- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- I1-6299-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01610-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-3).
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime (b. l. 38) nurodė bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2019-06-22 iki 2020-06-25 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN 2 sektoriaus patalpose. Teigė, kad nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas galimo gaisro atveju, nes pataisos namai nesilaiko priešgaisrinės saugos taisyklių. Bausmės atlikimo metu jautėsi nesaugus, kadangi nuteistųjų gyvenamosiose patalpose neįrengti veikiantys iškvietimo mygtukai, dūmų detektoriai, gesintuvai, avariniai išėjimai. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, baime, stresu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 12-15) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 20) nurodė, jog pataisos namai yra apsirūpinę gaisro gesinimo priemonėmis, jų laikymo vietos pažymėtos lipdukais. Taip pat yra parengtas veiksmų planas kilus gaisrui, iškabintos gaisrinės instrukcijos, įrengtos gaisrinės kopėčios. Iškvietimo mygtukų įrengimas neprivalomas paprastosios ir lengvosios grupės patalpose. Atsakovės atstovas pripažino, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba (toliau – ir Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) 2019-04-25 atliko Pravieniškių PN antrojo sektoriaus priešgaisrinį techninį patikrinimą ir patikrinimo metu nustatė neatitiktis, tačiau trūkumai yra šalinami. Pareiškėjas atlikdamas bausmę 2 sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nesikreipė. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019-06-22 iki 2020-06-25.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog gyvenamosiose patalpose neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisnumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nenumato iškvietimo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Nustatyta, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę ginčo laikotarpiu atliko paprastosios grupės sąlygomis (b. l. 30), todėl iškvietimo mygtuko įrengimas gyvenamojoje patalpoje nenumatytas. Be to, byloje nėra jokių duomenų ir pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada, kokiomis aplinkybėmis jam buvo būtina pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema ir kokios realios pasekmės jo saugumui dėl to atsirado. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog Pravieniškių PN 2 sektoriuje ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas priešgaisrinės saugos taisyklių laikymasis.
Atsakovės atstovas pateikė duomenis, jog, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, Pravieniškių PN parengė ir su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais suderino personalo veiksmų planą kilus gaisrui; įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos; patalpos aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie laikomi kontrolės ir praleidimo punktuose bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti (b. l. 16-20). Tačiau Pravieniškių PN pripažino ir pateikė tai patvirtinančius duomenis, kad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2019-04-25 atliko Pravieniškių PN antro sektoriaus priešgaisrinį techninį patikrinimą ir patikrinimo metu nustatė neatitiktis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 147, 68, 144, 424, 410, 412 punktams (b. l. 31-32), kurių pašalinimo darbai, kaip nurodė atsakovės atstovas, tebėra atliekami. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad yra išimtinių aplinkybių, trukdančių pašalinti nustatytas neatitiktis.
Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 147, 68, 144, 424, 410, 412 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad kilus gaisrui yra suderintas personalo veiksmų planas, parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos, patalpos aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), bei yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, taip pat pateikta priešgaisrinės saugos 2020-2023 m. veiklos plano ataskaita (b. l. 3-36) nepašalina atsakovės atstovo padarytų pažeidimų, kadangi priešgaisrinės saugos taisyklių laikymasis yra privalomas pagal teisės aktus. Minėti pažeidimai buvo konstatuoti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019-04-29 nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo (b. l. 31-32), todėl tolesnis tam tikrais etapais vykdomas jų šalinimo procesas pagal Pravieniškių PN 2020-07-14 patvirtintą priešgaisrinės saugos 2020-2023 m. veiklos plano ataskaitą nepaneigia pažeidimų egzistavimo fakto 2019-2020 metais.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 2019-06-22 iki 2020-06-25 buvo kalinamas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų neatitinkančiose patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, kas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų neigiamų išgyvenimų, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Pravieniškių PN administraciją nesikreipė, nesant jokių duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes sveikatai, psichologinei būklei, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad nuo 2019-06-22 iki 2020-06-25 buvo pažeista pareiškėjo A. B. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.