Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI Sprendimu, pateikė 2016 m. gegužės 12 d. skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). VMI 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-234 (toliau – ir VMI Sprendimas) nusprendė pareiškėjos skundo netenkinti ir patvirtinti Vilniaus AVMI Sprendimą. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją su 2016 m. rugsėjo 19 d. skundu dėl VMI Sprendimo panaikinimo (toliau – ir pareiškėjos Skundas). Komisija 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 5-694 (7-215/2016) informavo, jog pareiškėjos Skundas dėl VMI Sprendimo buvo išnagrinėtas 2016 m. spalio 25 d. Komisijos posėdyje. Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 18 d. buvo įteiktas Komisijos 2016 m. lapkričio 17 d. posėdžio protokolinis sprendimas Nr. PP-346 (7-215/2016) (toliau – ir Komisijos Sprendimas), kuriuo pareiškėja buvo informuota apie tai, kad Komisija 2016 m. lapkričio 17 d. nagrinėjo pareiškėjos Skundo nagrinėjimo sustabdymo klausimą ir nusprendė pareiškėjos Skundo nagrinėjimą sustabdyti, iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-9224-764/2016 (proceso Nr. 3-61-3-03769-2016-7) pagal pareiškėjos sutuoktinio A. J. 2016 m. rugsėjo 21 d. skundą dėl VMI 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 68-233 panaikinimo.

Pareiškėjos nuomone, Komisijos Sprendimas yra naikintinas kaip akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas aktas, pažeidžiantis visus pagrindinius administracinio proceso principus: rungimosi principą (audiatur et altera pars), bylos nagrinėjimo betarpiškumo principą, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, „lygių ginklų“ principą. Be to, Komisija, priimdama skundžiamą Komisijos Sprendimą, konstatavo, kad Komisija negali savarankiškai atlikti ginčo sandorių teisinio vertinimo, kas yra laikytina akivaizdžiu ir oficialiu Komisijos nepriklausomumo ir objektyvumo paneigimu, dėl ko kyla pagrįstų abejonių pačios Komisijos, kaip mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos, galimybėmis kvalifikuotai išnagrinėti pareiškėjos Skundą iš esmės.

Komisijos Sprendime nurodytas stabdymo pagrindas – būtinybė sulaukti VAAT atlikto teisinio faktinių aplinkybių vertinimo mokestine prasme administracinėje byloje, pareiškėjos teigimu, jokiu būdu negali būti laikomas pakankamu ir teisėtu bylos stabdymo pagrindu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

Komisija, priimdama Sprendimą, nenurodė nei vieno juridinio fakto, kurį turėtų nustatyti VAAT ir kuris būtų neatsiejamai susijęs su pareiškėjos Skundu. Komisijos Sprendime nurodytas teiginys, jog Komisijai yra būtina sulaukti VAAT pateikto pareiškėjos sandorių juridinio vertinimo (nuomonės), negali būti laikoma juridinio fakto nustatymu.

Būtinybė sulaukti teismo pateikto teisinio tam tikrų aplinkybių vertinimo nėra prejudicinis faktas. Komisija yra mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija ir pati gali atlikti tam tikrų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Pažymėjo, jog tarp VAAT nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-9224-764/2016 ir pareiškėjos Skundo nagrinėjimo nėra prejudicinio ryšio, t. y. Komisija, priimdama sprendimą dėl bylos sustabdymo, nepagrindė, kokios aplinkybės, nustatytos administracinėje byloje Nr. eI-9224-764/2016 ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai. Komisija turi visas galimybes pati išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl nustatytų aplinkybių, bet dėl jų kvalifikavimo.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėdama, kad vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas (ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas pagal 2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakciją), jei ginčą nagrinėjanti institucija turi galimybes pati išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Komisijos Sprendime nurodytą teiginį, kad Komisija negali nagrinėti mokestinės bylos, iki kol administracinė byla nebus išnagrinėta teismo, vertino kaip abstraktų ir deklaratyvų LVAT nuosekliai formuojamos praktikos prasme, t. y. draudžiamas ir neteisėtas bylos sustabdymo pagrindas.

Komisija nustatė, jog VAAT nagrinėja pareiškėjos sutuoktinio skundą, kuris grindžiamas, kaip ir pareiškėjos atveju, tais pačiais teisės (MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 19, 20, 20 (1) punktų taikymas) ir faktų (2010-10-05 UAB „Icor“ akcijų pardavimo, paskolos, 2012-12-13 UAB „LAG&D” akcijų pardavimo ir kt. sandorių vertinimas) klausimais, t. y. Komisija konstatavo, kad teisme yra nagrinėjama vienarūšė individuali byla. Be to, teismas yra aukštesnės instancijos ginčą nagrinėjanti institucija, todėl trumpinamas vienarūšės pareiškėjos bylos nagrinėjimas.

Teismo posėdyje Vilniaus AVMI nedalyvavo.

Vilniaus AVMI 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-244 patvirtino 2016 m. sausio 22 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-38 ir nurodė pareiškėjai sumokėti 415 319,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 100 763,70 Eur GPM delspinigių, 10 proc. 41 532 Eur GPM baudą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas pareiškėjos sutuoktinio A. J. skundas. Esminę mokestinės nepriemokos pareiškėjui dalį mokesčių administratorius įregistravo, konstatavęs, kad pareiškėjo ir UAB ,,Icor“, UAB ,,LAG&D”, Estijos įmonės OU ,,Global Energy Consulting” sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo, paskolų ir obligacijų pasirašymo sandoriai buvo fiktyvūs, jais siekta mokestinės naudos – išvengti GPM apmokestinamų pajamų gavimo, todėl buvo pritaikytas MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, iš ginčo sandorių gautas pajamas perkvalifikuojant kaip GPM apmokestinamus dividendus. Iš pareiškėjo A. J. skundo administracinėje byloje Nr. eI-1109-764/2017 (proceso Nr. 3-61-3-03769-2016-7) turinio ir pareiškėjos skundo nagrinėjamoje administracinėje byloje matyti, kad abejose bylose ginčas kilęs dėl tų pačių aplinkybių. Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2017 m. vasario 7 d. nagrinėdamas minėtą administracinę bylą, priėmė nutartį, kuria nutarė administracinę bylą Nr. eI-1109-764/2017 (proceso Nr. 3-61-3-03769-2016-7) sustabdyti, iki bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017 (proceso Nr. 3-61-3-01936-2015-0).

MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

Komisija nustatė, jog VAAT nagrinėja pareiškėjos sutuoktinio skundą, kuris grindžiamas tais pačiais teisės ir faktų klausimais kaip ir pareiškėjos, t. y. MAĮ 69 straipsnio 1 dalies, GPM įstatymo taikymo, 2010 m. spalio 5 d. UAB „Icor“ akcijų pardavimo, paskolos, 2012 m. gruodžio 13 d. UAB „LAG&D” akcijų pardavimo ir kitų sandorių vertinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo argumentas, jog tarp VAAT nagrinėjamos pareiškėjos sutuoktinio bylos ir pareiškėjos skundo nėra prejudicinio ryšio, laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, kad sustabdant pareiškėjos skundo nagrinėjimą yra siekiama ne tik išvengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (LVAT 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-57/2014). Nagrinėjamoje byloje Komisija, žinodama, kad VAAT yra nagrinėjama administracinė byla dėl pareiškėjos sutuoktinio, negalėjo to nepaisyti ir turėjo sulaukti teismo išvadų kitoje byloje, nes, priešingu atveju, kiltų grėsmė, jog nebus nuoseklumo priimamuose procesiniuose sprendimuose ir neteisingai bus išspręstas ginčas. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje mokestinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus pareiškėjai apskaičiuotų mokesčių teisėtumo, o mokestinio patikrinimo metu buvo vertinami akcijų pardavimas ir kiti sandoriai. Byloje pagal A. J. skundą taip pat buvo vertinami (teismo bus įvertinti) paskolos, akcijų pardavimo sutartis, sandoriai. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamo pareiškėjos skundo sustabdymą, iki įsiteisės sprendimas VAAT administracinėje byloje Nr. eI-1109-764/2017 (proceso Nr. 3-61-3-03769-2016-7) lėmė siekis tiek išvengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, tiek ir išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose. Taip pat pažymėtina ir tai, kad VAAT sustabdė administracinės bylos eI-1109-764/2017 (proceso Nr. 3-61-3-03769-2016-7) nagrinėjimą, siekiu sulaukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimų teisiniais klausimais, kurie yra reikšmingi vystant administracinių teismų praktiką dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo bei akcininko iš jo kontroliuojamos įmonės gautų lėšų (pajamų) apmokestinimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos Ž. J. skundas dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimas atmestinas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos Ž. J. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.