Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-4166-990/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-09-21
Bylos Nr.
A5.-4166-990/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01852-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Pažeidėjas
I. S.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-4166-990/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01852-2017-7
Procesinių sprendimų kategorijos: 6.1.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S., jos atstovui advokatui G. K.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiesiems darbo inspektoriams D. R., S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius D. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo I. S. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą už tai, kad I. S., būdama UAB „P. p.“ direktore, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) teritoriniam skyriui nepranešusi apie R. J. darbo pradžią, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 13 d. UAB „P. p.“ valdomame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido UAB „P. p.“ naudai ir jai prižiūrint dirbti R. J..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio metu I. S. paaiškino, kad ji yra UAB „G. p.“ ir UAB „P. p.“ direktorė. R. J. buvo įdarbintas UAB „G. p.“ virėju. Pastebėjus, kad R. J. turi pakankamai kompetencijos, baigęs mokyklą, turi virėjo specialybę, gerų žinių, jis jos prašymu buvo siųstas į kitą jos vadovaujamą įmonę- UAB „P. p.“ apmokyti pastarosios įmonės darbuotojus. Prieš tai tarp keturių įmonių, kurios naudojasi tuo pačiu vardu „G. L.“, buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Jos prašymu R. J. pagal minėtą bendradarbiavimo sutartį vyko į UAB „P. p.“ apmokyti kitus darbuotojus, kad nenukentėtų restorano maisto kokybė. UAB „P. p.“ R. J. dirbo pagal grafiką, sudarytą jam UAB „G. p.“, atlyginimą R. J. mokėjo UAB „G. p.“. Sąskaita už mokymus buvo pateikta UAB „P. p.“, pastaroji įmonė šią sąskaitą apmokėjo. R. J. žinojo, kad yra siunčiamas į UAB „P. p.“ apmokyti kitus darbuotojus. Ji jam konkrečiai nenurodė, kad jis vyksta pagal bendradarbiavimo sutartį, ji nežino, ar jis žinojo, kad tai yra visai kita įmonė. Ji jam paaiškino, kad jis vyksta apmokyti naujai įdarbintų žmonių ir dirbs pagal grafiką, sudarytą UAB „G. p.“, o atlyginimą jam mokės UAB „G. p.“.

Teismo posėdžio metu R. J. paaiškino, kad jis dirbo UAB „G. p.“. I. S. paprašė jį kitame bare, esančiame prekybos centre „P.“, apmokyti kitus darbuotojus. Jis sutiko. Atlyginimą už darbą jam sumokėjo UAB „G. p.“. Tuo metu, kai jis dirbo prekybos centre „P.“, UAB „G. p.“ jis neatliko jokių funkcijų. Prekybos centre „P.“ jis dirbo pagal UAB „G. p.“ sudarytą darbo grafiką.

2017 m. balandžio 24 d. darbo sutartimi Nr. 247 UAB „G. p.“ direktorė I. S. priėmė dirbti R. J. į UAB „G. p.“.

2017 m. balandžio 28 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „G. p.“ (direktorė I. S.), UAB „P. p.“ (direktorė I. S.), UAB „T. p.“ (direktorė I. S.), UAB „O. R.“ (direktorė I. S.), minėtos įmonės sutaria viena kitai teikti personalo mokymo paslaugas.

I. S. patraukta administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo požymiai buvo apibrėžti nagrinėjamų įvykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 98 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nelegalus darbas- darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Nagrinėjamų įvykių metu galiojusio DK 93 straipsnyje nurodyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Teismas pažymi, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Nustatydamas teisinę atsakomybę už nelegalų darbą įstatymo leidėjas siekia ginti darbuotojų interesus, užtikrinti žmonių teises į socialines garantijas; mažinti nelegalų darbą; uždrausti bet kokius nelegalius darbo santykius, juos suprantant kaip santykius, atsirandančius dirbant tam tikros kvalifikacijos darbą arba einant tam tikras pareigas įmonėje, ar fiziniams asmenims nesudarius su darbdaviu darbo sutarties; sudaryti sąlygas kontroliuoti, ar darbdavys tinkamai atsiskaito su darbuotojais; užkirsti kelią vengimui vykdyti valstybės nustatytas mokestines prievoles. Nagrinėjamu atveju R. J. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti į vieną I. S. vadovaujamą įmonę- UAB „G. p.“, tačiau bendradarbiavimo sutarties pagrindu buvo paskirtas teikti mokymo paslaugas kitos I. S. vadovaujamos įmonės- UAB „P. p.“ darbuotojams. Teismas pažymi, kad tokiais I. S. veiksmais nebuvo pažeisti jokie teisiniai gėriai: darbo UAB „P. p.“ metu už R. J. buvo mokami privalomieji socialinio draudimo mokesčiai (tai darė UAB „G. p.“), taigi jis buvo draustas privalomuoju socialiniu draudimu; taip pat R. J. darbo UAB „P. p.“ metu gavo sulygtą darbo užmokestį, kurį jam mokėjo UAB „G. p.“, kas reiškia, kad, viena vertus, R. J. teisės į socialines garantijas nebuvo pažeistos, kita vertus, buvo vykdomos valstybės nustatytos mokestinės prievolės. Tarp R. J. ir UAB „P. p.“ susiklosčiusius santykius vertinant kaip nelegalų darbą būtų pagrindas analogiškai, t. y. kaip nelegalų darbą vertinti ir kitus dažnai susiklostančius teisinius santykius, kuomet, pavyzdžiui, vienos įmonės ar įstaigos lektoriai skaito paskaitas kitos įmonės ar įstaigos darbuotojams, nesudarę darbo sutarties su pastarąja įmone. Tarp R. J. ir UAB „P. p.“ susiklosčiusius teisinius santykius vertinant kaip nelegalų darbą būtų sudarytos prielaidos UAB „G. p.“ iš R. J. reikalauti grąžinti šiam kaip darbo užmokestį sumokėtas sumas, taip pat reikalauti grąžinti į valstybės biudžetą kaip privalomąjį socialinį draudimą sumokėtas sumas, kadangi, kaip nustatyta šios administracinio nusižengimo teisenos metu, R. J., UAB „P. p.“ valdomame bare mokydamas pastarosios įmonės darbuotojus, UAB „G. p.“ valdomame bare, esančiame Vilniaus gatvėje, nedirbo, kas, viena vertus, galėtų būti vertinama kaip DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną [pamainą]) su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, kas, akivaizdu, nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga, antra vertus tai būtų pagrindas R. J. bei valstybės biudžetui už R. J. sumokėtas sumas- darbo užmokestį bei privalomojo socialinio draudimo įmokas- laikyti kaip sumokėtas nesant tam teisėto pagrindo. Teismas pažymi ir tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje darbo santykiai įgauna įvairias formas, į ką iš dalies atsižvelgė ir įstatymų leidėjas, naujajame darbo kodekse įtvirtindamas, pavyzdžiui, nuotolinio darbo institutą (naujojo DK 52 straipsnis), kurio požymius (nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje) iš esmės atitinka ir tarp R. J. ir UAB „Panoramos projektai“ susiklostę teisiniai santykiai.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad I. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kurio aplinkybės nurodytos 2017 m. liepos 10 d. protokole, požymių, dėl ko, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635- 637 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, I. S. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas