- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1808-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23693-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- S. A., E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. A. ir E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovų S. A. ir E. A. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir turtinės žalos atlyginimo trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. A. ir S. A. (toliau – ir ieškovai) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (toliau – ir atsakovė) 3 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atnaujinti procesą byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-49-3-02104-2015-3, ir bylą paskirti nagrinėti bet kuriame bendrosios kompetencijos teisme, išskyrus Vilniaus regiono teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti motyvuojamoje nutarties dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Nurodė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnyje ir 135 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose nustatytų, ieškiniui keliamų formaliųjų turinio ir formos reikalavimų. Paaiškino, kad ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su nepagrįstu valstybės institucijų ir teismo neveikimu, nesugebėjimu taikyti teisės normų, pagrindinių civilinės teisės principų nesilaikymu, taip pažeidžiant įstatymų įtvirtintas ieškovų procesines ir materialines teises, dėl kurių atsirado turtinė bei neturtinė žala. Ieškovai turėtų aiškiai nurodyti, kokie neteisėti teisėjo ar teismo veiksmai buvo atlikti. Pažymėjo, kad jeigu ieškovai Lietuvos Respublikos atsakomybę sieja ne su teisėjo ar teismo, o kitos valstybės institucijos ar institucijų neteisėtais veiksmais, tai turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta. Nurodė, kad ieškovai niekaip nemotyvuoja, kaip apskaičiavo prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovai turi pareigą tiksliai nurodyti, kas sudaro jų minimą žalą, kuo ją grindžia.
4. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių tikslių duomenų apie tai, kaip pasireiškė valstybės institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, ieškovai neįvardijo visų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, tik atsiradusią žalą ir abstrakčiai papasakoja apie jos atsiradimą. Paminėjo ir tai, kad jei ieškovai ketina įrodinėti aplinkybes anksčiau buvusiu procesu, jie patys kartu su ieškiniu turi prievolę pateikti teismui įrodymus, reikalingus šiai bylai teisingai išnagrinėti. Pažymėjo, kad ieškovai turėtų ne tik detalizuoti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau ir pateikti konkrečius įrodymus, susijusius su neteisėtais valstybės institucijų ar teismo veiksmais, bet ir nurodyti, kuo žala yra grindžiama ir kaip būtų įrodinėjama iškėlus bylą.
5. Teismas įpareigojo ieškovus paaiškinti prašomos priteisti neturtinės ir turtinės žalos dydį, jį susiejant su ieškovų nurodomais valstybės institucijų ar teismo neteisėtais veiksmais ir pan., taip pat pateikti visus ieškinio aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
6. Pažymėjo, kad iš ieškinio nėra aišku, ar ieškovai reiškia savarankišką reikalavimą Lietuvos Respublikai dėl jiems padarytos žalos atlyginimo, ar vis dėlto prašo atnaujinti procesą jų minimoje civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-49-3-02104-2015-3. Ieškovai turėtų tiksliai nurodyti, ko siekia: ar galimai patirtos žalos atlyginimo, ar vis dėlto proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje byloje.
7. Nurodė, kad ieškovai ieškinyje mini kitus asmenis – N. ir G. J.. Jie ieškinyje pateikiami kaip byloje svarbūs asmenys, galimai net atsakingi už nurodytą ieškovų žalą, neteisėtų veiksmų atsiradimą. Sprendė, kad ieškovai turi tiksliai nurodyti ir paaiškinti, kaip konkrečiai šie asmenys siejasi su ieškiniu, t. y. ar jie turi dalyvauti byloje kaip atsakovai, ar tretieji asmenys, koks teisinis santykis sieja juos su ieškovais ar iš esmės pačia byla.
8. Teismas nurodė, kad ieškovai nesumokėjo 390 Eur žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovai S. A. ir E. A. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti ieškovų ieškinio priėmimo klausimą.
10. Nurodė, kad skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovų negatorinį ieškinį atsakovei. Pareiškė, kad ieškinys visiškai atitinka CPK 135 straipsnio keliamus reikalavimus.
11. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas, 2) kad jo teisės yra pažeistos
12. Pažymėjo, kad ieškovai teisinėmis priemonėmis siekia įvertinti neigiamą valstybės institucijų veiksmą retrospektyvine prasme, įvertinant padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o taip pat atstatyti teisingumą perspektyvine prasme, užtikrinant ieškovų teisę į nešališką ir teisingą teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ne atsisakė priimti ieškovų ieškinį, o nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovams nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar ieškovai (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.
16. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti nurodytą nutartį, tačiau nenurodo jokių motyvų dėl kurių skundžiamą nutartį reikėtų naikinti, formaliai nurodydami, kad ieškinys visiškai atitinka CPK 135 straipsnio keliamus reikalavimus.
18. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).
19. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio neaišku, ko siekia ieškovai, ar galimai patirtos žalos atlyginimo, ar vis dėlto proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje byloje. Jeigu ieškovai siekia parirtos žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų, turėtų nurodyti civilines atsakomybes sąlygas – t. y. dėl kokių asmenų (institucijų) neteisėtų veiksmų patyrė žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kas sudaro patirtą žalą. Jeigu ieškovai siekia atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, turėtų nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, aplinkybes, tikslą, siekiamą rezultatą. Pažymėtina, kad ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.
20. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovus konkrečiai nurodyti, ko siekia: ar galimai patirtos žalos atlyginimo, ar vis dėlto proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje byloje, taip pat aiškiai nurodyti, kokie neteisėti teisėjo ar teismo veiksmai buvo atlikti, kuo jie pasireiškė, nurodyti, kaip apskaičiavo turtinę ir neturtinę žalą, kas ją sudaro, kuo ji grindžiama, pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nurodyti, kaip konkrečiai ieškinyje minimi asmenys siejasi su ieškiniu, t. y. ar jie turi dalyvauti byloje kaip atsakovai, ar tretieji asmenys, koks teisinis santykis sieja juos su ieškovais ir byla, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio.
22. Šiuo atveju teismui priėmus ieškovų paduotą ieškinį, kurio faktinis pagrindas nėra aiškiai suformuluotas, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad nustatytu terminu pašalinus trūkumus, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovų dėmesį, kad siekdami tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, ieškovai gali pasinaudoti teisine pagalba, kuri, esant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, gali būti teikiama ir nemokamai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams S. A. ir E. A. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytus trūkumus.