Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aušrai Sedekerskienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovei O. S., atsakovo UAB „Astonbocas“ atstovui direktoriui M. V., nedalyvaujant trečiojo asmens BUAB „SVM Metal“ atstovui bankroto administratoriui Arvydui Gaubui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Astonbocas“, trečiasis asmuo BUAB „SVM Metal“, dėl laidavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo bankrutavusios UAB „SVM Metal“ administratorius apie teismo posėdį informuotas tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „SVM Metal“ 2007-07-31 sudarė lizingo sutartį Nr. 703587511 (t. 1, b.l. 12-15) ir 2007-11-22 lizingo sutartį Nr. 711690524. Pagal šias sutartis UAB „Ūkio banko lizingas“ UAB „SVM Metal“ nurodymu nupirko vamzdžių suvirinimo agregatą TECA20-114 ir išilginio metalo pjovimo liniją LPR-4-T3 bei ir perdavė juos lizingo gavėjui, kuris įsipareigojo minėtą turtą išpirkti. 2007-07-31 UAB „Astonbocas“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė laidavimo sutartį Nr. 7-21 (t. 1, b. l. 9-11) ir 2007-11-22 laidavimo sutartį Nr. 7-85 (t. 1, b.l. 60-62), kuriomis UAB „Astonbocas“ laidavo už UAB „SVM Metal“ ir įsipareigojo atsakyti UAB „Ūkio banko lizingas“ visu savo turtu, jeigu UAB „SVM Metal“ tinkamai nevykdys visų ar dalies savo prievolių pagal nurodytas lizingo sutartis. Laiduotojas įsipareigojo , kad lizingo gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal Lizingo sutartį, atsakyti Lizingo įmonei kartu su Lizingo gavėju solidariai(Sutarties 4.1p., t.1.b.l.60). Vilniaus apygardos teismas 2009-08-25 nutartimi UAB „SVM Metal“ iškėlė bankroto bylą. Lizingo gavėjui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, minėtos lizingo sutartys buvo nutrauktos (t. 2, b. l. 7). UAB „Krivita“ pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 09-II-229, kurioje nurodyta, kad vamzdžių suvirinimo agregato TECA20-114 rinkos vertė yra 30000 Lt, o išilginio metalo pjovimo linijos LPR-4-T3 vertė yra 20000 (t. 1, b. l. 16-31). 2009-12-29 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Ūkio banko rizikos valdymas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7-132 ir 7-133, kuriomis aukščiau nurodyti daiktai buvo parduoti už 50000 Lt (b.l. 124-127). Ieškovas gavo atsakovo pareiškimus, kad laiduotojas vienašališkai nutraukia abi laidavimo sutartis lizingo davėjui iš esmės pažeidus sutartis, kadangi turtas buvo parduotas už itin žemą, tikros turto vertės neatitinkančią kainą susijusiam asmeniui ir tai vertintina kaip ieškovo siekis nesąžiningais veiksmais įgyti atsakovo turtą (t. 1, b. l. 8).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 str. nurodo, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Nustatyta, kad pagrindinė prievolė pagal lizingo sutartis nėra pasibaigusi, todėl šalutinė laidavimo prievolė išlieka. Šalių sudaryta laidavimo sutartis atitinka reikalavimus dėl formos ir prievolės dydžio. Tarp šalių nėra ginčo dėl pačios laidavimo sutarties teisėtumo.

Lizingo sutarčių esmė yra ta, jog lizingo davėjas nuperka lizingo gavėjo nurodymu turtą naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, turtas pereis lizingo gavėjui. Lizingo davėjo teisė į lizingo sutarties nutraukimą bei turto susigrąžinimą ir teisė į lizingo davėjo patirtų nuostolių atlyginimą atsiranda tik lizingo gavėjui nevykdant arba netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Nustatyta, kad lizingo gavėjas sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau vėliau nebevykdė savo prievolės tinkamai, o paskutinis mokėjimas pagal minėtą lizingo sutartį buvo atliktas 2008-08-05. Laiduotojas buvo raštu įspėtas apie tai, kad lizingo gavėjas nevykdo įsipareigojimų, o nutraukus lizingo sutartis – raštu įspėtas apie tai, jog laidavimo sutartyse numatyta tvarka įvykdytų savo, kaip laiduotojo įsipareigojimus, tačiau tinkamai šių prievolių nevykdė. Nors atsakovas nurodė, kad iš pradžių mokėjo už lizingo gavėją, siūlė perimti įrengimus, paleisti juos veikti ir dirbti, pateikė verslo planą, tačiau iš laidavimo sutarčių matyti, kad toks elgesys nėra tinkamas laidavimo sutarčių vykdymas. Atsakovas būdamas laidavimo sutarties šalimi, privalėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tai yra toliau mokėti likusias lizingo įmokas, tačiau nustojo tai daryti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas dėl esminio sutarties pažeidimo ir vienašališko nutarties nutraukimo ( CK 6.217str.)yra pasisakęs, kad sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (2005-02-21 Teismų praktika Nr. 22). Iš laidavimo sutarčių ir lizingo sutarčių analizės matyti, kad atsakovas pasirašydamas laidavimo sutartis žinojo, jog tuo atveju, jei lizingo gavėjas nevykdytų įsipareigojimų, jis vien turto daliai turėtų įsipareigojimą sumokėti 5 826 254,72 Lt (be palūkanų ir delspinigių). Atsakovas su tuo sutinka, tik nurodo, kad ieškovas, realizuodamas lizingo sutarčių turtą už itin žemą kainą, jį perleidžiant suinteresuotam asmeniui, sukėlė atsakovui didelius turtinio pobūdžio praradimus – pareigą sumokėti gerokai didesnį lizingo sutarčių kainos ir turto pardavimo kainos skirtumą, nei tikėjosi, nes lizingo sutarčių turto vertė per dvejus metus negalėjo kardinaliai sumažėti. Atsakovas nurodo, kad ieškovo ir UAB „Ūkio banko rizikos valdymas“ sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio kaina buvo mažesnė už tikrą rinkos kainą ir tai yra tinkamas pagrindas nutraukti laidavimo sutartis. Šie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti (CK 6.200 str., 6.217 str.).

Pirma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų jo teiginius. Teisminio reikalavimo dėl BUAB „SVM Metal“ skolos priteisimo iš UAB „Astonbocas“ atveju, atsakovas, laikydamas, kad reiškiamas reikalavimas yra per didelis, turi visas įstatymų jam suteiktas teises ginčyti reikalavimo sumą – prašyti nustatyti tikrąją UAB „Ūkio banko lizingas“ gražintų daiktų rinkos vertę, prašyti paskirti byloje ekspertizę šių daiktų rinkos vertei nustatyti, ginčyti Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 09-II-229, prašyti paskirti kitą kilnojamojo turto vertinimą ir kt. Pažymėtina, kad nesant priešingų įrodymų teismas neturi pagrindo nesiremti kvalifikuotų nepriklausomų turto vertintojų vertinimu. Iš teismui pateikto įmonės kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Krivita“ gali verstis turto ir verslo vertinimo veikla (t. 1, b. l. 39). Iš pateiktų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų matyti, kad asmenys atlikę minėtą turto vertinimą – V. S. yra išlaikęs kilnojamojo turto vertintojo egzaminą, o I. B. yra išlaikiusi vertintojo asistento kvalifikacinį egzaminą kilnojamojo turto vertinimo srityje (t. 1, b. l. 42-43). Turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir ji laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (LR Turto verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str.).

Antra, aplinkybė, kad daiktų pirkimo–pardavimo kaina galimai buvo mažesnė už rinkos vertę savaime nesuteikia pagrindo teisėtai vienašališkai nutraukti laidavimo sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. 1 d. ir 4 d., o taip pat šio kodekso 6.313 str. 1 d., leidžia pardavėjui ir pirkėjui laisvai susitarti dėl jiems priimtinos perkamų – parduodamų daiktų kainos, taigi ir dėl kainos, mažesnės už šių daiktų rinkos vertę. Laidavimo sutartyse šalys jokių ribojimų dėl perkamų – parduodamų daiktų kainos nėra numatę. Be to, nėra numatyta ir dėl tokio vienašališko sutarties nutraukimo pagrindo, kuriuo remiasi atsakovas.

Atsakovas nurodo, kad lizingo sutarčių turto pardavimas susijusiam asmeniui už itin mažą, tikrosios turto vertės neatitinkančią, kainą, vertintinas kaip UAB „Ūkio banko lizingas“ siekis nesąžiningais veiksmais įgyti UAB „Astonbocas“ turtą. Tačiau nėra pateikta jokių įrodymų dėl ieškovo nesąžiningumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas siekė tolesnio lizingo sutarties vykdymo, o jo nesant stengėsi realizuoti lizingo turtą remdamasis turto vertinimo ataskaita. Tokie ieškovo veiksmai savaime nelaikytini nesąžiningais. Atsakovas reiškė reikalavimą dėl pirkimo- pardavimo sutarčių sudarytų tarp ieškovo ir UAB „Ūkio banko rizikos kapitalas valdymas“ pripažinimo negaliojančiomis, tačiau teismas ieškinį civ.byloje Nr. 2-223-615/2011 atmetė( prijungtos civ. bylos nr. 2-223-615/2011). Taigi darytina išvada, kad ieškovas reikšdamas ieškinį dėl pirkimo- pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tiek vienašališkai siekdamas nutraukti laidavimo sutartį, pasirinko neteisėtą savo teisių gynimo būdą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog ieškovo reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl reikalavimas tenkintinas CK 6.38 str., 6.76 str., 6.200 str., 6.217 str. pagrindais.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistina 130 Lt žyminio mokesčio, o valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 87,07 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti UAB „Astonbocas“, į. k. 125920840, vienašališką 2007-07-31 laidavimo sutarties Nr. 7-21 ir 2007-11-22 laidavimo sutarties Nr. 7-85 nutraukimą neteisėtu.

Priteisti ieškovui UAB „Ūkio banko lizingas“, į. k. 234995490, buveinė: K.Donelaičio g. 60, Vilnius, a.s. LT19 7011 7000 2246 7835, AB „Ūkio bankas“, Kauno filialas, b. k. 70100, iš atsakovo UAB „Astonbocas“, į. k. 125920840, Pramonės g. 97, Vilnius, a. s. LT76 7010 4000 0546 7624, AB „Ūkio bankas“ Vilniaus fil., b. k. 70100, 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Astonbocas“, į. k. 125920840, buveinė: Pramonės g. 97, Vilnius, a. s. LT76 7010 4000 0546 7624, AB „Ūkio bankas“ Vilniaus fil., b. k. 70100, 87,07 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.