Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau 7 kartus teistas:

1) 2008-03-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir 182 str. 3 d., paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (1 030 Lt ) dydžio bauda;

2) 2010-12-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., paskirta bausmė – 4 mėn. viešųjų darbų;

3) 2011-06-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., paskirta bausmė – 30 parų arešto;

4) 2012-02-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 str. 1 d., paskirta bausmė – 4 mėn. laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidėtas 1 m.;

5) 2012-04-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., paskirta bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2013-02-11 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi subendrinus 2012-04-12 ir 2012-02-08 nuosprendžius, paskirta subendrinta bausmė – 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2015-05-28 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 str. 1 d. ir 301 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė (subendrinus su 2012-04-12 nuosprendžiu paskirta bausme) – 3 m. laisvės atėmimo.

7) 2016-09-28 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje

II. Byloje surinkti įrodymai

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad E. P. eismo įvykio metu patyrė dešinės pėdos nykščio naginio pirštakaulio lūžį su kraujosruva aplinkiniuose piršto audiniuose. Sužalojimas padarytas pėda atsitrenkiant į kietą buką automobilio dalį ar kitą kietą daiktą. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (el. b. l. 86-88).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-01-01, po 12.00 val., Vilniuje, išėjo pavedžioti šunį. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu link (duomenys neskelbtini) gatvės jis pamatė, kaip pakankamai toli priekyje jo, ties (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryža esančioje reguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje automobilis partrenkė pėsčiąją. Nepastebėjo, iš kur atvažiavo automobilis. Taip pat negali nurodyti, kokie šviesoforo signalai tuo metu degė eismo įvykio dalyviams. Iš tolo matė tik bendrą eismo įvykio vaizdą, tai yra, matė, kaip šviesios spalvos automobilis partrenkė (duomenys neskelbtini) g. kelią kirtusią pėsčiąją, po ko nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Automobilis tęsė važiavimą (duomenys neskelbtini) gatve ir pravažiavo pro jį. Spėjo įsidėmėti automobilio valstybinį registracijos numerį – „(duomenys neskelbtini)“. Kas vairavo automobilį bei kiek juo važiavo asmenų, jis nematė. Visas dėmesys buvo sutelktas įsidėmėti numerius. Po to jis nuskubėjo prie partrenktos moters. Kai prie pėsčiosios priėjo, ji jau buvo atsikėlusi ir šaligatviu ėjo link (duomenys neskelbtini) g.. Pastaroji nurodė, kad viskas gerai, jai nieko neskauda. Jis paprieštaravo, nurodydamas, kad reikėtų informuoti tarnybas, nes galimai ji skausmus pajus vėliau. Moteriai sutikus, jis iš moters telefono paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Savo telefoną buvo palikęs „krautis“ namuose. Kartu su nukentėjusiąja sulaukė į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų. Kurį laiką įvykio vietoje buvo dar vienas vyras, matęs įvykį, tačiau pastarasis policijos nesulaukė. Šio vyro duomenys jam nežinomi (el. b. l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (transporto priemonės – automobilio „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo) atstovų suteiktais duomenimis, nustatyta, kad 2022-01-01, Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs automobilis „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 12.16 val. iki 12.31 val., buvo išnuomotas M. S. vardu ( el. b. l. 17,18).

Liudytoja M. S.ikiteisminio tyrimo metu parodė 2022-01-01 dirbusi pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką. Nuo 10.00 val. dirbo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patalpose. Dirbo ne viena, buvo ir kitų darbuotojų. Po pietų, apie 12.00 val., jai būnant darbe, paskambino vyras, prisistatęs automobilių nuomos „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jis nurodė, kad 2022-01-01 jos vardu išnuomotu automobiliu buvo padaryta avarija. Pasiteiravus, kas įvykio metu vairavo automobilį, ji nurodė, kad automobilį jos vardu galėjo išnuomoti jos draugas L. S.. Kadangi jos telefonas blogai veikė, ji anksčiau, t. y. 2021-12-31, į draugo L. S. telefoną įdiegė automobilių nuomos „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. 2021-12-31 buvo išsinuomojusi automobilį ir juo naudojosi. Po to, L. S. telefone liko jos prisijungimo duomenys, be to, jis pats šiuos duomenis žinojo, kadangi dalyvavo diegiant programėlę. „(duomenys neskelbtini)" vadybininkui paprašius nuvykti į įvykio vietą, ji nurodė negalinti palikti darbo vietos. Tada vadybininkas pranešė, kad gautus duomenis perduos policijos pareigūnams. Ji tam neprieštaravo. 2022-01-01 policijos pareigūnai su ja nesusisiekė. Baigus pokalbį, ji iš karto paskambino L.. Jam atsiliepus, ji suprato, kad pastarasis šoko būsenoje, jis verkė. Ilgiau su juo nepakalbėjo, nes jis „numetė ragelį“. Apie 20.00 – 20.30 val. po darbo grįžusi į namus, ji iš L. S. sužinojo, kad įvykis kilo jam iš (duomenys neskelbtini) sukant link (duomenys neskelbtini) g.. Tuo metu jis vairuojamu automobiliu partrenkė pėsčiąją. L. S. sakė, kad moteris per kelią ėjo degant raudonam šviesoforo signalui. L. S. buvo blaivus, bet labai išsigandęs. Žino, kad L. S. neturi vairuotojo pažymėjimo. Kaip suprato, L. S. automobilį išsinuomojo be jos žinios prisijungęs prie transporto priemonių nuomos programėlės. Nežino, kodėl jis taip pasielgė, jo paaiškinimų šiuo klausimu nesulaukė. Kitą dieną, t. y. 2022-01-02, kartu su L. S. nuvyko į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur dėl įvykio surašė paaiškinimus (el. b. l. 70-72).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu gauti duomenys. 2022-01 01 eismo įvykis kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamąją dalį ties kelių sankirta sudaro 5 eismo juostos. 3 eismo juostos skirtos važiuoti sankryžos kryptimi, 2 – priešinga kryptimi, nuo sankirtos pusės. Sankryžoje, ties kelių sankirta, yra įrengtos šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėja, skirta pereiti (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamąją dalį, ir dviračių pervaža. Kelio viduryje, ties perėja, yra įrengta priešingos eismo krypties puses skirianti pėsčiųjų saugumo salelė.

Apžiūros metu eismo įvykio metu pėsčiąją partrenkusios transporto priemonės, t. y. pirminiais duomenimis – automobilio „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojui pasišalinus, įvykio vietoje nebuvo. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (transporto priemonės valdytojo) atstovų suteikta informacija, automobilis netrukus po įvykio buvo rastas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apgadintas, t. y. buvo nulaužtas šoninis kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis ir įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, (el. b. l. 7; 10; 11-14; 15).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalauti ir prie bylos medžiagos prijungti ties 2022-01-01 eismo įvykio vieta, t. y. ties reguliuojama (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini) įrengtomis dvejomis vaizdo stebėjimo kameromis tyrimui aktualiu laikotarpiu nufilmuotų vaizdų įrašai (el. b. l. 22; 24).

Apžiūros metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, buvo nustatyta, kad įrašuose užfiksuota, kaip pėsčioji (t. y. E. P.) sankryžoje, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, įžengė į (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį ir pėsčiųjų perėja ėjo į kitą kelio pusę. Tuo metu kitų kelią kertančių pėsčiųjų nebuvo. Pėsčiajai praėjus (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo pusę, skirtą judėti link sankryžos, bei saugumo salelę, pastaroji priešingos eismo krypties (skirtos važiuoti nuo sankryžos pusės) pirmos eismo juostos (iš dviejų) viduryje buvo partrenkta baltos spalvos lengvuoju automobiliu, kuriuo į sankryžą buvo įvažiuota iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir sukta į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pėsčioji, kuri buvo kliudyta prieš pat susidūrimą pradėto stabdyti (užsidegė galiniai stabdžių žibintai) ir į dešinę pasukto automobilio priekiniu kairės pusės kampu bei kairiojo šono priekine dalimi, nugriuvo ant važiuojamosios dalies. Tuo metu įvykio vietoje nesustabdytas automobilis toliau nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Prieš pat eismo įvykį, automobiliui kairio posūkio kreive judant sankryža ir artėjant prie iškart už kelių sankirtos įrengtos pėsčiųjų perėjos, nebuvo objektų, kurie būtų apriboję automobilio vairuotojo galimybę matyti perėją ir ja kelią kirtusią pėsčiąją. Vaizdo įrašuose nebuvo užfiksuota degant kokiems šviesoforo signalams pėsčioji kirto kelio važiuojamąją dalį, o automobilio vairuotojas – sankryžoje atliko kairiojo posūkio manevrą. Buvo užfiksuotas tik šviesoforo signalų veikimas minėtų eismo įvykio dalyvių veiksmų atlikimo metu reguliavęs (duomenys neskelbtini) gatve vykusį transporto priemonių eismą, (el. b. l. 25-32).

Ikiteisminio tyrimo metu iš (duomenys neskelbtini) buvo išreikalauti duomenys, susiję su reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įrengtų šviesoforų darbo režimu tyrimui aktualiu laiku, (el. b .l. 33,34-53).

Išanalizavus šviesoforų darbo režimo duomenis, t. y. sugretinus tarpusavyje tuo pačiu metu veikusių skirtingų šviesoforų signalinių grupių, reguliuojančių 1) pėsčiųjų eismą per (duomenys neskelbtini) gatvės kelią, 2) transporto priemonių, įvažiuojančių į sankryžą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir sukančių į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, eismą, 3) transporto priemonių, įvažiuojančių į sankryžą iš (duomenys neskelbtini), eismą (šį eismo srautą reguliuojančių šviesoforų signalai buvo užfiksuoti vaizdo įraše), ir įvertinus juos visumoje su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, buvo nustatyta, kad 2022-01-01 eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį perėja kirtusi pėsčioji (t. y. E. P.) buvo partrenkta tuo metu, kai jos atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, o ją kliudžiusio automobilio judėjimo krypties atžvilgiu – žalias šviesoforo signalas, (el. b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad šis asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Pagal KET 128 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad L. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, kad jam neturint vairuotojo pažymėjimo, jis išnuomavo automobilį „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuojant baudžiamajame įsakyme nurodytomis aplinkybėmis dėl savo neatidumo partrenkė per gatvę neleistinoje vietoje einančią moterį bei ją sužalojo. Įvykio vietoje nepasiliko, išvažiavo, nes buvo šoke. Savo veiksmus nepateisina ir dėl jų gailisi. Be to, kaltinamojo parodymus patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. P., liudytojų M. S. ir A. B. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai, policijos įvykių registro išrašas, medicinos specialisto išvados duomenimis, jog E. P. eismo įvykio metu patyrė dešinės pėdos nykščio naginio pirštakaulio lūžį su kraujosruva aplinkiniuose piršto audiniuose. Sužalojimas padarytas pėda atsitrenkiant į kietą buką automobilio dalį ar kitą kietą daiktą. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog L. S., 2022 m. sausio 1 d., apie 12.29 val., Vilniuje, reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, vairuojamu automobiliu sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę - į (duomenys neskelbtini) g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, jis, jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, iš (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į sankryžą ir sukdamas į kairę – į (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, pirmą eismo juostą iš dviejų, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš jo kelyje atsiradusią kliūtį, kurią buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti – už važiuojamųjų dalių sankirtos įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui per (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją E. P. ir ją partrenkė, dėl ko E. P. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi tokia L. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė paskirtą baudą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. S. įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę neturint tam teisės. Taip pat teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 2 d.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius L. S. – yra dirbantis, nevedęs, teistas, L. S. paskutinių 5 metų laikotarpiu (2022-06-29 duomenys) administracine tvarka buvo baustas 24 kartus (daugumoje atvejų įvykdyti nusižengimai, numatyti ANK 446 str. 4 d., t. y. važiavimas maršrutine transporto priemone be bilieto, dėl KET pažeidimo – 1 nusižengimas), (el. b. l. 141-152), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui, t. y. 33 MGL (1 650 Eur) baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

L. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 22 MGL (1 100 Eur) dydžio baudos.

Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui, o, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 22 MGL (BBND) dydžio, t. y. mažesnė už minimalaus įstatyme numatyto dydžio už nesunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, todėl dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip neatsargus nusikaltimas, eismo įvykis susijęs ne tik su paties vairuotojo KET pažeidimais, bet ir su pėsčiosios sužalojimu, po eismo įvykio, jis nesustojo, nuvažiavo ir tik praėjus dienai po įvykio, kaltinamasis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Po to nuvyko į policijos įstaigą ir parašė paaiškinimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, teismas sprendžia, kad L. S. nustatytinas artimas vidurkiui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – dveji metai.

V. Duomenys apie civilinį ieškinį ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu civilinių ieškinių nebuvo pareikšta.

Nukentėjusioji E. P., apklausų metu ją partrenkusio automobilio vairuotojo atžvilgiu nereiškusi jokių pretenzijų ir nurodžiusi laikanti, kad ji dėl eismo įvykio žalos nepatyrė, atsisakė proceso metu pareikšti civilinį ieškinį, (el. b. l. 75-77; 78,79).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas 2022-08-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. automobilio „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo) atstovų pranešimas, kad įmonė baudžiamojo proceso metu civilinio ieškinio dėl eismo įvykio metu transporto priemonės apgadinimu padarytos žalos atlyginimo nereikš (el. b. l. 20; 21).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovų pranešimas, kad turtinės žalos, pasireiškusios nukentėjusiosios E. P. gydymo išlaidomis, klausimai bus sprendžiami su draudimo bendrove, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta įvykio kaltininko transporto priemonė, t. y. automobilis „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 97; 95).

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Laikinos nuosavybės teisų apribojime taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti L. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir L. S. skirti galutinę bausmę 22 MGL (1 100 Eur) dydžio baudą.

Paskirti L. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant jam 2 (du) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Išaiškinti L. S., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti L. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.