Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti pradinį išsilavinimą, nedirbanti, administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, o būtent 2014-06-08 apie 20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tėvui L. D. įkando į kairią ranką, ranka suspaudė jo lytinius organus, televizoriaus pulteliu trenkė jam per galvą, atsineštu iš virtuvės peiliu mosikavosi ir perpjovė jo nugarą.

Be to, ji pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,92 promilių girtumas), 2014-06-08 20.23 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), paskambinusi bendrajam pagalbos centrui telefonu 112, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, kad tėtis jai ką tik trenkė per veidą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir L. D. vadovaujantis BPK 140 straipsniu 2014-06-08 22.16 val. buvo laikinai sulaikytas, patalpintas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę, bei jam 2014-06-09 pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji G. D. nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu kalta prisipažino iš dalies. Įtariamojo apklausos metu G. D. paaiškino, kad 2014-06-08 vakare būnant namuose, tarp jos ir tėvo L. D. kilo konfliktas, kadangi ji norėjo išeiti iš namų, o šis jos neišleido. Konflikto metu ji susistumdė su tėvu, tėvas jai sudavė kartą ranka į galvą pakaušio srityje, kartą į veidą, o ji jam taip pat sudavė ranka per skruostą. Ar tėvui įkando, buvo sugriebusi ranka jo lytinius organus, su pulteliu trenkė per galvą ir atsineštu iš virtuvės peiliu mosikavosi bei įpjovė, nebepamena, kadangi yra praėjęs ilgas laiko tarpas, o be to, buvo nemažai išgėrusi, todėl ne viską pamena. Neneigia, kad prieš tėvą tokiu būdu naudojo fizinį smurtą. Nurodė, kad konflikto metu metė televizoriaus pultelį, tačiau kur pataikė nepamena. Po minėto konflikto ji iškvietė policijos pareigūnus todėl, kad tėvas ją mušė, t. y. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Pareigūnams nemelavo, tėvas tikrai jai taip pat sudavė kelis smūgius, t. y. vieną į galvą bei į veidą, vieną ar tai du smūgius. Pareigūnams, apie tai, kad ji prieš tėvą naudojo fizinį smurtą, nesakė, o jeigu ir sakė, tai galimai ne viską, nes ne viską prisimena (90 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. D. kaltę be jos pačios visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

2014-06-08 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), smurtą patyrusi G. D. (11-13 b. l.);pranešimo Nr. ROIK 0114000298136 informacija, jog apie smurtaujantį tėvą pranešė G. D. (8-9 b. l.);2014-06-08 įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėtomis fotolentelėmis, iš kurių matyti, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini), matosi sužalojimai padaryti L. D. ir G. D. (14-22 b. l.);2014-07-10 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00618-14, kuriuo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą pradėta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nesant nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymių bei pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (4-5 b. l.);2014-10-10 tarnybiniu pranešimu dėl G. D. naudoto smurto prieš tėvą L. D. (7 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo L. D. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2014-06-08 vakare būnant namuose tarp jo ir G. kilo konfliktas, kadangi ji norėjo kažkur išeiti, o jis, užstojęs duris, neleido išeiti, nes G. buvo nemažai išgėrusi. Jis, G. ir Ž. D., kuri paskutiniu metu su jais negyveno, šventė dukros G. gimtadienį. Užstojus dukrai duris, jis su dukra susistumdė, todėl G. jam įkando į kairią ranką, ranka suspaudė jo lytinius organus ir televizoriaus pulteliu, atsineštu iš kambario, trenkė jam per galvą. Tada G. nuėjusi į virtuvę pasiėmė peilį, kuriuo mosikavo. Ką tuo metu vienas kitam sakė nepamena. Atėmęs iš G. peilį padėjo ant spintelės aukščiau. Ar atimant peilį iš G., ji perbrėžė, perpjovė peiliu jam kur nors, negali pasakyti. Jis G. nemušė, tik su ja susistumdė. Kadangi jis savo dukros nemušė, kodėl G. iškvietė policijos pareigūnus, pasakyti negali. G. suduoti smūgiai, jam sukėlė fizinį skausmą (24-25 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos Ž. D. parodymais, kuriuose ji parodė, kad 2014-06-08 po pietų atėjo pas savo vyrą ir vaikus, kur paskutiniu metu negyvena. Dukra G. su vyru jau buvo girti. Tada jie trise išgėrė šampano. Vakare G. kažkas paskambino, todėl G. susiruošė kažkur eiti ir vedėsi ją kartu. Vyras nenorėjo, kad ji kur eitų, pasakė G., kad mama niekur neis. Tada tarp vyro ir G. kilo žodinis konfliktas. Bekonfliktuojant G. paėmė tėvui už lytinių organų ir suspaudė, todėl jie pradėjo stumdytis. G. pagrasino iškviesti policiją. G. paėmusi televizoriaus pultelį, juo trenkė tėvui per galvą. Tuo metu L. D. nuo skausmo, dėl suspaustų lytinių organų, buvo atsitūpęs. Tada G. išėjo iš buto lauk. Po kurio laiko sugrįžusi pasakė, kad iškvietė policiją. Dar neatvykus policijai, G., pasiėmusi peilį, kartą ar tai du pjovė tėvui per nugarą. Tada L. iš G. atėmė peilį ir padavė jai, o ji padėjo jį į kitą vietą ir G. nusivedė į kambarį. Atvykus policijai G. pradėjo apsimetinėti, sakyti, kad tėvas ją skriaudė, trenkė jai, kad jai galvoje yra guzas. L. tikrai prieš G. nesmurtavo, mano, kad G. galėjo susidaužti į durų staktą galvą, kai stumdėsi su tėvu. Tėvui G. nugaros stipriai nesužalojo peiliu, tik truputį įdrėskė (28-29 b. l.);2014-09-05 akistatos tarp Ž. D. ir G. D. protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. D. prisipažįsta smurtavusi tėvo atžvilgiu, taip pat Ž. D. patvirtino mačiusi, kaip G. D. smurtavo prieš tėvą L. D. (32-33 b. l.);2014-06-08 alkotesterio „lion alcolmeter 500, serijos Nr. 19188 asmens blaivumo testo Nr. 0346 rezultatu, kuriame užfiksuotas G. D. 2,92 promilių girtumas (23 b. l.).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios G. D. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios G. D. ikiteisminio tyrimo metu nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi ji melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, dėl kurio jos tėvas L. D. buvo laikinai sulaikytas, įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos bei jam buvo pareikšti įtarimai, bei naudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą, t. y. savo šeimos narį. Nors kaltinamoji G. D. kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau šias aplinkybes byloje patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Ž. D., kuri patvirtino, jog G. D. smurtavo prieš savo tėvą L. D., suėmė ranka pastarajam už lytinių organų, trenkė televizoriaus pulteliu per galvą bei peiliu perpjovė nugarą. Ž. D. patvirtino, jog L. D. savo dukros, G. D., atžvilgiu smurto nenaudojo. Šios aplinkybės užfiksuotos ir akistatos tarp Ž. D. ir G. D. metu, kur G. D. iš dalies pripažino smurtavusi prieš tėvą L. D.. Jog G. D. įkando tėvui L. D. į ranką patvirtino apklausos metu nukentėjusiuoju apklaustas L. D..

Kaltinamoji G. D. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausme sutiko, tik prašė sumažinti bausmės laiką (94 b. l.).

Skiriant kaltinamajai G. D. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos dvi baigtinės nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikaltimai padarytas tiesiogine tyčia, t. y. juos darydama kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamoji G. D. anksčiau teismo neteista (69 b. l.), administracine tvarka nebausta (68 b. l.), nedirbanti (76 b. l.), darbo biržoje neregistruota (75 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (74 b. l.). Ji yra nusikalstamos veikos vykdytoja. Kaltinamosios G. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai G. D. paskiriant straipsnių sankcijose numatytą bausmę – viešuosius darbus, jų dydį nustatant artimą vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės iš dalies sudėtinos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirtina subendrinta bausmė.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ikiteisminio tyrimo metu G. D. 2014-07-11 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista (91, 92-93 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

G. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 8 (aštuoniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti G. D. galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti G. D., kad darbą nuteistajai parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti G. D., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti G. D., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai G. D..

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.