- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 1S-506-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00463-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- A. I.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014-12-23 nutarimą taikyti A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009-06-29 Stokholmo apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 paragrafo 1 d., 6 paragrafo 3 d. ir baudžiamojo įstatymo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 paragrafas 1 d. 4 p., 3 paragrafas, 4 paragrafas, BK 23 skirsnis 1 paragrafas, galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2009-09-01 Svea apeliacinis teismas paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį. 2011-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2009-06-29 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)199 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 3 d., galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2011-12-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 183 str. 1 d. – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-06-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2009-04-03, bausmės pabaiga – 2019-04-03.
Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2014-12-23 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavus, kad pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartį panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad apylinkės teismas pripažino, kad nuteistojo elgesys ir veiksmai bausmės atlikimo metu (bausmę atlieka pirmą kartą, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas 8 kartus) atitinka visas sąlygas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, tačiau netaiko lygtinio paleidimo tuo pagrindu, kad padarytos kelios nusikalstamos veikos, kurių viena priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, likusi neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, be to elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visai nepriekaištingas, nes kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles.
Skunde teigiama, kad nusikaltimo sunkumas negali turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes teisingumo principas įgyvendinamas tada, kai yra paskiriama bausmė bei užtikrinamas tos bausmės vykdymas, remiantis galiojančiais bausmių vykdymo įstatymais. Juk teismas už padarytą nusikaltimą nuteistajam jau paskyrė atitinkamą bausmę, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nusikaltimo sunkumas negali būti esminis pagrindas daryti išvadą, kad taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatų nuteistojo atžvilgiu taikyti negalima. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Pažymėtina, kad nuteistasis dėl padaryto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo nebuvo baustas drausmine tvarka.
Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė, kad nuteistasis turi aukštesnįjį išsilavinimą, turi statybų inžinieriaus specialybę. Iki nusikaltimo padarymo dirbo, pataisos namuose taip pat. Dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, neturi priteistų ieškinių, nesusijęs su kriminaline subkultūra. Atsižvelgiant į teigiamą elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, 2014 m. įstaigos administracija suteikė nuteitajam teisę gyventi ir dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Jam nustatomi griežti įpareigojimai ir suvaržymai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus, todėl asmuo ir toliau yra paveikiamas, kad vėl nenusikalstų, ir kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Šalies argumentai
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodo, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė, tačiau lyginant su atlikta 5 metų ir 11 mėnesių atlikta bausmės dalimi ji yra santykinai maža. Be to, kaip jau buvo minėta, lygtinai paleidus asmenį iš pataisos įstaigos, jis nėra atleidžiamas nuo bausmės, ją jis ir toliau atlieka tik prižiūrimas probacijos tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. I. skundas atmestinas.
(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Pažymėtina, jog teismas priimdamas sprendimą dėl komisijos nutarimo tvirtinimo patikrina jo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ne tik tai, ar buvo laikomasi visų procedūrų, be taip pat ir tai, ar Komisija įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, ar jas vertino visumoje. Todėl, svarstant, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, turi būti įvertinta bylos duomenų visuma: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, taip pat ir neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus visas šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai patikrino Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir teisingai nustatė, jog Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą yra nepakankamai pagrįstas. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. I. yra atlikęs būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį, 8 kartus skatintas, dirba, turi aukštesnįjį išsilavinimą, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta žema (18 balų pagal OASys) nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.
Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
A. I. atlieka bausmę už tris tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra priskiriamas prie labai sunkių, t.y. didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesielgė tinkamai ir vieną kartą buvo padaręs drausmės pažeidimą t.y. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai, t.y. netinkamas dragų/pažįstamų pasirinkimas, mąstymas ir elgesys, t.y. netinkamų strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis jau yra pakankamai didelė (5 metai ir 11 mėnesių, tačiau sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.
Nors skunde nuteistasis ir nurodo, kad koreguoja elgesį teigiama linkme, palaiko ryšius su artimaisiais, paleistas iš pataisos įstaigos turės darbą, sukūrė šeimą, tačiau tai negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
A. I. argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą remdamasis jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, kadangi skiriant laisvės atėmimo bausmę ši aplinkybė jau buvo įvertinta ir teisingumas įgyvendintas, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teisingumo principas užtikrinamas ne nuosprendžio paskelbimu nuteistajam, o jam realiai patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų, t. y. atliekant jam paskirtą bausmę.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, o pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo A. I. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.