- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- ATP-79-290/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Jurgis Kiškis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad jis 2011 m. sausio 24 d. apie 8 val. 54 min., Kaune, Ukmergės g. ties namais Nr. 18 ir 20, vairuodamas transporto priemonę „C. G. Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė prieš priešais atvažiuojantį automobilį, jį apgadino ir, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. nutarimu V. P. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė šias nuobaudas: už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje - 100 (vieno šimto litų) baudą; už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutines administracines nuobaudas paskyrė - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neigia savo kaltę, neprisipažįsta sukėlęs eismo įvykį, tačiau surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad V. P. padarė administracinius teisės pažeidimus. Iš nukentėjusiosios paaiškinimo, fotonuotraukų; transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad nukentėjusiosios ir V. P. automobilių kairės pusės veidrodėliai sugadinti. Nukentėjusiosios R. S. paaiškinimu teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti, be to ji nurodė, kad ant V. P. automobilio galo buvo išskirtinis lipdukas, todėl automobilių sumaišyti negalėjo. Tas faktas, kad V. P. automobilio veidrodėlis nuo seniau apvyniotas izoliacine juosta, nepaneigė fakto, kad šiuo veidrodėliu nekliudė nukentėjusiosios automobilio. Teismas pažymėjo, jog dėl eismo įvykio aplinkybių jo dalyviai nesutarė, todėl buvo būtina kviesti policiją. Šią pareigą nukentėjusioji įvykdė, o V. P. ją ignoravo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesulaukęs policijos pareigūnų. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, V. P. asmenybę, į tai, kad galiojančių nuobaudų neturi ir skyrė minimalias nuobaudas, numatytas straipsnių sankcijose. Paskirtos baudos subendrintos ATPK 33 straipsnio nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu V. P., pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarimas yra naikintinas ir byla nutrauktina, nes teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į visus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, dėl aibės įrodymų apskritai nepasisakė ir vadovavosi tik nukentėjusiosios subjektyviu ir byloje surinktiems rašytiniams įrodymams bei liudytojų parodymams prieštaraujančiu paaiškinimu. Teismas, priimdamas nutarimą, nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusioji, įvykus menamam autoįvykiui, nesustojo ir nekvietė policijos į įvykio vietą ir ėmė persekioti pareiškėjo automobilį ir neleistinais veiksmais jį stabdyti. Pareiškėjas pažymi, jog protokole nenurodyta, ar rastos ir kokioje vietoje rastos nulaužto veidrodžio liekanos, neapibrėžta ir neužfiksuota menamo įvykio vieta, neatliktas trasologinis tyrimas, neįvertintas transporto priemonių ir jų elementų techninis stovis pagal turimus duomenis, netirta suklastoto eismo įvykio galimybė. Jis teigia, kad 2011 m. sausio 24 d. apskritai Ukmergės gatve nevažiavo, todėl iš jokio menamo įvykio vietos nepasišalino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo, Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu teismo nutarimu V. P. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir pagal 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad
Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims neturintiems teisės vairuoti transporto priemones - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Pareiškėjas savo kaltę neigė iš esmės nuo pat pradžių, tiek surašant paaiškinimą policijos komisariate (b. l. 11), tiek apklausus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 21), tiek surašant apeliacinį skundą (b. l. 39 - 40), nurodydamas, jog jokio menamo įvykio nepadarė ir iš įvykio vietos nepasišalino, neprisipažįsta ir neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti V. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios eismo įvykio vietos schemos visiškai neaiški transporto priemonių susidūrimo vieta, jų padėtis susidūrimo metu, nors šie duomenys yra būtini objektyviai tiesai byloje nustatyti. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta autoįvykio vieta bei nukentėjusiosios R. S. nurodyta automobilių susidūrimo vieta (b. l. 33), nesutampa su prie protokolo pridėtoje eismo įvykio vietos schemoje nurodyta susidūrimo vieta. Lieka neaišku, kur įvyko autoįvykis ir kokioje padėtyje susidūrimo metu buvo pažeidėjo ir nukentėjusiosios automobiliai. Darytina išvada, kad remiantis vien administracinio teisės pažeidimo byloje esančia autoavarijos vietos schema negalima besąlygiškai teigti, jog V. P. kaltas dėl 2011 m. sausio 24 d., 8 val. 54 min. Kauno m., Ukmergės g. ties namais Nr. 18 ir 20 kilusio autoįvykio. Teismas turėtų svarstyti autotechninės trasologinės ekspertizės skyrimo klausimą transporto priemonių susidūrimo vietai, jų padėčiai susidūrimo metu nustatyti. Šiam klausimui spręsti taip pat svarbu pašalinti autoavarijos vietos schemoje įžvelgiamus trūkumus (duomenų nepakankamumas). Siekiant pašalinti autoavarijos vietos schemos trūkumus, būtina apklausti įvykio vietą apžiūrėjusius ir įforminusius pareigūnus bei atlikti kitus, teismo nuožiūra, būtinus veiksmus. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir buvo apklaustas eismo įvykį įforminęs pareigūnas V. K., tačiau teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta autoįvykio vieta bei nukentėjusiosios R. S. nurodyta automobilių susidūrimo vieta, nesutampa su prie protokolo pridėtoje eismo įvykio vietos schemoje nurodyta susidūrimo vieta.
Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Kadangi bylos aplinkybėms išsiaiškinti reikia surinkti ir įvertinti naujus įrodymus, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis naikinama ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutarė:
V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.