Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja yra teisėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorė, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ginčijamas sprendimas, kuriame atsisakoma pradėti minėtą procedūrą, tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo pasiūlymų schemą, kurioje Pastato eksploatavimui formuojamas apie 0,12 ha žemės sklypas. Atsakovė skundžiamame sprendime nenagrinėjo pasiūlymų argumentų ir motyvacijos, iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų tą padaryti konkrečiam prašymą pateikusiam subjektui. Tam, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti valstybinėje žemėje turi būti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018). Nurodo, kad šis teisinis reglamentavimas reiškia, jog atsakovė privalėjo tikrinti ne pareiškėjo teisę pirkti ar nuomoti lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą prie jos nuosavybės teise valdomo pastato - pirties pastato ((duomenys neskelbtini)), tačiau vertinti, ar minėto pastato eksploatacijai reikalingas žemės sklypas gali būti formuojamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1- 513, nustatytą projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti formuojami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Analogiškai numatyta ir Taisyklių 2.4 papunktyje, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 13.2 papunktyje, kuriame numatyta, jog Projektų rengimo inicijavimo teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą miestuose organizuoja savivaldybių administracijos. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 12.2 ir 19.2 papunkčiuose. Taisyklių 19 punkte numatyta, jog prašymas organizuoti Projektą yra pildomas pagal Taisyklių 1 priede nustatytą formą. Pareiškėja pateikė nustatytos formos prašymą ir minėtoje formoje nurodytus dokumentus, t. y. pastato - pirties pastato nuosavybės dokumentus, žemės sklypo ribų planą ir planavimo pasiūlymų schemą , kurių atsakovė nenagrinėjo, nes neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą formuoti ir mažesnį sklypą nei argumentuota projektiniuose pasiūlymuose. Nurodo, kad pareiškėjas pastato – (duomenys neskelbtini) g, savininkė, turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką ir sąlygas. Atsakovė neturi teisės savo rekomendacijomis riboti šiose teisės, bet turi pozityvią pareigą numatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sąlygas numatant galimas rekomendacijas nepažeisti detaliojo plano sprendinių ir pan., tačiau nedaryti dirbtinių biurokratinių kliūčių projekto įgyvendinimui. Projekto įgyvendinimo sąlygose atsakovė gali numatyti visas jai rūpimas projekto rengimo sąlygas, prielaidas ir pan. įskaitant rengti sklypą pagal pastato naudojimo būdą, atsižvelgiant į pastato plotą ir pan.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) buvo gautas pareiškėjos A. R. prašymas Nr. ZSFP-98365 organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – formuoti naujus valstybinės žemės sklypus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi prašymą, 2022-10-13 skundžiamu raštu Nr. A256-1024/22(3.3.15.4E-AD24 ) informavo pareiškėją, kad įvertinus jos prašyme nurodytą informaciją yra nustatyta, kad pareiškėja neturi formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – formuoti naujus valstybinės žemės sklypus, inicijavimo teisės. Todėl pareiškėjai atsakyta, kad organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo prašyme nurodytu tikslu nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. AG-618/07-2022 nutarė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymi, kad susipažinusi su prašymo turiniu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatė, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas dėl jame nurodyto netinkamo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslo – formuoti naujus valstybinės žemės sklypus. Administracija tinkamai nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia suformuoti sklypą esamam pastatui (pirčiai) eksploatuoti (pati pareiškėja tai akcentuoja ir skunde teismui). Administracija rašte pagrįstai nurodė, kad pareiškėja Prašyme nurodė netinkamą projekto tikslą (naujam sklypui suformuoti), nors turėjo nurodyti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslą – suformuoti sklypą esamam pastatui – pirčiai eksploatuoti, kaip numatyta Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Sklypų formavimo taisyklių 2.4 papunktyje. Kaip teisingai pažymėjo Lietuvos administracinių ginčų komisija savo sprendime, kitos skundžiamame rašte išdėstytos aplinkybės yra rekomendacinio pobūdžio siekiant paaiškinti pareiškėjai, kuo būtų remiamasi nagrinėjant prašymą, jeigu jis būtų pateiktas nurodant tinkamą tikslą.

Atsakovė neriboja pareiškėjos teisės kreiptis su prašymu į Savivaldybę, ką ji ir padarė, daro ir gali daryti ateityje. Savivaldybės administracija, gavusi prašymą ir įvertinusi jame nurodytas aplinkybes, teisės aktus ir faktinę situaciją, pateikė atsakymą. Pareiškėjai atsakovė neuždraudė kreiptis su nauju prašymu, tiesiog įvertinusi pašymo turinį nurodė, dėl kokių priežasčių šiuo metu nėra galimybės rengti formavimo ir pertvarkymo projekto pareiškėjos nurodytu tikslu.

Pažymi, kad skundžiamame rašte pareiškėja išsamiai, argumentuotai, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu detaliai aptariant jos pateiktus prašymo priedus, informuota, kokios būtų Prašymo patenkinimo galimybės, jeigu ji pateiktų kitą prašymą, atitinkantį pareiškėjos siekiamą tikslą (t.y. suformuoti žemės sklypą esamam pastatui – pirčiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį). Todėl priešingai nei skunde teigia pareiškėja, Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokiu būdu neriboja pareiškėjai prašymų pateikimo iniciatyvos teisės, o jos prašymą išnagrinėjo iš esmės, netgi atsižvelgdama į tikrąjį pareiškėjos tikslą.

Pažymi, kad pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – formuoti naujus valstybinės žemės sklypus (toliau – Prašymas), rengimą negalėjo būti tenkinamas jau vien dėl to, kad prašyme buvo nekorektiškai nurodytas pageidaujamo rengti projekto tikslas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.1 papunkčio nuostatomis naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Įvertinus prie Prašymo pridėtus papildomus buvo nustatyta, kad Pareiškėja pageidauja organizuoti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas ? suformuoti žemės sklypą esamam pastatui – pirčiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, rengimą.

Pareiškėjos prašymas negalėjo ir nebuvo tenkinamas dėl to, kad Būsto administravimo skyriaus 2022 m. liepos 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. A32-3744/22(2.1.15-BŪS) yra konstatuota, kad patikrinimo metu „Pastatas kaip pirtis, kurios paskirtis paslaugų, nenustatyta, kad yra naudojamas“. Vertinant šio patikrinimo akto išvadą, manytina, kad pastatas – pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Visos šios aplinkybės išsamiai aptartos skundžiama atsakyme.

Nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog ta aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nurodo, kad statinys yra naudojamas. Kaip išsamiai išdėstyta skundžiamame sprendime pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (t.y. remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008) žemės sklypo pardavimas ar nuoma be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Taigi, asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Žemės sklypo pardavimui ar nuomai be aukciono būtina sąlyga yra tai, kad žemės sklypas turi būti reikalingas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatavimui. Pardavimas ar nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statiniu, vykdant tam tikrą veiklą jį eksploatuojant pagal paskirtį.

Pareiškėjai pagrįstai nurodyta, kad pastatas – pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) remiantis skyriaus 2022 m. liepos 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. A32-3744/22(2.1.15-BŪS) pateikta informacija nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, taigi jeigu ji pateiktų kitos formos prašymą atitinkantį jos siekiamą tikslą, jis negalėtų būti tenkinamas jau vien dėl šios priežasties.

Nurodo, kad kartu su Prašymu pareiškėja taip pat pateikė projektinius pasiūlymus, kuriuose buvo pažymėtos pageidaujamos suformuoti žemės sklypo ribos bei nurodytas plotas (1 200 kv. m.). Nagrinėdama prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracija išsamiai įvertinto galimybes formuoti tokias ribas. Aplinkybės, dėl kurių tokio dydžio ir ribų sklypas žemės sklypas minėtam pastatui eksploatuoti negali būti formuojamas yra išsamiai ir pagrįstai nurodytos Skundžiamame rašte.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 ,,Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta „Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika“ (toliau – Metodika), kuri reglamentuoja, kaip turi būti nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti. Statiniui prižiūrėti reikalingas žemės sklypo plotas apskaičiuojamas pagal formules, atsižvelgiant į statinio plotą. Metodika turi būti vadovaujamasi rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Vadovaujantis Metodikos 6 punktu mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal formulę: Smin = Astat + Spriež (, kur Smin – mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinio užimamas plotas ir statiniui 4 prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas; Astat – statinio užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių; Spriež – statiniui prižiūrėti reikalingas plotas (kvadratiniais metrais), kuris apskaičiuojamas pagal formulę, kai statinio užimamas plotas < 250 m 2 , Spriež = 6 Astat 2,00) Nagrinėjamu atveju Smin = 71 kv. m. Pagal Metodikos 10 punktą valstybinės žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija 10 proc. apskaičiuoto pagal Metodikos 6 punktą valstybinės žemės ploto. Kaip jau buvo nurodyta šio rašto 1 punkte, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, pastato – pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis yra paslaugų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punkte nurodyta, kad paslaugų paskirties pastatams skirti komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypai. Daro išvadą, kad formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais būtų formuojamas kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo priedo „Priklausomųjų želdynų plotų normos“ 6 punktu mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto (gamtinio karkaso teritorijose) komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypams yra 20 proc. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, (toliau – STR) XIII skyriaus 107 punkte nurodyta, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis šio skyriaus 30 lentelės duomenimis. Pažymi, kad vadovaujantis minėtos lentelės duomenimis paslaugų paskirties pastatui (pirčiai) nėra reglamentuotas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius. STR 111 punkte nurodyta, kad statiniams, nepatenkantiems į 30 lentelę, automobilių stovėjimo vietų poreikis apskaičiuojamas individualiai, įvertinant vykdomos veiklos specifiką, darbuotojų bei lankytojų skaičių, pastato padėtį mieste, teritorijos aprūpinimą viešuoju transportu ir kitus faktorius. Pateiktuose Projektiniuose pasiūlymuose taip pat buvo numatytas 5 parkavimo vietų poreikis, tačiau jis pagal minėtus kriterijus jis nebuvo pagrįstas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 30-1555 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detalųjį planą (toliau – Detalusis planas). Įvertinus prie pareiškėjos Prašymo projektiniuose pasiūlymuose įdėtą schemą, kurioje pažymėtos pageidaujamos suformuoti žemės sklypo ribos, buvo nustatyta, kad šio žemės sklypo dalis patenka į patvirtinto Detaliojo plano galiojimo teritoriją. Todėl, Skundžiamo sprendimo 3 punkte pareiškėjai yra išsamiai paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi formavimo ir pertvarkymo projektas teritorijoje, patenkančioje į Detaliojo plano suplanuotą teritoriją, negalėtų būti rengiamas.

Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja prie Prašymo pridėtuose projektiniuose pasiūlymuose sutiko su mažesniu plotu nėra reikšminga, kadangi, Prašymas negalėjo būti tenkinamas tiek dėl jo turinio (nekorektiškai nurodyto tikslo), tiek dėl to, kad pastatas – pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis 2022 m. liepos 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. A32-3744/22(2.1.15-BŪS) nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į Skundžiamo rašto turinį (pateiktus skaičiavimus, teismų praktiką, teisinio reguliavimo nuostatas) bei Būsto administravimo skyriaus atliktus patikrinimus, pareiškėjos teiginiai, kad Prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, visiškai nepagrįsti.

Pastebi, kad Skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta, kokiomis sąlygomis pakartotinai galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Pareiškėjai paaiškinta, kad atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus, prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos nuovažai (privažiavimo keliui) šiuo metu negali būti išduodamos, t. y. minėtos sąlygos galėtų būti išduotos, jei statiniui, adresu (duomenys neskelbtini), būtų suformuotas žemės sklypas. Pareiškėjos prašymas išnagrinėtas tinkamai, Administracijos rašte aiškiai buvo nurodytos pareiškėjos prašymo nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, atsakymas argumentuotas, remiamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-10-13 rašto Nr. A256-1024/22(3.3.15.4E-AD24 ) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, nėra jokio teisinio pagrindo, ką pagrįstai nustatė ir Lietuvos administracinių ginčų komisija. Subjektyvus pareiškėjos nesutikimas su atsakovės rašte išdėstyta pozicija ir pageidavimas, kad sprendimas būtų buvęs priimtas kitoks, savaime nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą atsakovės raštą neteisėtu.

Pagal Sklypų formavimo taisyklių 2 punktą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Pagal šių taisyklių 13.2 ir 13.10 papunkčių nuostatas, formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai bei kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka. Vadovaujantis Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.1 papunkčio nuostatomis naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Atsakovė ginčijamame Rašte nustatė, kad pareiškėja neturi formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas - formuoti naujus valstybinės žemės sklypus, inicijavimo teisės, todėl organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pareiškėjos nurodytu tikslu neturi teisinio pagrindo. Ginčo Rašte nurodyta, kad įvertinus prie prašymo pridėtus dokumentus, manytina, kad pareiškėja pageidauja organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas - suformuoti sklypą esamam pastatui - pirčiai eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, rengimą. Atsakovės Sprendime nurodyta, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama bei parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai, kurie užimti asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, turi būti naudojami, todėl itin svarbus statinio egzistavimo faktas valstybinės žemės sklype ir šio statinio naudojimas konkrečiai veiklai. Pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, naudojami valstybinės žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka. Šio teisės akto esminė nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). Tai, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo pardavimas ar nuoma be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Žemės sklypo pardavimui ar nuomai be aukciono būtina sąlyga yra tai, kad žemės sklypas turi būti reikalingas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatavimui.

Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021-11-10 raštu kreipėsi į Administracijos Būsto administravimo skyrių prašymu atlikti patikrinimą vietoje ir įvertinti, ar pastatas yra naudojamas pagal paskirtį. Būsto administravimo skyrius 2022-01-10, 2022 m. liepos 14 d. ir 25 d. atliko patikrinimus vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus (2022-01-10 Nr. A32-97/22(2.1.15-BŪS) ir 2022-07-28 Nr. A32- 3744/22(2.1.15-BŪS)). Apskųsto 2022-07-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. A32- 3744/22(2.1.15-BŪS) (toliau - Patikrinimo aktas) LAGK 2022-09-26 sprendimu Nr. 21R-507 nepanaikino. Patikrinimo akto išvadoje yra nurodyta, kad patikrinimo metu konstatuota, jog pastatas, kaip pirtis, kurios paskirtis paslaugų, nenustatyta, kad yra naudojamas. Vertinant Patikrinimo akto išvadą, padaryta išvada, jog pirtis nėra naudojama pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jos tiesioginę paskirtį (paslaugų).

Atsižvelgus į tai, kad valstybinės žemės sklypus parduoti ar išnuomoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui, t. y. žemės sklypas, kurį pageidaujama pirkti ar nuomoti, turi būti naudojamas jame esančių statinių eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį. Remiantis Patikrinimo akto išvada, nebūtų teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą esamam pastatui - pirčiai eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Pareiškėja informuota, kad ŽPDRIS numatyta galimybė įkelti sprendimą tenkinti / netenkinti prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir nėra galimybės įkelti papildomos informacijos apie kreipimąsi į kitas institucijas, todėl įkelti minėtų dokumentų į ŽPDRIS neturi galimybės. Pastatui - pirčiai eksploatuoti pareiškėja prašo suformuoti 1 200 kv. m žemės sklypą ir prideda „Projektinius pasiūlymus, žemės sklypo formavimui (duomenys neskelbtini)“. Atsakovė nurodė, kad tokio dydžio sklypas minėtam pastatui eksploatuoti negali būti formuojamas. Metodika reglamentuoja kaip turi būti nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti - žemės sklypo plotas apskaičiuojamas pagal formules, atsižvelgus į statinio plotą, šia metodika turi būti vadovaujamasi, rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Vadovaujantis Metodikos 6 punktu mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nagrinėjamu atveju yra 71 kv. m. Pagal Metodikos 10 punktą valstybinės žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija 10 proc. apskaičiuoto pagal Metodikos 6 punktą valstybinės žemės ploto. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punkte nurodyta, kad paslaugų paskirties pastatams skirti komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypai ,todėl formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais būtų formuojamas kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.

Atsakovės Rašte nurodyta, kad vadovaujantis Aplinkos ministro 2007-12-21 įsakymu Nr. Dl-694 patvirtinto Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų(plotų) nustatymo tvarkos aprašo priedo „Priklausomųjų želdynų plotų normos“ 6 punktu mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto (gamtinio karkaso teritorijose) komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypams yra 20 proc. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. Dl-533, XIII skyriaus 107 punkte nurodyta, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis šio skyriaus 30 lentelės duomenimis. Vadovaujantis minėtos lentelės duomenimis paslaugų paskirties pastatui (pirčiai) nėra reglamentuotas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius. Projektiniuose pasiūlymuose yra numatytas 5 parkavimo vietų poreikis, tačiau jis pagal minėtus kriterijus nėra pagrįstas. Sprendime nurodyta, kad įvertinus Projektiniuose pasiūlymuose esančią schemą, kurioje pažymėtos pageidaujamos suformuoti žemės sklypo ribos, nustatyta, kad šio žemės sklypo dalis patenka į Administracijos direktoriaus 2008-07-25 įsakymu Nr. 30-1555 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano teritoriją. Nurodyta, kad formavimo ir pertvarkymo projektas teritorijoje, patenkančioje į Detaliojo plano suplanuotą teritoriją, negalėtų būti rengiamas.

Ginčijamame Sprendime nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pirtis yra naudojama pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas - suformuoti 1 200 kv. m žemės sklypą minėtam pastatui eksploatuoti, rengimą neturi teisinio pagrindo, tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas tik dėl Metodika pagrįsto dydžio žemės sklypo formavimo. Formavimo ir pertvarkymo projektas galėtų būti rengiamas tik toje teritorijoje, kuri nepatenka į Detaliojo plano galiojimo teritoriją (I tomas, b. 1. 75-80).

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (1 p.); kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (3 p.); kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (6 p.); kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (7 p.). Šio 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Sklypų formavimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams; projektas rengiamas šiais atvejais: kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) (2.2 papunktis); kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (2.4 papunktis); kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka) (2.5 papunktis). Šių taisyklių 12 punkte nurodyta, kad projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau - organizatorius), 13 punkte nurodyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir šie subjektai (toliau - iniciatoriai): statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (13.2 papunktis); kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka (13.10 papunktis). Šių taisyklių 21 punkte nurodyta, kad organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.