriu, šios gatvės sankirtos su kedrų gatve ribose.

3. Automobilių susidūrimo metu nustatytas tikėtinas 1km/h automobilio „Mercedes Benz“ važiavimo greitis, o automobilio „Toyota Prius“ – nemažesnis kaip 100 km/h važiavimo greitis. Kokiais greičiais važiavo abi transporto priemonės iki susidūrimo nustatyti negalima, nes tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka objektyvių duomenų.

4. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, rodančių, jog prieš susidūrimą automobilis „Toyota Prius“ buvo stabdomas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas V. U., išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio juo važiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, dėl ko kelyje susidarė pavojinga situacija. Šie V. U. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

6. Tikėtina šio eismo įvykio kilimą taip pat sąlygojo ir automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo D. G. veiksmai – važiavo žymiai viršydamas maksimalų leistiną greitį, taip kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, o jo judėjimo kryptimi atsiradus kliūčiai, dėl viršyto leistino greičio neteko galimybės išvengti eismo įvykio kilimo (b. l. 48–60).

LTEC specialisto paaiškinime nurodyta, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų vairuotojų, tiek V. U., tiek D. G. veiksmai. Šiuo atveju tam, kad įvyktų eismo įvykis reikėjo, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas įvažiuotų į Žemaitės g. važiuojamąją dalį ir sudarytų kliūtį artėjančio automobilio „Toyota Prius“ vairuotojui, o automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas turėdamas akivaizdžią galimybę sustabdyti, netgi stabdydamas neintensyviai, savo automobilį, važiuodamas leistinu greičiu ir nagrinėjamu atveju nesiėmė jokių priemonių, kad išvengti eismo įvykio (b. l. 62).

Apie galimą greičio viršijimą dar eismo įvykio dieną, t. y. 2019 m. birželio 10 d. nurodė ir V. U., kuris vairavo kitą eismo įvykyje dalyvavusį automobilį Mercedes Benz, rašytiniame paaiškinime nurodė kitą svarbią aplinkybę – galimą didelį automobilio Toyota „Prius“, kurį, kaip jau minėta anksčiau, vairavo tas pats iš RVUL pasišalinęs vairuotojas D. G., kurį minėti policijos patruliai įtarė apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Dėl aptarto, matyti, kad ir pačio D. G. galimas gan grubus KET pažeidimas, kai jis dvigubai viršijo mieste leistina maksimalų 50 km/val. greitį ir važiavo 100 km/val. greičiu prieš pat susidūrimą su V. U. vairuotų automobiliu ir dar net nestabdė savo vairuoto automobilio, sudarė pagrindą spręsti ir dėl jo neteisėtų veiksmų dėl eismo įvykio kilimo, nes važiuodamas leistinu greičiu ir pradėjęs laiku stabdyti prieš jam atsiradusią kliūtį, jis turėjo ir galėjo sustabdyti vairuotą automobilį esant tuo metu buvusioms oro sąlygoms. Tačiau, kaip minėta, nustatyti duomenys apie jo apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų pastarajam galėjo sukliudyti apskritai tinkamai orientuotis aplinkoje, ką nurodė ir eismo įvykyje buvę jau minėti policijos patruliai. Be to, vyriausiosios patrulės S. K. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, patvirtino ikiteisminiame tyrime 2019 m. rugsėjo 05 d. apklaustas liudytojas A. M. kad 2019 m. birželio 10 d. apie 13:33 val., dirbant kartu su vyr. patrule S. K. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kedrų ir Žemaitės g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Atvykus į eismo įvykio vietą vietoje, Žemaitės g. važiuojamojoje dalyje stovėjo sudaužytas „Mercedes Benz“ automobilis, o prie Žemaitės g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) į medį atsitrenkęs kitas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio ant žalios vejos gulėjo mergina, kaip vėliau paaiškėjo V. R., o šalia vaikščiojo „Toyota“ automobilio vairuotojas D. G. ir keleivis M. M.. D. G. atrodė apsvaigęs, jis buvo labai susijaudinęs, agresyvus, kalbus ir nepailstantis. Vyzdžiai jo buvo išsiplėtę, išblyškęs. Alkotesterio pagalba patikrintas jo blaivumas, tačiau jam pavyko papūsti į alkotesterį tik iš penkto karto. D. G. bandė pūsti tačiau ilgai pūsti negalėjo. Penkto patikrinimo metu buvo nustatyta 0,00 promilės, tačiau jis atrodė apsvaigęs nuo narkotikų. Kadangi buvo sužalota jo ranka, kartu su KPV KPR patruliais V1851 V. G. išvežė GMP. Buvo išrašytas siuntimas medicininei apžiūrai ir kraujo paėmimui (b. l. 31).

Eismo įvykio metu D. G. galimas apsvaigimas nuo psichotropinių medžiagų, nurodytų Protokole, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1576/2019(01), duota ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29840-19 metu. Joje nurodoma, kad tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. D. G. kraujas buvo paimtas 2019 m. birželio 10 d., 15:00 val., t. y. eismo įvykio dieną, o gautas specialistų 2019 m. birželio 11 d., kad nustatyti ar jame yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Specialisto išvadoje pateikta išvada, kad D. G. kraujyje rasta amfetamino, metamfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, pėdsakų tetrahidrokanabinolio, pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido. Kraujyje kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, etilo alkoholio nerasta (b. l. 40). Taigi, svarbu pažymėti, kad pėdsakų rasta tik šių psichotropinių medžiagų - tetrahidrokanabinolio ir tetrahidrokanabinolio hidroksido, o kitų psichotropinių medžiagų - amfetamino, metamfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi radimas nėra apibrėžtas pėdsakai, o konstatuojama apie jų buvimą D. G. kraujyje.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo padarymo dienai galiojo 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 5 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo (įsakymo redakcija nuo 2019 m. birželio 06 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d.), kuriame be kita ko nurodomos ir šios psichotropinės medžiagos:

- 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašas: „<...>75. Tetrahidrokanabinolis (Tetrahydrocannabinol). 75¹. Tetrahidrokanabinolis mišiniuose ar tirpaluose*. <...>“;

- 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašas: „1. Amfetaminas (Amfetamine). <...> 7. Metamfetaminas (Metamfetamine).

Šios psichotropinės medžiagos yra įtrauktos į 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-239 narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (2019 m. birželio 04 įsakymo Nr. V-669 (galiojusio nuo 2019 m. birželio 06 d.) redakcija), I sąrašo 94, 94¹, 99 ir 105 punktuose. Aptariamame I sąraše nurodomos be kita ko ir draudžiamos vartoti psichotropinės medžiagos medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje.

Teismo manymu, ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo pradžioje šie jau aptarti duomenys minėtame ikiteisminiame tyrime bei šioje administracinio nusižengimo byloje buvo jau žinomi. Tačiau, nežiūrint į visus jau aptartus galimus D. G. KET pažeidimus dėl itin didelio greičio mieste, ką specialistas įvardijo kaip vieną iš eismo įvykio kilimo priežasčių, į galimai didelės žalos padarymo keliems nukentėjusiems asmenims požymius bei į D. G. galimą apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų, kas užfiksuota ne tik jau aptartoje specialisto išvadoje, bet ir jau minėtų policijos patrulių iškarto po eismo įvykio bendraujant su D. G., į pastarojo savavališkas pasišalinimas iš RVUL, teismo manymu, sudarė pagrindą aiškintis, ar pastarojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje požymių. Tai pažymėtina ir dėl to, kad šį klausimą buvo būtina išspręsti jau vykusiame ikiteisminiame tyrime, o ne taip, kaip buvo daroma šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje, kai tyrimo veiksmai atliekami nebuvo, laukiant, kol jie bus atlikti minėtoje baudžiamojoje byloje.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, į šią administracinio nusižengimo bylą Institucijos atstovės buvo pridėtos šios ikiteisminio tyrimo duomenų patvirtintų dokumentų kopijos: kitų objektų – medicininių dokumentų apžiūros protokolų, dėl V. R., M. M., D. G. sužalojimų; liudytojų M. M., A. M., D. G. apklausos protokolų; paklausimų dėl duomenų pateikimo ir atsakymų, specialistų išvadų; pranešimo apie įtarimą ir įtariamojo V. U. apklausos (b. l. 24-28, 35; 29-34, 36-65; 66-68), administracinio nusižengimo byloje yratarnybiniai pranešimai (), eismo įvykio vietos planas su papildomais duomenimis apie eismo įvykį, protokolai dėl transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros, jų priverstinio nuvežimo uždraudimo jomis dalyvauti eisme. Pateikti ir A. Č. bei V. U. paaiškinimai.

Ikiteisminio tyrimo metu, byloje Nr. 01-1-29840-19 (šiuo metu nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, Nr. 1-2120-1123/2020) buvo atlikti šie ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių protokolai ir kitų dokumentų patvirtintos kopijos pridėtos prie šios administracinio nusižengimo bylos:

- nukentėjusiojo D. G. 2019 m. liepos 17 d. apklausa, kurios metu jis parodė, kad 2019 m. birželio 10 d. jis vairavo automobilį Toyota „Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, Žemaitės g., kryptimi link Kauno g. pusės, antrąja eismo juosta. Buvo dienos metas, apie 13.30 val., važiuojamoji dalis – sausas asfaltas. Automobilyje kartu su juo važiavo ir priekinėje sėdynėje sėdėjo V. R., o galinėje sėdynėje sėdėjo M. M.. Kas įvyko toliau jis neprisiminė, atsipeikėjo tik Lazdynų ligoninėje. Buvo sužalotas, jam vėliau draugas papasakojo, kad įvyko eismo įvykis ir jis buvo sužalotas jo metu. Pats eismo įvykio aplinkybių jis visiškai neprisiminė. Automobilis, kurį vairavo priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 33);

- nukentėjusiojo M. M. 2019 m. rugpjūčio 02 d. apklausa, kurios metu jis parodė, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 13:30 val., jis važiavo kaip keleivis automobilyje „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sėdėjo galinėje sėdynėje, buvo neprisisegęs. Automobilį vairavo jo draugas D. G., o priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo vietos sėdėjo keleivė V. R.. Važiavo Vilniuje, Žemaitės g., kryptimi nuo Kauno g. pusės link Savanorių pr., antra eismo juosta, nuokalne. Buvo dienos metas, važiuojamoji dalis – sausas asfaltas. D. važiuojant antrąja eismo juosta matė, kad Kedrų g., prie sporto klubo „Impuls“ stovi automobilis „Mercedes“. Likus apie 15 metrų atstumui, „Mercedes Benz“ staiga išvažiavo į Žemaitės g. D. stabdė vairuojamą „Toyota“, tačiau atsitrenkė į „Mercedes Benz“ priekinę dalį. Smūgis įvyko jų važiavimo krypties eismo juostoje. Kokiu greičiu prieš susidūrimą važiavo Toyota automobilis pasakyti negalėjo. D. stabdė ir suko vairą dešiniau, kad išvengti susidūrimo, tačiau atstumas buvo per mažas. Nuo smūgio Toyota automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas (b. l. 29).

- įtariamojo V. U. 2019 m. rugsėjo 06 d. apklausa, kurios metu jis parodė, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 13.30 val., važiuodamas vienas vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Kedrų gatve, kryptimi link Žemaitės g. pusės. Buvo giedra, sausa. Privažiavęs nelygiareikšmę Kedrų ir Žemaitės g. sankryžą, sustojo, ruošėsi išvažiuoti į pagrindinį kelią ir sukti į kairę, link Kauno g. pusės. Žinojo, kad važiuoja šalutiniu keliu ir turėjo praleisti transporto priemones važiuojančias Žemaitės g., pagrindiniu keliu. Prieš įvažiuojant į Žemaitės g., sustojo, apsidarė į kairę ir į dešinę, gatvė buvo visiškai tuščia, matomumas geras, jokių transporto priemonių nei iš kairės, nei iš dešinės jis nematė. Įvažiavęs į Žemaitės g., pasuko į kairę, ir važiuodamas apie 30-40 km/h greičiu, jau kirtęs punktyrinę liniją, kuri yra tarp dvigubos ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių eismą, vairuojamu automobiliu jau išvažiavo į Žemaitės g. antrą eismo juostą, jam važiuojant jau tiesiai, žiūrint kryptimi link Kauno g., pastebėjo, kad Žemaitės g., nuo Kauno g. pusės link Savanorių pr., dideliu greičiu link jo važiuoja automobilis „Toyota Prius“. Jam atrodė, tuo metu jo greitis buvo apie 100 km/h., automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nestabdydamas priekine dalimi atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinės dalies kairį ratą. Nuo smūgio jo vairuojamą automobilį apsuko 360 laipsnių kampu pagal laikrodžio rodyklę ir automobilis sustojo, kaip užfiksavo vėliau atvykę pareigūnai. Nuo smūgio „Toyota“ automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelkraštyje augusį medį ir jį nulaužė. Susidūrimas įvyko Žemaitės g., antroje eismo juostoje, važiuojant kryptimi nuo Savanorių pr. link Kauno g. pusės. Iš „Toyota“ automobilio išlipo trys asmenys, du vyrai ir mergina. Jie visi elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje, atrodė apsvaigę (b. l. 68).

Tačiau, toks duomenų iš ikiteisminio tyrimo perkėlimas į administracinio nusižengimo bylą negali būti laikomas kaip atitinkantis įrodymams administracinio nusižengimo teisenoje keliamiems reikalavimams, nes jais Institucijos atstovė, surašiusi Protokolą, selektyviai atrinko tik jos surašytas Protokolui tinkančius duomenis ir taip pažeidė turėjusio būti pripažintu nukentėjusiuoju V. U. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo D. G. teises. Dėl paskutiniojo, buvo atrinkti tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepalankios aplinkybės, nesudarant jam galimybės nuo to apsiginti. Svarbu ir tai, kad ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusiuoju, D. G. šiame administracinio nusižengimo procese buvo įtariamas padaręs administracinį nusižengimą dėl to pačio eismo įvykio. Todėl šiame administracinio nusižengimo procese jam turėjo būti išaiškinta teisė duoti paaiškinimus, o ikiteisminiame tyrime, taip pat teisę, bet ne pareigą, duoti parodymus.

Kita, svarbi aplinkybė yra tai, kad minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nes galimai dėl jo kaltės aptariamo eismo įvykio metu, pažeidus KET reikalavimus, buvo nesunkiai sutrikdyta D. G. ir nežymiai M. M. sveikatos. Tačiau ir Protokole yra nurodoma, kad galimai D. G. padaryti KET pažeidimai buvo priežastimi, dėl kurios įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo nežymiai sutrikdyta M. M. sveikata. Todėl kyla natūralus klausimas, kodėl dėl M. M. de facto skirtinguose proceso yra kaltinami skirtingi asmenys, baudžiamojoje byloje – V. U., o administracinio nusižengimo byloje – D. G., jeigu baudžiamojoje byloje siekiama įrodyti, kad būtent V. U. veiksmai buvo pagrindinė priežastis minėtam nukentėjusiajam sveikatai sutrikdyti. Visą tai patvirtina jau aptartas aplinkybes, kad turėjo būti išspręstas klausimas ir dėl baudžiamosios D. G. atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, jeigu bus nustatyta, kad yra ir kitas esminis šio straipsnio dalies požymis – didelės žalos padarymas, kas, kaip jau minėta, net nebuvo nustatinėjama, sprendžiant iš administracinio nusižengimo teisenos duomenų.

Dėl aptarto, teismas šią administracinio nusižengimo bylą grąžina Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, administracinių veikų kvalifikavimo klausimų bei galimos baudžiamosios D. G. atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, grąžinti Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti bei išspręsti klausimą ir dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnyje.

Nustačius, kad yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij