Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-625-1017/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
A5.-625-1017/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00353-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
K. V.
Advokatai
Lina Andriuškevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-625-1017/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00353-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V., jo atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Giedriui Kriūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V., būdamas UAB „Didžioji statyba” direktoriumi, 2017 m. gruodžio 5 d., 10.00 val., esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti A. S. (A. S.) ir J.(J.) M. statybos objekte adresu Leičių g. 9, Vilniuje, nesudarius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Tuo K. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) Užimtumo įstatymo 56 straipsnio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas palaikė protokole nurodytas aplinkybes. Prašė pripažinti K. V. kaltu, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti baudą sankcijose ribose. Nurodė, kad ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių nėra (b. l. 17-18).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. V. paaiškino, kad jis apgailestauja, jog įvyko nesusipratimas. Buvo atiduoti pareiškimai kontorai dėl priėmimo į darbą, tie darbininkai atėjo, o darbų vadovas, neįsitikinęs, kad dokumentai sutvarkyti, leido dirbti. Dėl asmenų priėmimo į darbą atsakingas buvo direktorius statybai V. K.. A. S. ir J. M. turėjo pradėti dirbti nuo patikrinimo dienos, pareiškimai dėl priėmimo į darbą buvo kontoroje, įvyko nesupratimas, tokių atvejų nėra buvę. Sodrai buvo pranešta tą pačią dieną, t. y. patikrinimo dieną, nors turėjo būti pranešta dieną anksčiau, t. y. gruodžio 4 d. Darbo sutartys buvo pasirašytos dieną prieš patikrinimą. Jis nesukontroliavo, neužakcentavo darbo sutarčių, daugiau tokių įvykių nepasikartos, visi darbuotojai perspėti (b. l. 17-19).

Teismo posėdžio metu K. V. atstovė nurodė, kad įmonė UAB „Didžioji statyba” vykdo didelio masto statybinius objektus keliose Vilniaus miesto vietose, reikalingas didelis kiekis darbuotojų, vieni priimami į darbą, o kiti nuomojami kaip darbo jėga, vien registruotų darbuotojų yra 11, o įmonės pajėgumams užtikrinti reikalinga virš 50 žmonių. Žmonės neatėjo iš gatvės, su jais buvo tartasi, jie žinojo, kada atvyks, žinojo darbo užmokestį, darbo laiką, šio proceso nedokumentavimą lėmė žmogiškoji klaida, o ne tyčia priimti žmogų, nesudarius darbo sutarties. Pašo nebausti direktoriaus, nes nebuvo tyčios sudaryti tokius santykius, kurie neturėtų savyje legalizuoto užtaiso, darbo sutartis sudaryta, pranešta po pietų Sodrai jau atlikus patikrinimą, bet tyčios nemokėti mokesčių įmonėje nebuvo. Darbo inspekcijos patikrinimo metu „Sodrai“ nebuvo pranešta apie darbo santykių pradžią, bet tai padaryta 3 val. bėgyje, pažeidimas mažareikšmis. Nėra šio straipsnio sudėties, nebuvo tyčios priimti į darbą arba sudaryti tokias sąlygas dirbti žmogų, kuris nežinotų, kur atėjo ir kokiu tikslu. Objektai Vilniaus mieste, direktorius dokumentuoja kiekvieną judesį, dar nebuvo tokio atvejo, kad nebūtų dokumentuota darbo santykių pradžia. Prašo nusižengimą pripažinti kaip mažareikšmį ir nebausti direktoriaus (b. l. 17-18).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2018 m. sausio 30 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDZ 0897-1083 nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 10.00 val., atlikus patikrinimą UAB „Didžioji statyba” statybos objekte adresu Leičių g. 9, Vilniuje, buvo rasti objekte dirbantys A. S. ir J. M., kurių nebuvo įmonės apdraustųjų sąrašuose. A. S. nurodė, kad internete rado skelbimą, kad yra ieškomi darbuotojai, ir 2017 m. gruodžio 5 d. atėjęs į objektą davė savo dokumentus darbų vykdytojui. Sutarė, kad darbo laikas bus nuo 8.00 val. iki 17.00 val., darbo užmokestis – 380 Eur, ir pradėjo dirbti. Darbo sutarties dar nepasirašęs. J. M. nurodė, kad objekte dirba pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su „prarabu“ Viktoru, kuris išdavė asmenines apsaugos priemones bei jį instruktavo darbų saugos klausimais. Sutarė, kad darbo laikas bus nuo 7.00 val. iki 16.00 val., užmokestis – minimalus. Patikrinimo dieną montavo klojinius. Tyrimo metu apklausus darbų vadovą Viktorą (Viktor) Kulešą, jis nurodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. iš minėtų asmenų buvo paimti prašymai priimti į darbą. Asmenys buvo instruktuoti, o prašymai pateikti įmonės ofisui. Dėl jam nežinomų aplinkybių duomenys Sodrai buvo pateikti pavėluotai. Iš esmės analogiškas aplinkybes paaiškinime nurodė ir įmonės vadovas K. V.. Pažymėtina, kad įmonė pateikė pasirašytas darbo sutartis su A. S. ir J. M., kurios yra pasirašytos 2017 m. gruodžio 5 d., o ne 2017 m. gruodžio 4 d., kaip kad teigia įmonės atstovai, o darbo apskaitos žiniaraštyje 2017 m. gruodžio 5 d. dirbtas laikas nepažymėtas. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Sodra pranešimą apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią gavo 2017 m. gruodžio 5 d., 15.09 val., t. y., po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo (b. l. 3-4).

Tyrimo metu K. V. 2018 m. sausio 30 d. paaiškinime nurodė, kad jų įmonėje 2017 m. gruodžio 4 d. buvo gauti naujų darbuotojų A. S. ir J. M. duomenys ir tą pačią dieną su jais buvo pasirašytos darbo sutartys, kurios persiunčiamos elektroniniu paštu buhalterijai, o buhalterija jas persiunčia Sodrai. Dėl darbuotojų aplaidumo šios sutartys buvo išsiųstos tik sekančią dieną. Darbuotojai įspėti, kad toks faktas daugiau nepasikartotų, pats jis žada ateityje nuolat kontroliuoti, kad naujai priimtų darbuotojų duomenys būtų laiku užregistruoti ir išsiųsti į Sodrą (b. l. 5).

Tyrimo metu V. K. 2018 m. sausio 24 d. paaiškinime nurodė, kad A. S. ir J. M. 2017 m. gruodžio 4 d. užpildė prašymus dėl įdarbinimo ir pateikė ofisui. Darbuotojai buvo prainstruktuoti dėl darbų saugos, buvo paimti jų parašai. Dėl jam nežinomų aplinkybių įmonės administratorius pavėluotai perdavė informaciją buhalterei, kuri turėjo laiku informuoti Sodrą dėl asmenų įdarbinimo. 2017 m. gruodžio 5 d. paaiškėjo, kad apie tai dar nebuvo pranešta Sodrai, kas buvo iškart atlikta (b. l. 8).

Tyrimo metu A. S. 2017 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. internete rado skelbimą, jog UAB „Didžioji statyba” ieško darbuotojų. Pasiskambinęs telefonu ryte atėjo į darbą ir atsakingam objekto darbuotojui padavė dokumentus darbo sutarčiai sudaryti. Buvo sutarta, kad darbo laikas bus nuo 8.00 val. iki 17.00 val., darbo užmokestis – minimalus, t. y. 380 Eur. Šiai minutei darbo sutarties nepasirašęs (b. l. 6).

Tyrimo metu J. M. 2017 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodė, kad įmonėje ir statybos objekte dirba pirmą dieną ir dirbs nuo 7.00 val. iki 16.00 val. Dėl darbo ir darbo laiko tarėsi su „prarabu“ Viktoru, sutarė, kad darbo užmokestis bus minimalus. Įrankiai, asmeninės apsaugos priemonės – firmos, juos išdavė Viktoras. Dėl saugos darbe instruktavo Viktoras. Patikrinimo dieną montavo klojinius (b. l. 7).

Iš teismui pateiktų 2017 m. gruodžio 5 d. sutarčių Nr. 93 ir Nr. 4 kopijų matyti, kad A. S. ir J. M. priimti dirbti į UAB „Didžioji statyba”, sutartis įsigalioja ir jie pradeda dirbti nuo 2017 m. gruodžio 6 d. (b. l. 9-10)

Iš 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad betonuotojai A. S. ir J. M. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2017 m. gruodžio 6 d. (b. l. 11-14).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims kyla už nelegalų darbą ir užtraukia baudą nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta DK bei kiti įstatymai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; vadovaujantis DK 42 straipsnio 2 dalimi, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje; o pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Be to, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos, dėl kurių iš esmės byloje ginčo nėra, matyti, jog Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai 2017 m. gruodžio 5 d., apie 10.00 val. atliko UAB „Didžioji statyba” patikrinimą ir nustatė, kad nurodytu laiku šios įmonės objekte, esančiame adresu Leičių g. 9, Vilniuje, dirbo A. S. ir J. M., su kuriais patikrinimo metu nebuvo raštu sudarytos darbo sutartys bei apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Apie šių darbuotojų įdarbinimą VSDFV buvo pranešta po patikrinimo, nurodant, kad jų darbo pradžia – 2017 m. gruodžio 6 d., nors pagal aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus tai turėjo būti padaryta vėliausiai 2017 m. gruodžio 4 d. Tai, jog šie asmenys būtų dirbę įmonėje 2017 m. gruodžio 5 d., neužfiksuota ir UAB „Didžioji statyba“ 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Be to, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytojas V. K. teigė, kad darbo sutartis su asmenimis buvo pasirašyta dar iki patikrinimo, tik per klaidą informacija neperduota VSDFV, šie jų teiginiai paneigti liudytojo A. S. paaiškinimais, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis.

Pažymėtina, kad bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinio tesiės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Nagrinėjamu atveju, nors ne pats įmonės direktorius rūpinosi A. S. ir J. M. priėmimu, jų dokumentų sutvarkymu bei apmokymu, jis, būdamas įmonės vadovu, privalėjo darbą organizuoti bei vadovaujamoje įmonėje darbo tvarką nustatyti taip, kad tokio pažeidimo būtų išvengta. Be to, vien tas faktas, kad įmonėje yra daug darbuotojų bei didelė jų kaita, vadovo atsakomybės nešalina.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad K. V., būdamas UAB „Didžioji statyba“ direktoriumi, t. y. subjektu, atsakingu už darbuotojų darbo sutarčių pasirašymą bei tinkamą darbo santykių įforminimą, netinkamai vykdė pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad būtų sudaryta darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie A. S. ir J. M. priėmimą, ir leido jiems 2017 m. gruodžio 5 d. dirbti nelegaliai. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimai bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatos, o jo veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Pastebėtina, kad ANK yra numatyta galimybė asmens netraukti administracinėn atsakomybėn, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika, tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų atžvilgiu, o ANK 95 straipsnyje įtvirtintas administracinis nusižengimas tarp jų nenurodytas.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas darbo srityje, susijęs su asmenų darbo ir socialinėmis teisėmis) bei nusižengimo padarymo aplinkybes (dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimo buvo neužtikrinta, kad būtų laiku sudarytos A. S. ir J. M. darbo sutartys bei apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešta VSDFV; darbuotojų įdarbinimu rūpinosi ne pats direktorius, tačiau darbų vadovas V. K., kurio veiksmus K. V. netinkamai kontroliavo; paaiškėjus pažeidimo faktui, buvo nedelsiant imtasi priemonių įgyvendinti įstatymų reikalavimus, A. S. ir J. M., nesudarius darbo sutarties ir nepranešus apie jų įdarbinimą dirbo tik vieną dieną; daugiau tokių įvykių šioje įmonėje neužfiksuota, po nagrinėjamo įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų, bendraujant su darbuotojais, kad tokie pažeidimai nepasikartotų), į tai, kad nustatyta K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei sankcijoje numatytos baudos dydį, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo K. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę baudą nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 500 Eur baudą. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad net minimali nuobauda būtų neproporcinga, ir yra pakankamo pagrindo manyti, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, skiriant mažesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti K. V. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18077555748 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Norvilienė