Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-01-06 nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagrobus svetimą turtą iš patalpos, t.y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, paskiriant laisvės atėmimą 2 (dviems) metams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą iš patalpos, t. y. 2015-08-07, apie 06.00 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į patalpą – sandėliuką, priklausantį R. M., iš ten slapta pagrobė svetimą R. M. turtą: akumuliatorinį suktuką „Ferm“ 20 eurų vertės, elektrinį siaurapjūklį „Bosch“ 100 eurų vertės, medžio frezą „Makita 3612C“ 150 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. M. 270 eurų turtinę žalą, t .y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistasis D. D. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti jam mažesnę bausmę, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, susipažinęs su nuteistojo D. D. apeliaciniu skundu, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai D. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę. Todėl skundžiamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-01-06 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis D. D. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimus, netinkamai įvertino bausmės dydžio nustatymui svarbias aplinkybes ir paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. D. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam D. D. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į D. D. asmenybę – nuolat daro nusikaltimus, daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, ne tik D. D. teistumus, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. D. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. D. už nusikaltimą paskirta bausmė yra artima Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., D. D. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirta bausmė nėra per griežta, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. D. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pripažįsta, kad nukentėjusiajam R. M. padarė žalą ir nori ją atlyginti, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. D. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. D. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-01-06 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.